NAUJAME ŽURNALO „SVEIKATA“ NUMERYJE – APIE KORONAVIRUSO RANDUS IR ĮKVEPIANČIUS SVEIKTI ŽMONES
- Kauno.diena.lt inf. 1
Ar girdėjote apie masknę? Tai – naujas medicinos terminas, kuriuo apibūdinamas dėl ilgalaikio kaukės dėvėjimo pasireiškęs bėrimas. Ar žinote, kad persirgus koronavirusine infekcija galima gauti iki 20 skirtingų reabilitacijos procedūrų? Supratimas apie onkologines ligas keičiasi. Lietuvoje vis aktyviau naudojami genomo tyrimai leidžia taikyti individualizuotą gydymą. Po karantininės žiemos kilogramų priaugusiųjų laukia dar vienas pavojus – įvairiausių dietų ir mitybos planų pinklės. Apie šias ir kitas sveikatos aktualijas – žurnalo „Sveikata/pavasaris“ numeryje. Jūsų dėmesiui – vienas iš ką tik prekyboje pasirodžiusio žurnalo tekstų.
Ar COVID-19 – randas visam gyvenimui
Persirgusiųjų COVID-19 Lietuvoje jau apie 200 tūkst., tačiau kas penktas iš jų dar ilgai kenčia dusulį ir kitus varginančius simptomus. Deja, iš šių apie 40 tūkst. asmenų reabilitologų pagalbos sulaukė tik menka dalis.
Aušra Lėka
Skęstančiojo gelbėjimas – jo reikalas?
"Sudiegia krūtinę, galūnės patirpsta. Visą naktį negalėjau miegoti, atrodo, širdis vartosi ir pro gerklę išlips. Ar kas nors jaučiate tokius padarinius praėjus jau beveik dviem mėnesiams po ligos?"
"Nerimas, baimė, širdis kala, tirpsta galūnės – neblogai kovidas pasidarbavo."
"Ar buvo kam nors po ligos labai pakilęs kraujospūdis? Gyvenime neturėjau tokių problemų."
"Atmintis dingo visiškai, iki kuriozinių situacijų."
"Aukštesnė temperatūra kasdien, o dėl to ir jėgų visai neturiu. Nei protiškai, nei fiziškai."
"Temperatūra ir gana aukšta – iki 38,5 °C – laikosi du mėnesius. Kartais nukrenta savaime, kartais reikia su vaistais mažinti. Per tą laiką gulėjau ligoninėje dėl plaučių uždegimo, išgijau. Bet temperatūra vis tiek nenukrito iki normalios. Grįžau namo. Po paros vėl pakilo iki 38,3 °C. Vėl paguldė į ligoninę, dabar – kepenų uždegimas."
"Kreipiausi į specialistą dėl dingusios uoslės. Po ligos jau ketvirtas mėnuo, bet negrįžta ji pas mane."
"Neužuodžiu ypač stiprių kvapų – svogūnų ar česnakų. Kvepalai, kurie labai patiko, dabar vimdo, o kurie žiauriai nepatiko, dabar pasidarė nerealiai kvapnūs. Taip pat nejaučiu skonio – ir svogūnų, ir aitriųjų paprikų ar aštrių padažų."
"Man burnoje toks jausmas, lyg voliotųsi druskos kruopa, toks sūrumas. Labai erzina. Skonio nejaučiu."
"Užuodžiu nesuprantamą kvapą – lyg būtų dulkių ar šlapio cemento."
"Ar kam nors po COVID-19 prasidėjo bėrimai?"
"Vienas po kito auga miežiai ant akių, jas skauda."
"Dažnai ima skaudėti gerklę. Jau trys mėnesiai po ligos."
Mokslininkų tyrimai rodo, kad net 87 proc. žmonių, sergančių pokovidiniu sindromu, jaučia didžiulį sekinantį nuovargį, kai iššūkiu tampa net laiptinėje užlipti vieną aukštą.
"Gal kas nors po persirgto kovido sunkiai virškina? Atrodo, lyg bloga pavalgius, kažkiek pykina."
