Apklausą „Pasaulio emocinės sveikatos būklė 2025 m.“ atliko institutas „Gallup“, joje dalyvavo 15 metų amžiaus ir vyresni asmenys iš 144 šalių ir regionų.

2024 m. 39 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje teigė išvakarėse turėję daug rūpesčių, o 37 proc. nurodė patyrę stresą. Ypač daug taip atsakiusių respondentų gyveno nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse.

Nors 2024 m. nerimo lygis visame pasaulyje vidutiniškai šiek tiek sumažėjo ir grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, tačiau jis tebėra 5 procentiniais punktais didesnis nei 2014 m.

Palyginti su ankstesniais metais, pernai fizinio skausmo lygis (32 proc.) padidėjo dviem procentiniais punktais. Liūdesio (26 proc.) ir pykčio (22 proc.) rodikliai per metus nepasikeitė. Tačiau visos neigiamų jausmų reikšmės yra didesnės nei prieš dešimtmetį.

Neigiamos emocijos susiaurina žmonių dėmesį ir mažina atsparumą. Be to, dėl jų visuomenė gali tapti labiau pažeidžiama nestabilumo atžvilgiu.

Visame pasaulyje moterys dažniau nei vyrai pranešė išgyvenančios liūdesį, nerimą ir fizinį skausmą.

Tyrimas pristatytas Pasaulio sveikatos aukščiausiojo lygio susitikime Berlyne, į kurį tradiciškai susirenka tūkstančiai politikų, ekonomistų, verslo ir valstybės tarnybos atstovų, siekiančių pagerinti visų žmonių gerovę.

Nors per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota daug duomenų, kad nepasitenkinimo lygis visame pasaulyje didėja, pasak tyrimo ataskaitos autorių, daugelis vadovų jo nepastebi, nes vadovaujasi ekonominiais rodikliais, o ne emocine sveikata.

Ataskaitoje teigiama, kad emocinė gerovė labai svarbi, nes neigiamos emocijos susiaurina žmonių dėmesį ir mažina atsparumą. Be to, dėl jų visuomenė gali tapti labiau pažeidžiama nestabilumo atžvilgiu.

Tyrėjų teigimu, svarbu ir tai, kad, nors respondentai ir pranešė patiriantys stresą, tarp jų vis dėlto vyrauja teigiami jausmai.