„Astigmatizmas yra refrakcijos (šviesos laužimo) yda. Idealiu atveju ragenos paviršius turėtų būti sferiškas, tačiau, esant šiam regėjimo sutrikimui, jis yra labiau ovalo formos, t. y. vienoje plokštumoje labiau išsigaubęs, kitoje plokštumoje – mažiau. Todėl šviesos spinduliai, perėję rageną, laužiami nevienodai ir negali būti tinkamai sufokusuoti tinklainėje į vieną tašką“, – priežastis, kodėl, esant astigmatizmui, žmonės mato kitaip, paaiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė gydytoja oftalmologė profesorė Reda Žemaitienė.

Pokalbis su ja – apie šio regėjimo sutrikimo paplitimą, diagnostiką ir gydymo būdus.

– Kodėl atsiranda astigmatizmas ir kiek jis paplitęs?

– Taisyklingas nedidelio laipsnio astigmatizmas yra gana dažna akies fiziologinė būklė, nustatoma daugeliui sveikų žmonių. Žmonės, kurių astigmatizmas – didesnio laipsnio, gali skųstis neryškiu matymu, akių nuovargiu, galvos skausmais ir sunkumu skaityti arba atlikti darbus, kai reikia tiksliai matyti. Vaizdai gali būti iškraipyti, ištempti, lyg su šešėliu tiek žiūrint į arti esančius objektus, tiek į tolį.

Astigmatizmas skirstomas į taisyklingą ir netaisyklingą. Taisyklingas astigmatizmas dažniausiai yra paveldimas. Jei vienas ar abu tėvai turi šią refrakcijos ydą, yra didelė tikimybė, kad vaikas taip pat ją turės. Genetiniai veiksniai gali paveikti ragenos formavimąsi.

Akių operacijos, per kurias atliekamas pjūvis ragenoje, pvz., kataraktos, gali pakeisti ragenos formą ir taip pat lemti astigmatizmo atsiradimą ar sukelti esamo astigmatizmo pokyčių.

Netaisyklingas astigmatizmas – kai šviesos spinduliai net ir toje pačioje plokštumoje (meridiane) laužiami nevienodai, t. y. netaisyklingai, gali atsirasti po akies traumos, persirgto ragenos uždegimo ar sergant ragenos ektazijomis, tokiomis kaip keratokonusas. Ragenos ektazijos – gana retos, neuždegiminės kilmės ragenos ligos, kurioms būdingas progresuojantis netaisyklingas ragenos išsigaubimas ir išplonėjimas.

Netaisyklingas astigmatizmas žymiai retesnis nei taisyklingas. Taisyklingas astigmatizmas yra įgimtas, vėliau per visą gyvenimą keičiasi. Taisyklingo astigmatizmo paplitimas svyruoja priklausomai nuo amžiaus, etninės grupės ir kitų veiksnių. Manoma, kad apie 57 proc. populiacijos būdingas nedidelio laipsnio astigmatizmas (<1 dioptrijos (D), vidutinio (1–2D) laipsnio – 12 proc., didelio (>2D) laipsnio – 5 proc.

Pagrindinis skirtumas tarp taisyklingo ir netaisyklingo astigmatizmo yra toks, kad sergant, pvz., keratokonusu, gerai matyti dažniausiai nepavyksta nei koreguojant regą akinių lęšiais, nei kitomis priemonėmis. Net ir didelio laipsnio taisyklingą astigmatizmą (jei akis – ne vadinamoji tinginė, t. y. buvo tinkamai koreguota refrakcijos yda nuo pat vaikystės) dažniausiai pavyksta pakoreguoti.

Paveldi: jei vienas ar abu tėvai turi astigmatizmą, yra didelė tikimybė, kad vaikas taip pat turės šią refrakcijos ydą. / freepik.com nuotr.

– Daugelis galvoja, kad vaizdas akyse gali dvejintis tik dėl žvairumo. Ar astigmatizmas susijęs su žvairumu?

– Astigmatizmas tiesiogiai nesusijęs su žvairumu. Tais atvejais, kai astigmatizmas pasireiškia kartu su didesnio laipsnio toliaregyste vaikams, gali išprovokuoti žvairumą. Astigmatizmas dažniau susijęs su monokuliniu dvejinimusi. Tai dvejinimasis, kuris išlieka uždengus vieną akį.

