AR SKIEPAI APSAUGOS NUO OMIKRON?

Aptikus naujausią COVID-19 atmainą omikron, vakcinų gamintojai traukia pečiais paklausti, ar rinkose esančios vakcinos nuo jos apsaugos. Tačiau gyventojai vis tiek raginami skiepytis. Imunologai teigia, esą mažai tikėtina, kad jau sukurtos vakcinos visiškai neapsaugotų nuo omikron. Todėl net maža apsauga yra geriau nei jokios. 

Viešumoje sklando informacija, esą COVID-19 persirgę arba pasiskiepiję žmonės, turintys 500 antikūnų, koronavirusu nesusirgs. Vis dėlto tai pagrindžiančių mokslinių duomenų nėra. Imunologai primena: skiepytis verta net ir nesant įrodymų, kad COVID-19 vakcinos efektyviai apsaugo nuo omikron atmainos.

Nėra jokių įrodymų

Vyriausybės sprendimu nuo gruodžio 1 d., norint gauti galimybių pasą, nebegalioja neigiamas antigeno testo rezultatas. Galimybių pasą testuojantis dabar galima gauti dviem būdais: gavus neigiamą PGR (nesergate) arba teigiamą antikūnų (turite antikūnų, t.y. esate persirgęs COVID-19 arba pasiskiepijęs) testo atsakymą. Pirmuoju atveju galimybių pasas galioja 72 val. nuo ėminio paėmimo momento, antruoju – 60 parų. Šiuo atveju reikalaujama tiesiog teigiamo antikūnų tyrimo atsakymo, neįvardijant, koks antikūnų kiekis turėtų būti nustatytas. Tačiau viešojoje erdvėje ėmė sklisti informacija, esą persirgęs COVID-19 arba nuo šios ligos pasiskiepijęs asmuo nesusirgs tik turėdamas ne mažiau kaip 500 antikūnų. Vis dėlto imunologė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad kalbant apie organizmo atsparumą koronavirusui nėra priežasčių sieti to su konkrečiais skaičiais.

Pasiskiepijus turintiems aukštą antikūnų lygį asmenims tikėtinos ryškesnės nepageidaujamos reakcijos. Visiškai nereikia taip purtyti savo imuninės sistemos.

"Nėra jokių įrodymų, kad 500 antikūnų gali efektyviai apsaugoti žmogų nuo COVID-19. Socialiniuose tinkluose minint šį skaičių, cituojama publikacija, kuri visiškai neatskleidžia, kad minėtas antikūnų kiekis gali  apsaugoti. Minimos publikacijos tema yra visiškai kita – ten rašoma apie "AstraZeneca" vakcinos veiksmingumą, – profesorės teigimu, minėtame straipsnyje įvardyti tam tikri skaičiai, rodantys, kokia rizika per šešis mėnesius yra užsikrėsti koronavirusu žmogui, pasiskiepijusiam "AstraZeneca" vakcina. – Ir to skaičiaus jokiu būdu negalima įvardyti kaip kažkokios ribos, kuri parodytų riziką užsikrėsti COVID-19 konkrečiam asmeniui, ar rekomendacijos. Tai tiesiog neteisingai interpretuojama mokslinė publikacija."

Pasak A.Žvirblienės, 500 yra labai didelis antikūnų kiekis, kuris nustatomas retam pasiskiepijusiam ar koronavirusu persirgusiam žmogui. "Toks skaičius būna, pavyzdžiui, mėnesį, daugiausia – du mėnesius po vakcinacijos ar persirgimo. Paskui antikūnų lygis natūraliai mažėja. Ir jeigu būtų nurodytas toks antikūnų skaičius – 500 – kaip efektyvus, žmonėms reikėtų revakcinuotis kas du tris mėnesius", – atkreipė dėmesį mokslininkė.

Jos žodžiais, nenustatyta, koks antikūnų kiekis apsaugo organizmą nuo COVID-19. "Nė viena oficiali institucija nėra pasakiusi, kad kažkoks antikūnų skaičius apsaugo. Ir dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija, kad GP yra išduodamas turint teigiamą serologinį antikūnų testo rezultatą yra teisinga todėl, kad serologinis testas parodo patį persirgimo faktą. Taip pat ir po vakcinacijos antikūnų buvimas arba nebuvimas leidžia orientuotis, ar žmogui nereikia paankstinti revakcinacijos", – teigė A.Žvirblienė.

