Svarbi teisė

Jau dabar, jei registruojatės pas gydytoją specialistą į po keleto mėnesių vyksiančią konsultaciją, gali būti, kad būsite užregistruotas ne pas konkretų gydytoją, kurio pavardę registruodamiesi sužinosite, o į tam tikro gydytojo specialisto kabinetą ir gydytojo pavardę sužinosite tik atėję į konsultaciją.

Tokie pokyčiai sulaukia kritikos.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė „Kauno dienai“ akcentavo, kad jau daugiau kaip du dešimtmečius yra įtvirtinta paciento teisė rinktis gydymo įstaigą ir gydytoją.

„Ši teisė pacientams yra labai svarbi. Labai svarbu, kad būtų išlaikyta galimybė pacientams, kurių būklei reikalingas ilgas stebėjimas, registruotis, lankytis pas gydytoją, pas kurį pradėjo gydymą. Patys gydytojai pabrėžia, kad tai svarbu gydymo kokybei, laiko sąnaudoms. Tai nediskutuotini dalykai“, – teigė vadovė ir pridūrė, kad galimybė greičiau patekti pas norimą specialistą yra viena priežasčių, kodėl žmonės dažnai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas.

Šiuo metu Lietuvoje galima pasirinkti, pas kurį konkrečiai gydytoją specialistą registruotis į konsultaciją. „Tiesa, ne visiems tai aktualu. Ypač kai yra skuba, kai pacientas kreipiasi pirmą kartą. Pavyzdžiui, skubiai prireikus urologo, traumatologo ar kito specialisto konsultacijos, pas kurį reikiamos specializacijos gydytoją laukti trumpiausiai, pas tą ir registruojamasi. Nesvarbu, ar tai būtų registracija telefonu, atvykus į registratūrą ar per e. sveikatą“, – tęsė N. Čiakienė.

Ji pabrėžė: svarbu, kad, priimant sprendimus, nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. „Kai girdime, kad bus bandomasis projektas – vienas ar kitas – man nesuprantama, kad ministerija galėtų per kokį nors projektą, iniciatyvą įvesti naują reikalavimą, kuris pažeistų įstatymų nuostatas“, – teigė POLA direktorė.

Apie tai, kad tokie pakeitimai gali pažeisti pacientų teises, nes neatitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, kuriame įtvirtinta, kad pacientas turi teisę rinktis ir gydymo įstaigą, ir gydytoją, kalbėjo ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė.

Ministerijos iniciatyvą ji įvertino kaip dirbtinį žmonių siuntimą pas kai kuriuos gydytojus specialistus, kad tik visi būtų užimti.

Neringa Čiakienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek tenka laukti?

Registracijos pokyčiai inicijuoti, kaip teigiama, siekiant sutrumpinti eiles pas medikus, paspartinti gydymo paslaugų prieinamumą. Esą, jei daugiau pacientų registruotųsi pas šiuo metu nepopuliarius medikus, eilės sutrumpėtų.

POLA neseniai atliktos apklausos duomenimis, 16 proc. apklaustųjų nuo diagnozės įtarimo iki onkologo konsultacijos užtruko mažiau nei savaitę. Iki mėnesio – 61 proc.

Ilgiau nei mėnesį (kai kurie – net iki pusmečio) laukė penktadalis apklaustųjų. „Būna atvejų, kai pas onkologą patenkama tik po metų. Kiekvienas toks atvejis yra skaudus, bet tai labiau signalizuoja ne apie sistemos nepajėgumą priimti, o apie per ilgą galvojimą, klaidingą pirmąją hipotezę, kai pacientas iš pradžių buvo siunčiamas pas kitus specialistus, o ne pas onkologą“, – kalbėjo N. Čiakienė.

Ji teigė, kad yra nemažai istorijų, kai paciento sveikatos problemų sprendimas pajudėjo jam apsilankius tik pas penktą tos srities specialistą. „Galiausiai radau tą, kuris supranta mano problemą ir ją išsprendžia. Ir man vėl lošti loterijoje, pas ką kitą kartą pateksiu? Nepriimtina“, – pacientų nuotaikas perteikė POLA vadovė.

Galiausiai radau tą, kuris supranta mano problemą ir ją išsprendžia. Ir man vėl lošti loterijoje, pas ką kitą kartą pateksiu? Nepriimtina.

