AR HOMEOPATIJA GALI PADĖTI ĮVEIKTI NEVAISINGUMĄ?

„Susilaukti dukrytės mums padėjo homeopatija“, – įsitikinusi Ineta Vaišvilienė. Penkerius metus jai su vyru nepavyko sulaukti atžalų, nors abu to labai troško. Nepadėjo ir pagalbinis apvaisinimas. Tačiau medikai įspėja: mokslinių įrodymų, kad nevaisingumas gali būti išgydytas homeopatiniais preparatais, nėra.

Buvo labai sutrikę

Ineta su vyru Alfredu buvo 30-mečiai, kai nusprendė: metas atžaloms. Ir abu buvo labai sutrikę, kai Inetai nepavyko pastoti natūraliai.

„Mokykloje mums buvo kalama į galvą, kad pastoti labai lengva. Todėl, sukūrus šeimą, pirmieji nesėkmingi bandymai man tapo krize, ir kiekvieną mėnesį sulaukusi mėnesinių gedėjau panašiai kaip netekusi artimo žmogaus. Turbūt ne viena moteris yra susidūrusi su panašia situacija. Iš pradžių iš aplinkos pasigirsta klausimai: „tai kada vestuvės?“ Susituokus: „tai kada vaikai?“ O vėliau, žiūrėk, visos artimiausios draugės jau susilaukė atžalų, išskyrus tave. Galiausiai išgirsti, kad geriausia gimdyti iki 35-erių, nes net jauname amžiuje kas ketvirta vaisingo amžiaus pora negali susilaukti vaikų, o vėliau tikimybė pastoti smarkiai sumažėja“, – pasakojo Ineta, prisipažinusi, kad ištverti aplinkinių replikas nebuvo lengva.

Pasak jos, tuo metu, kai nepavyko pastoti, jos gyvenimas sukosi tik apie norą turėti vaikų. Atsirado kaltės jausmas.

„Pasakiau vyrui, kad anksčiau gėriau kontraceptines tabletes. O juk šių vaistų vartojimas be pėdsakų būsimam vaisingumui nepraeina. Pradėjo kamuoti mintys, kad nuolatinių išgyvenimų dėl nepastojimo nualintas kūnas turės savyje mažai resursų gyvybei užauginti. Bendraudama su draugėmis labai gėdijausi nepastojimo temos, nes galvojau, kad viskas baigta, nėra jokių šansų“, – sunkų laikotarpį prisiminė Ineta.

Kreipėsi į vaisingumo klinikas

Po kelerius metus trukusių nesėkmingų bandymų pastoti šeima kreipėsi į, jų žodžiais, žinomiausias šalyje vaisingumo klinikas.

„Jų siūlomų priemonių, kaip spręsti problemą, tikrai yra, tačiau nė viena jų (įskaitant ir dirbtinius apvaisinimus, dabar vadinamus pagalbiniais apvaisinimais) mums rezultatų nedavė. Pabendravusi su likimo draugėmis, kurioms pasisekė įveikti nevaisingumą, susiradau alternatyviosios medicinos gydytoją. Jis paaiškino, kad negalinčiai vaikų susilaukti moteriai nevaisingumas diagnozuojamas tik tada, kai ji neturi gimdos ar kiaušidžių (tai yra pastojimui būtinų organų), tokioje situacijoje gali padėti tik dirbtinis apvaisinimas. O turint reikalingus organus tai yra tik pastojimo sutrikimas, lengvai išgydomas homeopatija“, – alternatyviosios medicinos gydytojo žodžius prisiminė Ineta.

Kaunietė pasakojo, kad po konsultacijos ir diagnostikos Folio metodu atlternatyviosios medicinos gydytojas paskyrė homeopatinių žirnelių, taip pat atliko eilę lazerinės akupunktūros seansų, įpareigojo keisti gyvenimo būdą, prioritetą skiriant dietai, parinktai vadovaujantis maisto netoleravimo testu, sudarė mažojo dubens kraujotaką gerinančių mankštų ir intensyvaus judėjimo programą.

Ineta įsitikinusi, kad visa tai jai padėjo įveikti nevaisingumą. Būdama 35-erių, praėjus pusantrų metų nuo to laiko, kai ėmė vartoti homeopatinius žirniukus, Ineta pastojo.

Eglė Drejerienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Išmoko sveikai gyventi

Kaunietė džiaugiasi, kad siekdama taip laukto nėštumo išmoko sveikai gyventi – laikytis nustatytos dietos ir mankštintis. „Dėl to per visą nėštumą jaučiausi energinga ir kupina jėgų. Nėštumas ir gimdymas praėjo lengvai, o aš tapau žavios mergytės mama“, – pasakojo laiminga mama.