Susvyravo: abejojama, kiek esami skiepai apsaugos nuo naujosios omikron atmainos, tačiau, pasak A.Žvirblienės, skiepytis vis tiek verta – būtų neįtikima, jei skiepai visai nuo jos neapsaugotų.

Gali būti kelių rūšių

Remiantis galiojančia tvarka, asmenys, kurių organizme po vakcinacijos visiškai nerandama susiformavusių antikūnų, gali revakcinuotis jau po 28 dienų. Pasak profesorės, atlikti antikūnų tyrimą po vakcinacijos yra prasminga, nes, jeigu žmogui po vakcinacijos nesusiformavo joks imuninis atsakas; neigiamas antikūnų tyrimo atsakymas yra rodiklis, kad jam reikėtų dar vienos vakcinos dozės. "Tačiau nustatyti kažkokius konkrečius antikūnų skaičius ir tuo labiau jais vadovaujantis išduodant galimybių pasą būtų neteisingas, niekuo nepagrįstas sprendimas. Nė viena šalis to nėra padariusi, nes tam nėra pagrindo, nėra duomenų. Toks sprendimas sukeltų sumaištį", – įsitikinusi profesorė.

Serologiniai antikūnų tyrimai gali būti kelių rūšių. "Kad įsigaliotų galimybių pasas, reikia gauti teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą. Konkretus antikūnų kiekis, reikalingas galimybių pasui gauti, nenustatytas. Svarbu, kad rezultatas būtų teigiamas", – teigia SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Vakcina ir dar persirgimas sukuria labai stiprų ir ilgalaikį imunitetą. Tiems žmonėms nereikia skubėti revakcinuotis.

Ministerija informuoja: su teigiamu serologinio tyrimo atsakymu galimybių pasas galioja asmenims, kurie nepasiskiepiję nuo COVID-19 ir ši liga jiems niekada nebuvo diagnozuota, bet serologinis tyrimas rodo, kad antikūnų yra. Asmenims, atlikusiems serologinį tyrimą ir gavusiems teigiamą rezultatą, galimybių pasas galioja 60 dienų.

Jei pasiskiepijo ir persirgo

A.Žvirblienės teigimu, sprendimas išduoti galimybių pasą turint teigiamą antikūnų tyrimo atsakymą yra teisingas ir labai aktualus žmonėms, kurie koronavirusu persirgo, bet nespėjo laiku pasidaryti PGR testo. Dėl to COVID-19 diagnozė jiems niekada nebuvo nustatyta. "Jei šio punkto nebūtų, šie žmonės, kurių yra nemažai, nukentėtų. Tuomet jie, net ir turėdami, pavyzdžiui, tūkstančius antikūnų, negalėtų gauti galimybių paso. Tada jiems tektų skiepytis. O pasiskiepijus turintiems aukštą antikūnų lygį asmenims tikėtinos ryškesnės nepageidaujamos reakcijos. Visiškai nereikia taip purtyti savo imuninės sistemos. Visada reikia galvoti, kad skiepijamasi turi būti tada, kai reikia, nesukeliant žalos skiepijamam žmogui", – imunologės teigimu, dėl šios priežasties skiepijant svarbu žinoti, ar asmuo yra persirgęs koronavirusu.

SAM sprendimu, gyventojai, kurie po visiškos vakcinacijos, prieš skiepijimą ar tarp skiepijimų susirgo COVID-19 liga, neskiepijami sustiprinančiąja vakcinos doze. J.Gališanskio teigimu, tokiu atveju persirgimas COVID-19 liga yra prilyginamas sustiprinančiajai vakcinos dozei, o galimybių pasas galioja neribotą laiką.

A.Žvirblienės įsitikinimu, tai pagrįstas sprendimas. "Šiems žmonėms galbūt reikės skiepytis kitą sezoną, bet dabar tikrai nereikia. Gerai, kad dabar sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra labai aiškiai pasakyta, kad vakcinacija ir dar persirgimas reiškia, kad revakcinuotis nereikia. Tai yra labai teisinga, nes vakcina ir dar persirgimas sukuria labai stiprų ir ilgalaikį imunitetą. Tiems žmonėms nereikia skubėti revakcinuotis", – sakė profesorė.