Pasilieka laisvų talonų

N. Čiakienė atkreipė dėmesį ir į kitą aspektą. Svarbu, kad registracija būtų vienodai skaidri ir bendra, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pacientas registruojasi. Pastebima, kad, registruojantis atvykus į gydymo įstaigą, registratorė mato daugiau galimybių nei pats žmogus, kai jis bando savarankiškai užsiregistruoti per e. sveikatą.

Gydymo įstaigos naudoja skirtingas sistemas, skirtingas proporcijas, bet kiekviena pasilieka neviešinamų laisvų vietų skubiems atvejams, o taip pat ir stebėsenai ar tęstinėms konsultacijoms, kad pavyzdžiui, ciklais atliekamos chemoterapijos pacientui nereikėtų vargti ir gaudyti  talonų kitam kartui.

Ministerijos siekis – kad būtų atverta daugiau laikų, kad besiregistruojantys matytų keturių mėnesių gydytojų konsultacijų laikus.

N. Čiakienė užsiminė ir apie tai, kad registracijos skaidrumą griauna smulkiosios korupcijos apraiškos – eilės paskubinimas kam nors paskambinus ir su kuo nors susitarus.

„Kai kurie pabrėžia, kad medicinos paslaugos nemokamos ir dar norima, kad būtų galima pasirinkti konkretų gydytoją. Tačiau iš tiesų medicinos paslaugos net ir savivaldybių ar valstybinėse įstaigose nėra nemokamos. Visi dirbantys už jas susimoka. Nemokama yra vaikams ir pensininkams. Už juos apmoka valstybė – irgi mes visi. Vidutiniškai kiekvienas dirbantis žmogus į Privalomojo sveikatos draudimo fondą sumoka apie 2 tūkst. eurų per metus“, – kalbėjo N. Čiakienė.

Kritikuoja: V. Augustinienė SAM iniciatyvą įvertina kaip dirbtinį žmonių siuntimą pas kai kuriuos gydytojus specialistus, kad tik visi būtų užimti. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Išmanyti turi visi

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė pateikė ir kitokių registracijos tik į gydytojo specialisto kabinetą, o ne pas konkretų gydytoją pranašumų.

„Kiekvienas sprendimas turi būti detalizuotas ir aptartas. Kiekvienas sprendimas, kad ir koks jis būtų, negali būti bukai ir buldozeriu stumiamas. Dabar ir vyksta detalizavimas, kada, kokiu atveju jis yra tinkamas“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Jos nuomone, jeigu kalbame, kad visi pacientai pas visus medikus eina aklai, – tai negerai.

„Yra specifinių ligų, kuriomis sergantiems žmonėms reikalinga dispanserizacija – ilgalaikis stebėjimas. Šios grupės žmonės susidurtų su didelėmis problemomis. Tačiau skyrimas akluoju būdu pas specialistą apsaugotų gydytojus, kurie vertinami kaip labai labai geri specialistai, apgultį, nors kiti tuo metu neturi darbo“, – sakė vadovė, aiškindama, kad taip dirbtinai ir susidaro eilės.

Pašnekovės teigimu, resursų valstybė, sistema turi, bet jie  neišnaudojami, jei yra daug pacientų, net ir paprastesniais atvejais labai norinčių patekti tik pas konkretų gydytoją.

Turi būti išlaikyta galimybė atvejus individualizuoti, kad pacientas galėtų lankytis pas konkretų mediką.

Ji užsiminė ir apie tendenciją į stacionarą pakliūti apeinant II lygio specialistus ir šeimos gydytojus. Kalbėjo apie atvejus, kai yra problemos, kurias gali išspręsti šeimos gydytojas, bet pacientas vis tiek veržiasi pas aukščiausio lygio specialistą, nes tiesiog taip nori.

Tačiau galbūt kažkuris specialistas apie konkrečią, galbūt retesnę ligą turi daugiau žinių ir patirties ją gydant nei kiti tos pačios srities specialistai? „Gilintis turi visi. Pavyzdžiui, visi kardiologai turi išmanyti tam tikrus dalykus, tačiau išmano, kai kurias procedūras atlieka ne visi. Todėl taip ir išeina, kad pas vieną pacientai eina, pas kitą neina. Jei pacientai eis pas visus gydytojus, visi gal ir išmoks. Tačiau turi būti išlaikyta galimybė atvejus individualizuoti, kad pacientas galėtų lankytis pas konkretų mediką“, – teigė A. Gerliakienė.