Po eilės dirbtinių apvaisinimų Ineta teigė priaugusi labai daug svorio. Teko pirkti didesnių dydžių rūbus. Dėl atsiradusio pilvuko aplinkiniams ėmė atrodyti, kad ji laukiasi.

„Tačiau kai pradėjau gydytis homeopatija ir išmokau sveikai gyventi, svoris susireguliavo. Laikydamasi gydytojo nurodymų, pradėjau reguliuoti darbo ir poilsio režimą. Gydytojas paaiškino, kad mūsų kūnas daugiausia riebalų sudegina, kai mes miegame, o ne, pvz., ant bėgimo takelio dienos metu, nes būtent naktį mūsų kūnas pradeda gaminti augimo hormoną, kuris yra pats stipriausias riebalų degintojas. Gydytojas pabrėžė, kad augimo hormonas būtinas ir vaisingumui. Pradėjau anksčiau eiti miegoti ir gerai išsimiegoti, manau, tai taip pat padėjo sureguliuoti svorį ir pastoti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Požiūris į vaikus

Inetos teigimu, norint susilaukti vaikų svarbus ir požiūris į juos. Tai alternatyviosios medicinos gydytojas paaiškinęs dar gydymosi pradžioje.

„Negalima nekantriai ir kategoriškai norėti vaikų bet kokia kaina. Noras turėti vaikų turi būti natūralus, ir ne tik tam, kad atitiktumėme standartus, pateisintumėme giminių lūkesčius, neišsiskirtumėme iš draugų, kurie augina vaikus. Turi būti noras turėti vaikų, jaučiant, kad jiems galiu daug duoti, bet jų reikės laukti tiek, kiek reikės. Juk, kaip tvirtino gydytojas, nežydintis medis neveda vaisių – pirmiausia obelis turi išleisti lapelius, sukrauti pumpurus, išskleisti žiedą, leisti atskristi bitei, jos nenubaidyti, leisti apvaisinti ir tada auginti vaisius“, – Ineta pasakojo įsiklausiusi į gydytojo žodžius ir leidusi sau sužydėti, kas, pasak jos, taip pat padėjo įveikti nevaisingumą.

Netrukus moteris pastojo. Didžiulį džiaugsmą po keleto mėnesių pakeitė skausmas – įvyko persileidimas. Išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį moteriai pavyko tik pastojus antrą kartą.

„Po persileidimo, manau, svarbiausia suprasti: jeigu kiaušidės, kiaušintakiai, gimda yra, vadinasi, yra ir galimybė turėti vaikų, ir jeigu, vartojant homeopatiją, nepavyko pastoti iš pirmo karto, būtinai pavyks iš antro“, – teigė Ineta.

Pašnekovė užsiminė: gydantis vaisingumo klinikose tyrimais buvo nustatyta, kad, jos žodžiais tariant, jos vyro sperma nebuvo ideali. „Kai kada jo draugai juokaudavo: „tai ką, tuščiais šaudai, kad vaikų neturite?“ Tokias replikas „suvirškinti“ jam buvo itin sunku“, – pasakojo moteris ir teigė, kad „homeopatija sutvarkė ir vyro spermatogramą“.

Pradėjau anksčiau eiti miegoti ir gerai išsimiegoti, manau, tai taip pat padėjo sureguliuoti svorį ir pastoti.

Ineta viliasi susilaukti ir daugiau atžalų. Dėl to teigė nesikreipsianti į vaisingumo klinikas, bet naudosianti homeopatinius žirniukus ir kitas priemones, kurios padėjo susilaukti dukrytės: laikysis režimo, mitybos plano, stengsis išsaugoti vidinę ramybę ir leis sau žydėti.

Medikė: tai moksliškai nepagrįsta

Ar homeopatija iš tiesų gali padėti įveikti nevaisingumą? Ar kontraceptinių vaistų vartojusiai moteriai gali tapti sunkiau susilaukti vaikų? Kaip paaiškinti tai, kad, taikant mokslu pagrįstą dirbtinį apvaisinimą, Ineta nepastojo, o vadovaudamasi alternatyviosios medicinos gydytojo patarimais – pastojo? Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovės gydytojos akušerės ginekologės prof. Eglės Drejerienės.

– Ar tai, kad moteris kurį laiką vartojo kontraceptinius vaistus, gali tapti vėlesnio nevaisingumo priežastimi?

– Kontraceptinių preparatų vartojimas (jei kalbame apie hormoninę kontracepciją) su nevaisingumu nėra susijęs. Atvirkščiai – nutraukus hormoninę kontracepciją neretai iš karto susidaro ypač palankios sąlygos nėštumui.

– Pašnekovė prisipažino baiminusis, kad išgyvenimai, patirti ilgą laiką nepastojant, sumažins kūno resursus išnešioti gyvybę. Ar mintys gali turėti tam įtakos?