Jei astigmatizmas tinkamai nekoreguojamas akinių lęšiais ar kitomis priemonėmis, akys patiria įtampą bandydamos nuolat fokusuoti vaizdus. Tai gali sukelti akių raumenų nuovargį, dėl to taip pat gali dvejintis, ypač kai žiūrima į arti esančius objektus arba ilgai dirbama kompiuteriu.

– Kaip ši liga diagnozuojama?

– Astigmatizmą gali diagnozuoti gydytojas oftalmologas, atlikdamas eilinį akių tyrimą, ar optikos salone optometrijos specialistas, parinkdamas akinius. Nustatant regos aštrumą vertinama, kaip gerai žmogus mato į tolį ir / ar į artumą. Po regos aštrumo įvertinimo dažniausiai atliekamas refrakcijos ištyrimas autorefraktometru (vaikams dažniausiai atliekama retinoskopija). Šie tyrimai leidžia greitai ir tiksliai nustatyti refrakcijos ydas, taip pat ir astigmatizmą.

Pasitaiko atvejų, pvz., įtariant keratokonusą, kai reikia išsamiau įvertinti rageną. Tokiais atvejais atliekamas topografijos / tomografijos tyrimas (vadinamasis ragenos žemėlapis). Tai labai pažangus tyrimas, kuris sukuria trimačius ragenos paviršiaus vaizdus. Šis tyrimas gali padėti tiksliai įvertinti ragenos kreivumą ir nustatyti astigmatizmo tipą ir laipsnį. Kartojant šį tyrimą po kurio laiko, galima įvertinti ligos progresavimą. Tai labai padeda parenkant gydymo taktiką.

Netaisyklingas astigmatizmas, kurį sukelia, pvz., keratokonusas, gali būti koreguojamas kietais kontaktiniais lęšiais arba specialiais ragenos implantais.

– Kaip astigmatizmas gydomas? Kaip dažnai prireikia operacijų?

– Astigmatizmas gali būti efektyviai koreguojamas naudojant įvairius metodus: tiek nechirurginius, vadinamuosius konservatyvius, tiek chirurginius. Tinkamiausias gydymo, o tiksliau – koregavimo, būdas priklauso nuo astigmatizmo laipsnio, akių būklės ir individualių poreikių.

Akinių lęšiai yra vienas iš paprasčiausių ir saugiausių būdų astigmatizmui koreguoti. Specialūs akiniai su toriniais lęšiais yra pritaikyti tam, kad kompensuotų ragenos kreivumą.

Kontaktiniai lęšiai yra dar vienas efektyvus būdas astigmatizmui koreguoti. Jie gali suteikti platesnį matymo lauką ir geresnį regos aštrumą nei akiniai. Šiuo metu Lietuvoje galima rinktis iš kelių rūšių kontaktinių lęšių.

Minkšti toriniai kontaktiniai lęšiai turi specialią konstrukciją, leidžiančią stabiliai laikytis ant akies. Juos nesudėtinga įsigyti ir naudoti. Odeniniai kontaktiniai lęšiai, užtikrindami akies paviršiaus drėkinimą, taip pat gali būti pritaikomi astigmatizmui koreguoti.

Pusiau kieti (hibridiniai) arba kieti lęšiai yra pritaikomi kiekvienam pacientui individualiai. Šie lęšiai gali efektyviai koreguoti astigmatizmą, nes išlaiko savo formą ant akies, kompensuodami ragenos formos netaisyklingumą. Jie dažnai tinka esant didelio laipsnio astigmatizmui arba netaisyklingam astigmatizmui, pvz., sergant keratokonusu.

Ortokeratologija – inovatyvus gydymas, kai specialūs kieti toriniai kontaktiniai lęšiai nešiojami per naktį, kad laikinai pakeistų ragenos formą. Tai leidžia dieną matyti aiškiau be akinių ar kontaktinių lęšių. Šis metodas ypač tinka žmonėms, kurie nenori arba negali nešioti akinių ar atlikti chirurginės operacijos.

Astigmatizmą galima koreguoti lazerinėmis ragenos procedūromis, per kurias pakeičiama ragenos forma, kad šviesos spinduliai tinkamai lūžtų ir fokusuotųsi ant tinklainės. Netaisyklingas astigmatizmas, kurį sukelia, pvz., keratokonusas, gali būti koreguojamas kietais kontaktiniais lęšiais arba specialiais ragenos implantais – mažais plastikiniais lankeliais (žiedais), įterpiamais į rageną, kad pakeistų jos formą ir pagerintų regėjimą.