Asociatyvi Vilmanto Raupelio nuotr.

Omikron kelia klausimų

Lapkričio pabaigoje Pietų Afrikoje nustačius naują COVID-19 atmainą omikron, patys skiepų gamintojai prisipažino nežinantys, ar rinkoje esantys skiepai apsaugo nuo šios viruso atmainos. Daug kam kyla klausimas: kiek, atsiradus šiai atmainai, apskritai efektyvu skiepytis nuo COVID-19?

"Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo – vakcinų gamintojai taip pat. Kol kas jie negali pasakyti, kiek efektyviai esamos vakcinos apsaugo nuo naujausios atmainos. Nežino, nes tai dar nepatikrinta – jie dar turės tai patikrinti", – užsiminė mokslininkė.

Pasak jos, duomenų dar teks palaukti. "Visi dabar tikrina ir žiūri, ar omikron atmaina užsikrečia paskiepyti nuo COVID-19 žmonės, kuriomis vakcinomis paskiepyti ir kaip sunkiai serga. Žinoma, bus atliekami tyrimai su persirgusių žmonių kraujo serumais, bus in vitro eksperimentai ir bus stebima, kiek efektyviai kuri vakcina blokuoja viruso patekimą į ląsteles, – A.Žvirblienė priminė, kad naujoji atmaina atrasta mažiau nei prieš dvi savaites. – Kol kas nėra aiškių atsakymų, kiek esami skiepai apsaugo nuo omikron atmainos. Nemanau, kad bet kuria ES patvirtinta vakcina pasiskiepijus būtų visiškai nulinė apsauga. Tai būtų neįtikima. Vis dėlto veikiančios imuninę sistemą vakcinos turėtų nors šiek tiek apsaugoti nuo tos atmainos, kad ir kiek ji būtų pasikeitusi. Manau, kad kažkokią apsaugą skiepai turėtų suteikti. O turėti nors ir nedidelę apsaugą yra geriau, nei neturėti jokios apsaugos."

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad omikron atmainos atvejų, pirmadienio ryto duomenimis, Lietuvoje dar nebuvo nustatyta. Vis dar dominuoja delta atmaina. "Vakcinos užtikrina efektyvią apsaugą nuo koronaviruso delta atmainos, kuri šiuo metu vyrauja Lietuvoje ir kitose šalyse, todėl gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti, o tai jau padariusiems – laiku sustiprinti imunitetą papildoma vakcinos doze. Skiepytis sustiprinančiąja doze rekomenduoja Europos vaistų agentūra (EVA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), taip pat Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kuo didesnė visuomenės imunizacija, tuo mažiau palankios sąlygos yra plisti jau žinomoms ir naujoms koronaviruso atmainoms. Ekspertai pabrėžia, kad nepakankama visuomenės imunizacija sudaro palankias sąlygas koronavirusui mutuoti ir atsirasti naujoms atmainoms", – teigė J.Gališanskis.

Nesugalvojo nieko nauja

Ragindama gyventojus skiepytis nuo COVID-19, Vyriausybė ėmėsi finansinių priemonių. Nuo gruodžio 1 d. testavimas nepasiskiepijusiems asmenims, jei jie nejaučia infekcijos požymių, tapo mokamas. Atsisakantys skiepytis žmonės tai vadina spaudimu, rengia protestus.

Tačiau, A.Žvirblienės teigimu, įvesdama mokamą testavimą nepasiskiepijusiems asmenims, Lietuva nieko naujo nesugalvojo. "Nemažai šalių panašias priemones jau yra įvedusios. Stengiamasi žmones įtikinti, kad būti nesiskiepijusiems neapsimoka. Manau, kad tokios priemonės – nieko blogo. Nesuprantu žmonių, kurie, esant akivaizdžiai rimtos ligos grėsmei, suranda kažkokių savų motyvų, kodėl jiems nereikia skiepytis. Ir jeigu jie geruoju to nesupranta, nenori pagalvoti ne tik apie viruso grėsmę sau, bet ir aplinkiniams, yra priemonių, kurios gal priverstų juos rimčiau apsvarstyti savo pasirinkimą. Kai žmonės nesiskiepija dėl medicininių priežasčių, tai  kitas klausimas. Tačiau tokie žmonės ir galimybių pasą gauna. Kitais atvejais aš nelabai suprantu, kodėl nesiskiepijama", – prisipažino imunologė.

