Ko jaunuoliai labiausiai bijo ir į ką artimieji turėtų atkreipti dėmesį? Plačiau pakomentavo „Maltiečių“ Vaikų ir jaunimo programos vadovė Jurgita Čičelienė.

– Kokie būna tie pirmieji jaunuolių žingsniai į savarankišką gyvenimą?

– Tai pirmasis žingsnis turbūt – laisvės troškimas. Atsidaro plačios durys, laukia prasmingas gyvenimas. O tada, kaip ir mums visiems, reikia išmokti susimokėti mokesčius, tapti mokesčių sistemos dalyviu, reikia ieškotis darbo, studijuoti, užmegzti santykius – tokie patys iššūkiai, kokie kyla kiekvienam tampant suaugusiu.

– Vieniems, tai tampa dideliu iššūkiu, o kitiems – visai paprasta. Kaip galvojate, kodėl?

– Mano patirtis tokia: jeigu jaunuolis ateina iš darnios šeimos, palaikančių santykių, tai jam lengviau. Jeigu iš globos – iššūkių daugiau, nes nėra žmogaus, kuris būtų atrama, palaikytų, atsakytų į klausimus. Iš globos sistemos jaunuoliams tenka didesni iššūkiai.

– Dažnai galvojame, kad jei vaikas turės pinigų ir maisto – visko užtenka. Kokia yra realybė?

– Dabar didesnis yra dvasinis alkis – mentorystės, gero pavyzdžio, santykio. Sakyčiau, kad mūsų, suaugusiųjų, didžiulė atsakomybė – palaikyti augantį žmogų.

– Kada tėvams ar globėjams reikėtų sunerimti, kad vaikui ne taip sekasi kaip norėtųsi?

– Yra tam tikri bruožai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Labai užsisklendę vaikai, kurie niekaip neprakalbinami, arba priešingai – labai demonstratyvus elgesys, šaukiantis pagalbos, dažnai destruktyvus: pykčio priepuoliai, savižala, puolimai. Tai signalai, kad vaikas nori būti pamatytas.

LNK stop kadras

– Kokios dar realios situacijos nutinka jaunuoliams, su kuriomis jie nesusitvarko?

– Pirmiausia – darbo paieška, mokslai. Dažnai atrodo, kad išėjai į laisvą pasaulį ir pagaliau niekas nebekontroliuoja, bet vėliau supranti, kad reikia žinių ir kompetencijų. Mokesčių susimokėjimas – irgi iššūkis. Globos sistemos jaunuoliai sunkiai mezga santykius, nepasitiki niekuo, net specialiai apmokytais darbuotojais. Jie iš principo nepasitiki suaugusiaisiais, nes buvo palikti, nereikalingi. Reikia iš naujo užmegzti santykį, kad pamatytų, jog žmonės gali būti ne tik priešiški.

– „Maltiečiai“ turi projektą „Drąsiau į gyvenimą“. Papasakokit plačiau – kam jis skirtas ir koks jo tikslas?

– Šio projekto idėja – mentorystė. Parodyti gerus pavyzdžius, sustiprinti pasitikėjimą savimi, skleisti žinią, kad šalia mūsų yra žmonių, kuriems reikia suaugusiojo palaikymo. Apskritai priminti, jog rūpestis vaikais yra visų mūsų pareiga. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip galime padėti jauniems žmonėms?

– Pirmiausia – pastebėti žmogų, kuris šaukiasi pagalbos arba, priešingai, labai tyli. Duoti palaikymą. Mes rodome geruosius pavyzdžius – vaikų, kurie, išėję iš dienos centrų, susikūrė gyvenimą. Paprasčiausia pagalba – parama. Skelbiame paramos numerį 1495: vos 5 eurai, o mes pasirūpiname, kad parama pasiektų reikiamus tikslus – psichologo konsultacijas, socialinio darbuotojo pagalbą, mokymus.

– Kaip išleisti, nesuvaržyti, bet ir suteikti laisvės tėvams?

– Priimti vaiką, kaip suaugusį, savarankišką, autentišką žmogų. Lydėti, bet nekontroliuoti, neužgožti, negalvoti, kad tik tu vienas žinai, koks žingsnis teisingas.