Tai tik keletas feisbuko grupės "Sergu / sirgau korona", jungiančios per 6,8 tūkst. narių, pasidalijimų, kai konstatuota, kad COVID-19 liga jie nebeserga.
"Pamaniau, kad būtų naudinga sukurti grupę, kurioje žmonės pasipasakotų, kaip pavyko kovoti su virusu. Labai džiaugiuosi, kad jie išdrįso. Dabar čia galima dalytis savo mintimis, savijauta ir patarimais vienas kitam", – Dalia Puidaitė, pernai spalį subūrusi šią feisbuko grupę, tikisi, kad taip pasidalijant išgyvenimais ir patarimais bus lengviau ištverti tiek COVID-19, tiek jau persirgus kilusius negalavimus.
Juolab daugelis, kai buvo konstatuota, kad yra pasveikę nuo COVID-19, liekamuosius reiškinius palikti gydytis patys. Feisbuko grupėje jie rašo: "Esu sanatorijoje. Viena pacientė – po koronaviruso ir komos. Pasakojo, kad jokios reabilitacijos neskyrė. Atvyko už savo pinigus." "Dėl širdies ėjau pas privatų kardiologą, jau kelis šimtus eurų susimokėjau. Tachikardija, permušimai." "Gal kas buvote pas gerą specialistą, ką patarė daryti? Nes jau jaučiu, kad jėgos senka nuo nuolatinės nemigos."
Feisbuko tyrimai
Socialiniuose tinkluose susibūrusios žmonių, sergančių ir persirgusių COVID-19, grupės padeda ne tik vieni kitiems, bet ir mokslininkams. Pamatę, kad feisbuke telkiasi pacientai, jie ėmė tyrinėti šiuos įrašus. Pasaulyje atsiranda pirmosios didelės imties pokovidinių simptomų feisbuko studijos – Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse populiacijos tyrimai atlikti remiantis socialinių tinklų informacija.
Pavyzdžiui, Švedijos Karolinskos institutas analizuoja vienos slaugytojos sukurtos feisbuko grupės įrašus. Ji susirgo COVID-19 per pirmąją bangą ir ėmė skelbti, kaip jaučiasi, kokie simptomai pasireiškė. Atsirado labai daug pacientų, kurie taip pat pradėjo dalytis savo patirtimi ligos metu ir po jos. Taip susikūrė tarpusavio supratimo grupė.
O Jungtinėje Karalystėje feisbuke susibūrusios COVID-19 persirgusiųjų grupės privertė medikus ir šalies Vyriausybę atkreipti dėmesį į būtinybę tokiems pacientams teikti reabilitacijos paslaugas, kad jie kuo greičiau susigrąžintų sveikatą.
Kauno klinikų tyrėjai, analizuodami pokovidinius simptomus, taip pat planuoja analizuoti feisbuko grupių, buriančių persirgusiuosius COVID-19, narių įrašus.
Marga simptomų puokštė
Pasak Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovo prof. Raimondo Kubiliaus, tiriant pokovidinius liekamuosius reiškinius – dar daug nežinomųjų. COVID-19 nauja liga, o diagnozė – pokovidinis sindromas (angl. Post-Covid syndrome – PCS) dar naujesnė: Pasaulio sveikatos organizacija tik pernai gruodžio pabaigoje pasiūlė du naujus su šiais simptomais susijusių ligų kodus, apibrėžiančius kaip būkles po COVID-19 ligos.
Pokovidinis sindromas pasireiškia labai marga simptomų puokšte: mokslininkai yra užfiksavę net iki 200 skirtingų negalavimų, o vienas pacientas gali jų patirti net iki penkiolikos ar dar daugiau. Pasak R.Kubiliaus, tikėtina, kad pokovidinis sindromas yra imuninės kilmės, kai žūsta ar pradeda skaidytis ląstelės, kurios savyje sukaupusios daug alerginių medžiagų, tad organizmas savotiškai pats save užnuodija, todėl ir pasireiškia tokia kiekvienam pacientui įvairia simptomų gama. Mokslininkai kol kas dar nežino, kas lemia, kokiais simptomais ir kokiu stiprumu pacientui pasireikš pokovidinis sindromas, – ar tai lemia viruso tipas, ar kiekvieno žmogaus organizmo savybės.