– Vaisingumui ir išnešiojimui svarbi normali moters organizmo fiziologija. Pokyčiai, trikdantys normalius fiziologinius procesus, gali būti sutrikusio vaisingumo ar neišnešiojimo priežastimi. Nuolatinių išgyvenimų sukeliamas stresas teoriškai gali turėti įtakos vaisingumui. Manoma, kad didelis stresas lemia išaugusią streso hormono kortizolio sekreciją ir taip mažina vaisingumo galimybes, tačiau kasdienėje praktikoje kortizolio tyrimai neatliekami dėl nepakankamos tyrimų rezultatų praktinės vertės. O streso įtaka gebėjimui išnešioti nėštumą abejotina. Savaiminiai nėštumo nutrūkimai dažniausiai būna susiję su kitomis priežastimis.

– Kaip vertinate alternatyviosios medicinos atstovų teiginius, kad nevaisingumas moteriai diagnozuojamas tik jei ji neturi gimdos ar kiaušidžių, visais kitais atvejais esą „tai yra tik pastojimo sutrikimas, lengvai išgydomas homeopatija“?

– Nevaisingumo diagnozė nustatoma remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu (nevaisingumas – tai biologinė būklė, kai pora, nevengdama nėštumo, jo nesulaukia per vienus metus). Į nevaisingumo sampratą patenka ir absoliutus nevaisingumas, ir tos situacijos, kai vaisingumas sutrikęs iš dalies. Tik 1–2 proc. porų nevaisingumas yra absoliutus (tai gali būti susiję su tam tikro organo, pvz., gimdos, nebuvimu), kitais atvejais vaisingumas būna sutrikęs iš dalies.

Nevaisingumą lemia vieno ar abiejų partnerių vaisingumo sutrikimas. Dažniausiai sutrikusio vaisingumo priežastys skirstomos pagal pagrindinius veiksnius, trikdančius apvaisinimo fiziologiją. Pagrindinėmis nevaisingumą sukeliančiomis priežastimis laikomi ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių ir mažojo dubens sąaugiminė patologija ir nepakankama partnerio lytinių ląstelių kokybė. Taip pat nevaisingumas siejamas su sunkia endometrioze ir kai kuriomis gimdos ir gimdos kaklelio ligomis. Jei tyrimų rezultatai normalūs, o pastoti nepavyksta, diagnozuojamas neaiškios kilmės nevaisingumas.

Tarptautinės ir lietuviškos nevaisingumo gydymo rekomendacijos remiasi įrodyta moksline informacija. Mokslinės informacijos apie homeopatinių preparatų skyrimą ovuliacijos sutrikimams gydyti, ejakuliato kokybei gerinti ir kiaušintakių anatominiams pokyčiams koreguoti nėra. Dėl šios priežasties informacija apie homeopatinių vaistų skyrimą nevaisingumui gydyti laikoma moksliškai nepagrįsta.

Pasirinkimas: medikai atkreipia dėmesį, kad per daug pasikliaujant mokslu nepagrįstomis alternatyvomis moteris gali prarasti ne vienus reprodukcinio amžiaus metus, o tada susilaukti vaikelio gali nebepadėti ir mokslu grįsta medicina. / freepik.com nuotr.

– Moteris vartojo homeopatinius žirniukus, jai buvo taikyta akupunktūra, ji pakeitė gyvenimo būdą, laikėsi dietos, numetė svorio, darė mažojo dubens kraujotaką gerinančias mankštas, daug judėjo. Ar toks gyvenimo būdo pakeitimas iš tiesų galėjo padėti pastoti?

– Gyvenimo būdo pokyčiai koreguojant vaisingumo sutrikimus labai sveikintini. Svorio korekcija, judėjimas, fiziniai pratimai gerina bendrą sveikatos būklę. Dėl šios priežasties vyrams gali pagerėti spermos kokybė, svorio korekcija neretai teigiamai veikia ovuliacijos sutrikimus. Visgi esant rimtiems sutrikimams vien gyvensenos korekcijos nepakanka. Mokslinės informacijos apie homeopatinių preparatų ir akupunktūros įtaką vaisingumo sutrikimams gydyti nėra.

Savaiminio nėštumo galimybė

– Ar galima mediciniškai paaiškinti, kodėl kelerius metus siekusiai susilaukti vaikų šeimai tai nepavyko, taikytas dirbtinio apvaisinimo metodas rezultatų nedavė, o pakeitus gyvenimo būdą, vartojant homeopatinius žirnelius per pusantrų metų pavyko pastoti?