Chirurginė astigmatizmo korekcija dažniausiai atliekama, kai pacientui jau yra išsivysčiusi katarakta. Per kataraktos operaciją pašalinamas sudrumstėjęs natūralus lęšiukas, o į jo vietą implantuojamas naujas dirbtinis lęšis. Jei žmogui prieš kataraktos operaciją buvo diagnozuotas reikšmingas rageninis astigmatizmas, jam gali būti implantuojamas specialus (torinis) dirbtinis lęšis, koreguojantis ir astigmatizmą.

– Ar astigmatizmui gydyti skirti lęšiai kompensuojami?

– Šiuo metu Lietuvoje ligonių kasos kompensuoja akinių lęšius vaikams iki 7 metų, neatsižvelgiant į jų regos aštrumą. Tuomet akinių lęšių bazinė kaina kompensuojama 70 proc., o vaikams, kurių geriausias koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5, bazinė akinių lęšių kaina kompensuojama 100 proc. Suaugusiems pacientams ir vaikams nuo 7 metų, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5, kompensacija skiriama atsižvelgiant į akinių lęšių sudėtingumą. Norint gauti kompensuojamuosius akinių lęšius, reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris išrašys siuntimą. Su šiuo siuntimu lęšiams įsigyti reikia kreiptis į vieną iš optikų, kuri yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Astigmatizmas dažniau susijęs su monokuliniu dvejinimusi. Tai dvejinimasis, kuris išlieka uždengus vieną akį.

Kontaktiniai lęšiai šiuo metu nekompensuojami nei vaikams, nei suaugusiesiems, net turintiems didelio laipsnio netaisyklingą astigmatizmą, pvz., dėl keratokonuso. Kad tokie pacientai geriau matytų, dažniausiai reikia hibridinių ar kietų kontaktinių lęšių. Šie lęšiai yra brangūs, ne kiekvienam prieinami, todėl dalis pacientų toliau gyvena be jokios korekcijos. Žinant, kad keratokonusas yra jaunų žmonių liga, tokie ligoniai be korekcijos dažnai net negali dirbti ar vairuoti.

Toriniai intraokuliniai lęšiai, kurie implantuojami vietoj pašalinto sudrumstėjusio nuosavo lęšiuko, kompensuojami tik iš dalies. Jei pacientas pageidauja, kad per operaciją jam būtų implantuojamas torinis intraokulinis lęšis, koreguojantis astigmatizmą, jis į sveikatos priežiūros įstaigos kasą turi sumokėti kainos skirtumą tarp pasirinkto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamo intraokulinio lęšio. Šiuo metu PSDF apmokama lęšio kaina yra gerokai mažesnė, negu kainuoja torinis intraokulinis lęšis.

– Ar žmogus, kuriam diagnozuotas astigmatizmas, pats gali išmokti kontroliuoti savo regėjimą taip, kad vaizdas neišsikreiptų, nesidvejintų?

– Žmogus, kuriam diagnozuotas astigmatizmas, gali gyventi be korekcijos. Siekdamas ryškiau matyti, jis dažniausiai nesąmoningai primerkia ir įtempia akis, kad vaizdas trumpam paryškėtų. Tačiau, laikui bėgant, gali atsirasti jau minėtų akių nuovargio simptomų ir galvos skausmų. Todėl akių gydytojai dažniausiai rekomenduoja koreguoti astigmatizmą. Akių mankšta negali išgydyti astigmatizmo.

– Ką daryti, kad šios ligos išvengtume?

– Astigmatizmas dažnai dažnai įgimtas arba atsiranda dėl kitų akies susirgimų, todėl visiškai išvengti jo dažnai neįmanoma. Tačiau yra keletas būdų sumažinti su astigmatizmu susijusius simptomus ar užkirsti kelią astigmatizmui progresuoti, kai sergama keratokonusu. Tai pirmiausia reguliarios akių patikros. Jos padeda anksti nustatyti astigmatizmą ir pradėti taikyti tinkamiausią korekciją ar gydymą.

Visiems būtina naudoti apsauginius akinius dirbant ar būnant aplinkoje, kurioje kyla akių traumų rizika, pvz., sportuojant, pjaunant žolę, medžius, metalą ar dirbant su pavojingomis medžiagomis.