Dažniausias simptomas – prasta savijauta. Mokslininkų tyrimai rodo, kad net 87 proc. žmonių, sergančių pokovidiniu sindromu, jaučia didžiulį sekinantį nuovargį, kai iššūkiu tampa net laiptinėje užlipti vieną aukštą. Apie 70 proc. pacientų, praėjus ir trims mėnesiams po COVID-19, fizinio krūvio metu, o kartais ir be jo, kankina dusulys. Trečias dažniausias simptomas – galvos skausmas.
Freepik.com nuotr.
Bet, pasakoja R.Kubilius, pasitaiko ir visų kitų sistemų sutrikimų. Pacientai skundžiasi širdies permušimais, skausmais krūtinėje, varginančiu kosuliu, migruojančiais sąnarių ir raumenų skausmais, sausu kosuliu. Gali išlikti ilgalaikis nedidelis karščiavimas, skonio, uoslės, klausos, pažintinių funkcijų, trumpalaikės atminties susilpnėjimas, nesugebama susikoncentruoti, pavyzdžiui, studentas negali susikaupti per paskaitas. Žmonės skundžiasi nebegalintys įveikti kryžiažodžių ar pradėję gaminti valgyti užmiršta, kad įjungė viryklę. Gydytojas pasakoja turėjęs pacientą, kuriam po COVID-19 labai šalo kojos – jis audavosi trejas kojines, dvejas kelnes. Jauni žmonės skundžiasi galvos svaigimu, mėtymu į šonus, to jiems anksčiau nebuvę. Susirgus COVID-19 tarsi aktyvuojasi anksčiau turėtos lėtinės ligos, tad skirtingiems pacientams atsinaujina anksčiau persirgtų ligų simptomai.
Vargina pusmetį ir ilgiau
Tų pacientų, kuriems COVID-19 ligos eiga buvo sunki, komplikavosi į plaučių uždegimą ar kitos sistemos susirgimą, kuriems teko gydytis ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose, būti prijungtiems prie plaučių ventiliacijos aparatų, prireikia trijų–šešių mėnesių ar daugiau, kad jie grįžtų į kasdienes veiklas.
Beje, juos varginantys simptomai nebūtinai susiję su persirgtu plaučių uždegimu – gali vyrauti pažintinių funkcijų sutrikimai (pavyzdžiui, trumpalaikės atminties sutrikimas, negebėjimas sutelkti dėmesį, mąstymo aštrumo sumažėjimas ir kt.), įvairios neuropatijos, virškinimo trakto, sąnarių, raumenų, širdies sistemos sutrikimai, dusulys, didžiulis silpnumas, nuovargis.
Pokovidiniai simptomai kankina ir tuos 30–59 metų darbingo amžiaus žmones, kurie COVID-19 gydėsi namuose, liga praėjo lengvai ar vidutiniškai sunkiai, – jie jaučia dusulį, nuovargį, lengvą karščiavimą, skonio, kvapo jutimo sutrikimus, galvos skausmą.
"Kartais nepakanka ir pusmečio, kad jie visiškai pasveiktų. Kadangi tai darbingo amžiaus žmonės, jie negali kaip visaverčiai grįžti į savo darbines veiklas, jiems sunku atlikti protinės veiklos reikalaujančius darbus, kuriuos jie darė iki ligos. Visuomenė, darbdaviai, sirgusiųjų artimieji turi suprasti, kad po tokios ligos sunku integruotis į darbą ar studijas. Tokiems pacientams būtina reabilitologo pagalba", – pabrėžia R.Kubilius.
Visuomenė, darbdaviai, sirgusiųjų artimieji turi suprasti, kad po tokios ligos sunku integruotis į darbą ar studijas. Tokiems pacientams būtina reabilitologo pagalba.