– 20 proc. porų susiduria su neaiškios kilmės nevaisingumu, t. y., kai tyrimų rezultatai yra geri, tačiau pora nesulaukia planuoto nėštumo. Šios poros turi savaiminio nėštumo galimybę, tačiau ji yra gerokai mažesnė nei tų, kurios vaisingumo sutrikimo neturi, t. y. planuoto nėštumo sulaukia per vienus metus. Savaiminio nėštumo galimybę šiais atvejais lemia moters amžius ir bendra nevaisingumo trukmė. Kuo vyresnė moteris ir kuo ilgesnis nevaisingumo laikotarpis, tuo mažesnė tikimybė pastoti savaime. Mažėjanti, kartais minimali savaiminio nėštumo tikimybė šiais atvejais išlieka iki pat moters reprodukcinio amžiaus pabaigos. Jei ji realizuojasi, sulaukiama pageidaujamo nėštumo, ir homeopatiniai žirniukai nebūtini.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros siūlomos ir atliekamos dėl įvairių indikacijų. Tai – užsitęsęs neaiškios kilmės nevaisingumas, ovuliacijos sutrikimai, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, kiaušintakių pažeidimai, partnerio spermos pokyčiai, sunki endometriozė. Pagalbinio apvaisinimo sėkmę lemia daugybė medicininių ir biologinių veiksnių. Dažnai šis efektyvus gydymo metodas maksimaliai sutrumpina laiką iki pageidaujamo nėštumo, tačiau jo efektyvumas nėra šimtaprocentinis. Neretai sėkmei pasiekti reikia kelių pagalbinio apvaisinimo ciklų.

Pagalbinio apvaisinimo taikymas jokiu būdu nereiškia, kad pora neturi galimybių sulaukti natūralaus nėštumo. Jei pagalbinis apvaisinimas atliekamas dėl neaiškios kilmės nevaisingumo ar nežymių ejakuliato kokybės pokyčių, savaiminiai nėštumai ateityje yra galimi. Po pagalbinio apvaisinimo savaime pastoja ir pagimdo apie 15–20 proc. moterų.

– Ar homeopatiniai žirniukai gal pagerinti vyro spermos kokybę?

– Mokslinės informacijos apie homeopatinių preparatų įtaką spermos kokybei nėra. Pažymėtina, kad nėštumui pasiekti „idealių“ spermos rodiklių reikia ne visada. Savaiminiai nėštumai galimi ir esant ejakuliato kokybės pokyčiams.

Mokslinės informacijos apie homeopatinių preparatų skyrimą ovuliacijos sutrikimams gydyti, ejakuliato kokybei gerinti ir kiaušintakių anatominiams pokyčiams koreguoti nėra.

– Kaip pakomentuotumėte šias skaitytojos mintis: „svarbiausia suprasti, kad jeigu kiaušidės, kiaušintakiai, gimda – yra, [...] jeigu, vartojant homeopatiją, nepavyko pastoti iš pirmo karto, būtinai pavyks iš antro“?

– Galiu tik dar kartą pakartoti, kad mokslinės informacijos ar tarptautinių rekomendacijų apie homeopatinių preparatų efektyvumą nevaisingumui gydyti nėra. Gali būti, kad moteris per ilgesnį laikotarpį būtų pastojusi ir be homeopatinių preparatų.

Reikėtų suprasti, kad „po to“ ne visada reiškia „dėl to“. Tai yra, jei moteris pastojo po to, kai kurį laiką vartojo homeopatinius preparatus, dar nereiškia, kad būtent jie jai padėjo pastoti. Čia tas pats, jei sakytume: „Visi sergantieji vėžiu valgė agurkus. Vadinasi, agurkai sukėlė vėžį“.

– Daugėja įsitikinusiųjų, kad su vaisingumo problemomis susiduriančioms šeimoms gali padėti homeopatija. Kaip tai vertinate?

– Su šiuo požiūriu Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre nesusiduriame. Kita vertus, kiekvienas pacientas yra savo sveikatos šeimininkas ir gydymo būdą gali rinktis pats. Neneigiame, kad šalia tradicinės medicinos egzistuoja ir netradiciniai gydymo būdai. Jie stokoja mokslinių jų efektyvumo įrodymų ir neįtraukti į tarptautines gydymo rekomendacijas. Susidomėjus nevaisingumo gydymo alternatyvomis, svarbu neprarasti daug laiko pageidaujamam nėštumui pasiekti. Per daug pasikliaudama mokslu nepagrįstomis alternatyvomis moteris gali prarasti ne vienus reprodukcinio amžiaus metus, o tada susilaukti vaikelio gali nebepadėti ir mokslu grįsta medicina.

Organizatorių nuotr.

Padeda šimtams žmonių

2023 m. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre iš viso atliktos 428 pagalbinio apvaisinimo procedūros. Po procedūrų, pasibaigusių besivystančio embriono įkėlimu į gimdą, klinikiniai nėštumai registruoti 45 proc. atvejų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo procedūrų Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre pagimdo daugiau nei 100 moterų.

Šaltinis: Kauno klinikos