JAV infektologas apie omikron: pirminiai duomenys – padrąsinantys

Pirminiai duomenys apie omikron atmainos sukeliamos COVID-19 ligos eigą yra "šiek tiek padrąsinantys", teigia žinomas JAV infektologas Anthony Faucis.

Omikron Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kuri pirmoji pranešė apie šią atmainą, turi perdavimo pranašumą, interviu kanalui CNN sakė A.Faucis. Jis pažymėjo, kad ši šalis prieš tai fiksavo žemą sergamumo kreivę, "kuri vėliau dėl omikron kone vertikaliai šovė į viršų".

"Nors dar per anksti sakyti kažką konkretaus, kol kas neatrodo, kad ji sukelia labai sunkią ligą. Kol kas ženklai yra šiek tiek padrąsinantys", – infektologą cituoja AFP-ELTA.

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Šiuo metu atliekami tyrimai nustatyti, ar smarkiai mutavusi omikron yra labiau perduodama nei kitos žinomos koronaviruso atmainos ir ar ji atspari dabartinėms vakcinoms. Rezultatų tikimasi po kelių savaičių.

"Manau, kad esama realios rizikos, jog vakcinų veiksmingumas sumažės, – kanalui ABC sakė farmacijos kompanijos "Moderna" prezidentas Stephenas Hoge. – Tačiau nežinau, kokiu lygiu. Ar įvyks tokia pati situacija, kaip su delta, kai vakcinos neprarado veiksmingumo, ar veiksmingumas sumažės 50 proc. ir vakcinas reikės patobulinti."

"Moderna", kaip ir kitos farmacijos kompanijos, įskaitant "Pfizer", jau pradėjo savo vakcinų pritaikymą omikron, jei atsirastų tokių preparatų paklausa, praneša AFP/ELTA.

Apie užsikrėtimo omikron atmaina atvejus jau pranešta 15-oje JAV valstijų ir dar 40-yje pasaulio šalių.

Kada geriamieji vaistai nuo COVID-19 pasieks Lietuvą?

Europos vaistų agentūra (EVA) atlieka geriamųjų vaistų nuo COVID-19 tyrimą. Vertinami dviejų JAV farmacijos milžinių – "Merck" ir "Pfizer" – sukurti vaistai. Tikimasi, kad šie vaistai ženklins naujo etapo pradžią kovojant su pandemija. "Merck" vertinti yra pateikusi vaistinį preparatą molnupiravirą, o "Pfizer" – "Paxlovid".

Klinikiniai tyrimai parodė, kad preparatas molnupiraviras sumažina didelės rizikos COVID-19 pacientų hospitalizacijos ir mirties atvejų skaičių, jeigu pradedamas vartoti per penkias dienas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

Teigiama, kad "Pfizer" sukurtos tabletės "Paxlovid" turėtų būti veiksmingos prieš naują daug mutacijų turinčią pandeminio koronaviruso padermę omikron, nes buvo kuriamos įvertinus galimas šio viruso atmainas. EVA atlieka "Paxlovid" vertinimą, kad išduotų leidimą šias tabletes vartoti ekstremaliomis sąlygomis. Įrodyta, kad šis vaistas beveik 90 proc. sumažina hospitalizavimo arba mirties tikimybę tarp naujai užsikrėtusių didelės rizikos pacientų, pradėtų gydyti per tris dienas nuo simptomų atsiradimo.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, šie vaistai galės pasiekti Lietuvą tik tada, kai juos patvirtins EVA. "Jeigu agentūra patvirtins, kad jie yra saugūs ir efektyvūs, šie vaistai galės būti įtraukti į ES vaistinių preparatų registrą ir vartojami šalyse narėse, taip pat ir Lietuvoje. Kol laukiama daugiau tyrimais patvirtintų duomenų ir galutinio EVA sprendimo, Europos Komisija (EK) apklausė valstybes nares, ar jos pageidautų kartu derėtis su registruotojais ir vaistus įsigyti centralizuotu būdu. Lietuva informavo EK apie pageidavimą kartu su kitomis valstybėmis narėmis dalyvauti bendrame ES pirkime, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis naujų efektyvių vaistų nuo COVID-19 ligos tiekimas Lietuvos pacientams", – teigiama SAM komentare.