Pasak jo, jei COVID-19 pasitraukė be liekamųjų simptomų, vėliau jie neturėtų pasireikšti. O tiems 20 proc. persirgusiųjų, kuriuos ir toliau vargina įvairūs liekamieji simptomai, ilgainiui jie paprastai regresuoja ir išnyksta. Vis dėlto, pataria gydytojas, reikėtų nusiteikti, kad sveikti teks maždaug pusmetį, kol grįš tokia savijauta, kokia buvo iki susergant COVID-19. Kai kuriems žmonėms tai trunka ir devynis mėnesius ar dar ilgiau, bet kiek – neaišku, nes liga dar nauja.
Remiantis Belgijoje atlikto feisbuko tyrimo duomenimis, darbingo amžiaus pacientai, iš kurių 85 proc. iki susirgimo COVID-19 savo sveikatą vertino kaip gerą, po ligos praėjus net devyniems mėnesiams dar juto liekamuosius reiškinius: net 30 proc. savo sveikatos būklę vertino kaip blogą, o 45 proc. – kaip patenkinamą.
Reabilitacijai – unikalios priemonės
R.Kubilius įspėja: "Pokovidinis sindromas – klastinga liga, ją galima įveikti tik labai prie jos taikantis. Kardiologinės reabilitacijos pacientams sakome: kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo geriau. Pokovidinio sindromo atveju patariame: viską darykite pagal galimybes, palaipsniui, čia geriausia – nuosaikumas."
Gydytojas pataria būti fiziškai aktyviems, bet pradėti nuo labai lengvo fizinio krūvio ir jį didinti pamažu. Jei pacientas fizinio krūvio metu jaučia, kad simptomai paaštrėja, atsiranda skausmas, širdies permušimų, geriau fizinio krūvio kelias savaites vengti, o pradėti trumpinant sėdėjimo laiką, daugiau vaikščioti.
Simptomų amplitudė didžiulė, tad skiriasi ir priemonės, kurios galėtų padėti. Pacientams, kurie buvo prijungti prie plaučių ventiliacijos aparato, būna sunku ryti ir kalbėti, tad rekomenduojama pradžioje tausoti balsą – kalbėti pašnibždomis ar net bendrauti raštu, o dėl sutrikusio rijimo reflekso valgyti minkštą, trintą, skystą maistą, pamažu pereinant prie kietesnio. Tiems, kurių susilpnėjęs gebėjimas koncentruotis, reikia lavinti pažintines funkcijas – atlikti protines užduotis, skaityti, žaisti protinius žaidimus.
Deja, nėra vienos stebuklingos piliulės, kuri sumažintų visus pokovidinius simptomus, tad jei kamuoja kosulys, karščiavimas ar širdies skausmai, tai galima gydyti simptomiškai. Tačiau daug ką vargina net keli ar keliolika simptomų iš karto. Pokovidinius liekamuosius reiškinius patiriantis pacientas turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o šis gali nusiųsti pas reabilitologą.
"Reabilitologų komanda – kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, fizinės reabilitacijos slaugytojas sudaro priemonių planą pagal simptomus ir stengiamės padėti", – aiškina R.Kubilius.
Jei vyraujantis simptomas yra dusulys, stiprinamas fizinis pajėgumas, mokoma elgsenos, kaip sumažinti krūvį. Kai jaučiamas nuovargis, reikia psichologų pagalbos. Jei kyla klausimų dėl pažintinių funkcijų, padeda ergoterapija – dėliojamos fizinės ir protinės užduotys, pateikiant tam tikras užduotis matuojama, kokio protinio pajėgumo yra pacientas, ar pasireiškia trumpalaikis atminties sumažėjimas.
Kai susilpnėjusi uoslė – o tokį simptomą patiria apie 30 proc. pacientų, Kauno klinikos taiko unikalų kvapų suvokimo testą. Jį sudaro šešiolika būdingų kvapų – pušų, mėtų, kadagių, anyžių, gvazdikėlių, levandų, amoniako ir kiti. Kaitaliojant jų derinius, bandoma aktyvinti ir grąžinti receptorių funkcijas. Tyrimai rodo, kad, atsistačius uoslei, sugrįžta ir pažintinės funkcijos.
Freepik.com nuotr.