Užtrunka skirtingai

Kad eilės pas kai kuriuos populiarius, didelę gydymo patirtį turinčius gydytojus specialistus yra ilgos, patvirtina ne tik tokių gydytojų konsultacijų ilgai laukiantys pacientai, bet ir pačios gydymo įstaigos.

LSMU Kauno ligoninės Konsultacinės medicinos centro vadovės Elžbietos Trapenskės teigimu, ligoninės patirtis rodo, kad eilės pas kai kuriuos konkrečius gydytojus specialistus ilgesnės nei trys mėnesiai, nors laukimo eilė gauti tą pačią paslaugą pas kitą specialistą tesiekia porą savaičių.

„Manome, kad jei pacientai būtų registruojami ne pas konkretų gydytoją specialistą, o gauti reikalingą paslaugą artimiausiu laisvu laiku, šis sprendimas prisidėtų mažinant laukimo eiles. Taip pat pritariame ministerijos požiūriui, kad pacientams, kuriems nustatytos lėtinės ligos ar ilgalaikio stebėjimo poreikis, būtų sudarytos galimybės tęsti gydymą pas tą patį specialistą“, – sako E. Trapenskė.

Auristida Gerliakienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Atšauks, jei nepasiteisins

„Kai kalbame apie bendrą registracijos srautą, kalbame apie tai, kad pacientams pagal jų ligos situaciją reikia kuo greičiau patekti pas gydytoją ir situacijos būna įvairios. Pas mus ir yra jau išskirstoma: žalieji koridoriai onkologiniams pacientams, skubesnės konsultacijos kardiologinių būklių metu, kai gali grėsti miokardo infarktas ir pan.“, – LRT Radijui praėjusią savaitę sakė sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

„Tokiu atveju svarbu pakliūti pas specialistą, kuris gali teikti tinkamą pagalbą, o ne laukti tam tikro gydytojo, kai dar ne visai aišku, kokiu pagrindu pacientas renkasi konkretų specialistą“, – teigė ji.

Anot viceministrės, tais atvejais, kai sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams arba tam tikros paslaugos jam teikiamos jau kurį laiką, medicinos įstaigoms rekomenduojama teikti ilgalaikio stebėjimo paslaugas.

„Kai gydytojas priima pacientą ilgalaikiam stebėjimui, vadinasi, bent keletą metų jis tampa atsakingas už šito paciento priežiūrą. Tuomet  gydytojo ir jo komandos reikalas ir pareiga sutvarkyti registraciją, kad pacientas turėtų arba telefoną, arba jau sutartą laiką, [...] kada kitas vizitas turi įvykti“, – sakė J. Čelutkienė.

„Iš principo tada nereikėtų registruotis per bendrąją registratūrą“, – pridūrė ji.

Apie tai, kad kai kurios gydymo įstaigos išbandys praktiką registruoti pacientus ne pas konkretų gydytoją, o į tam tikros srities specialisto kabinetą, ministerija prakalbo balandžio pradžioje.

Šiuo bandomuoju projektu siekiama įsitikinti, ar jis padės sumažinti eiles, ir patikrinti gyventojų reakciją.

Teigiama, kad sumanymas bus atšauktas, jei sulauks pernelyg didelio nepasitenkinimo.

Galimybė nenurodyti gydytojo jau sudaryta

Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis konkrečių įstaigų, kuriose bus vykdomas bandomasis registracijos pas gydytojus specialistus projektas, „Kauno dienai“ nenurodė, tačiau paminėjo, kad visoms gydymo įstaigoms jau mėnuo kaip sudaryta galimybė gydytojo nenurodyti, jeigu nežinoma, kuris gydytojas konkrečiu metu kabinete dirbs po trijų ar keturių mėnesių.

„Nuo balandžio 15 d. gydymo įstaigos įpareigotos e. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus ir ne mažiau kaip 80 proc. vizitų laikų turi būti matomi pacientams. Jeigu gydymo įstaiga negali suplanuoti, kuris gydytojas ir kada dirbs po dviejų, trijų ar keturių mėnesių, jos gali nenurodyti registracijos sistemoje konkretaus gydytojo, tačiau turi leisti registruotis į konsultaciją pas tą gydytoją, kuris tuo metu dirbs. Šia galimybe e. sveikatos registracijos sistemoje gali naudotis visos gydymo įstaigos“, – teigė J. Gališanskis.

Jis pridūrė, kad daug vilčių dedama į tai, kad bus skelbiami keturių mėnesių gydytojų grafikai. SAM tikisi, kad tai pacientams „suteiks daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, taip pat prisidės prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo“.