Kauno klinikos turi ir išskirtinių fizikinių poveikio priemonių. Pavyzdžiui, didelės galios magneto terapija ypač naudinga pacientams, kurių kvėpavimo funkcija sutrikusi. Ši terapija padeda stimuliuoti klajoklį nervą – tai palengvina kvėpavimą tiems, kuriuos vargina dusulys. Kita fizikinė priemonė – aukšto intensyvumo lazeris, mažinantis alerginio komponento įtaką pažeistiems plaučiams.
Viltis gauti nemokamas paslaugas
Pokovidinis sindromas – klastinga liga, ją galima įveikti tik labai prie jos taikantis.
Deja, kenčiantiems nuo pokovidinių simptomų nemokama reabilitacija kol kas buvo mažai prieinama. R.Kubilius primena, kad iki COVID-19 apie 80 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, tenkančių reabilitacijai, buvo skiriama širdies kraujagyslių sistemos ir judamojo atramos aparato reabilitacijai, o atsistatyti po plaučių audinio ligų, prie kurių priskiriamas ir plaučių uždegimas, jų tekdavo labai minimaliai.
„Prie dabartinės situacijos bandoma pritaikyti ligšiolinius reabilitacijos aprašus, nors pokovidiniai pacientai juose nebeišsitenka. Kovidinis plaučių uždegimas daug sunkesnis už paprastą, nes jis pažeidžia ne tik plaučių audinį, bet ir kitas sistemas. Pacientui, kurį nuolat kankina dusulys, sunku kasdien keliauti į ambulatorinę reabilitaciją, todėl jam efektyvesnė būtų stacionarinė reabilitacija“, – sako R.Kubilius.
Praėjus beveik metams nuo pirmo diagnozuoto COVID-19 atvejo, Lietuvoje atsirado galimybė nuo šios ligos liekamųjų simptomų kenčiantiems pacientams gauti ir nemokamą realibilitaciją sanatorijose. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Elita Radkevič informavo, kad vasario 25 d. sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį pacientai, kuriems COVID-19 liga komplikavosi plaučių uždegimu su liekamaisiais požymiais, ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo gydymo ligoninėje gali gauti 20 dienų stacionarinę reabilitaciją, apmokamą iš PSDF lėšų.
Pasak gydytojo R.Kubiliaus, reikia matyti ir kitą labai svarbią visuomenės grupę – darbingo amžiaus žmones, kurie persirgo COVID-19 gal ir be plaučių uždegimo, tačiau dėl liekamųjų simptomų negali visavertiškai grįžti į įprastą gyvenimą, darbą ar studijas. Jiems turėtų būti prieinama reabilitologo pagalba, ir ne tik universitetiniuose centruose, bet ir mažesnėse ligoninėse.
Pasak SAM atstovės E.Radkevič, nuo šių metų padidėjo galimybė tokiems pacientams gauti nemokamas paslaugas. Iki šių metų sausio tokie pacientai galėjo kreiptis į šeimos gydytoją siuntimo pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, o šis, įvertinęs paciento būklę, galėjo paskirti masažą, kineziterapiją, ergoterapiją ar fizioterapiją – tik vienos rūšies priemonę, o ne jų kompleksą. Be to, iš PSDF apmokama suma leido skirti tik, pavyzdžiui, tris masažus, o už kitus pacientui reikėjo susimokėti pačiam.
Nuo šių metų reabilitologas gali paskirti iki 20 skirtingų procedūrų, kurias pacientas gali atlikti nebūtinai medicinos reabilitacijos įstaigoje, o bet kurioje ambulatorijoje, poliklinikoje ar kitoje įstaigoje, turinčioje licenciją teikti tokias paslaugas. Reabilitacija prieinama ne tik tiems pokovidiniams pacientams, kuriems liga komplikavosi plaučių uždegimu ir gydėsi ligoninėse. Tačiau, pripažįsta SAM atstovė, kol kas tokia galimybe pasinaudojo labai nedaug pacientų.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.0 komentarai -
BNS inf.4 komentarai -
BNS inf.1 komentarai
Anonimui Pydarui