Atšalus orams sukruto poledinės žūklės ir kitokių ledo pramogų mėgėjai, ruošdamiesi ant vandens telkinių, kurie ką tik užsitraukė plonu leduku. Ogi netikėtos maudynės vos kelių laipsnių ar beveik nulinės temperatūros vandenyje, kaip įspėja medikai, atsargumo stokojantiems drąsuoliams gali baigtis tragedija ir tuo atveju, jei neišlaikius plonam ledui įsmukusius į properšą juos pavyktų išgelbėti net ir labai greitai.

Laimės kūdikis

„Galima sakyti, kad aš – laimės kūdikis, - „Lietuvos sveikatai“ prisipažino viename Žemaitijos rajone gyvenantis Steponas (64), pernai tik per plauką išvengęs mirties nuo hipotermijos (bendro kūno atšalimo). – Visam gyvenimui likau dėkingas žmonėms, kurie mane, įsmukusį į ledinį vandenį ir visa gerkle rėkiantį, išgirdo ir tučtuojau paskambino policijai, gelbėtojams, greitukei. Mintyse kasdien padėkoju ir greitosios pagalbos medikams, ir rajono ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojams, kurie šildė, slaugė, gydė, žodžiu, atgaivino. Jei ne tokia greita pagalba, „gyvenčiau“ jau aname pasaulyje.“

Tą popietę Steponas žvejojo netoli sodybos esančiame nedideliame ežere, o temstant namo sumanė patraukti trumpesniu keliu. Tačiau kai iki kranto buvo likę vos kelios dešimtys metrų, vyras staiga pajuto, kad ledas ima siūbuoti ir po akimirkos atsidūrė vandenyje. Pabandė kabarotis ant ledo – kur tau! Vos bent kiek užšliaužia ant paviršiaus, ledas staiga trekšt, ir vargšas žvejys vėl panyra į ledinį vandenį… Nors, teisybė, šalčio jis tomis akimirkomis sakė nė kiek nejutęs – turbūt dėl išgąsčio…

Visa laimė, kad netoliese vaikštinėjusi porelė atsiliepė į Stepono pagalbos šauksmą - tuojau pat iškvietė greitąją ir policiją. Kol gelbėtojai atvyko, kol specialiomis ledo rogėmis iki nelaimėlio prisikasė, praėjo apie 15 minučių. Gerai, kad vyrui užteko jėgų ir sveikatos išsilaikyti vandens paviršiuje, įsikibus į ledo kraštus. Nors sąmonės jis praradęs nebuvo, atskubėję greitosios pagalbos medikai iki ausų sušlapusį ir ant kojų jau nepajėgiantį pastovėti vyrą nugabeno į ligoninę ir perdavė tiesiai į reanimacijos skyriaus medikų rankas.  

Dar vienas „laimės kūdikis“ gyvena Ignalinoje ir toliau darbuojasi šio rajono policijos komisariate. Stanislovas įsmuko į properšą vaikštinėdamas ant vieno Aukštaitijos ežeriuko ledo, maždaug 20 metrų nuo kranto. Svilinančiai šaltame vandenyje jis išbuvo apie 20 minučių – atvykę kaimiečių iškviesti policijos pareigūnai, nelaukdami gelbėtojų, ėmėsi operacijos.

Nors Stanislovas vandenyje praleido gana nemažai laiko, jautėsi palyginti neblogai ir medikų pagalbos atsisakė. Baimės kaip reikiant įvariusio įvykio šiandien jis nenori nė prisiminti.

Vis dėlto medicininiai duomenys nėra tokie optimistiški: mirtimi pasibaigusių prievartinių maudynių lediniame vandenyje bei mirčių dėl hipotermijos ar jos sukeltų pavojingų komplikacijų užregistruojama kur kas daugiau, nei tokių atsitikimų su laiminga pabaiga.

Atšalėlius išgelbėti labai sudėtinga

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovo profesoriaus dr. Vido Pilvinio (nuotr.), ligonius, kuriuos dėl hipotermijos atveža į Kauno klinikų reanimaciją, atgaivinti pavyksta toli gražu ne visada. „Tokiems ligoniams dažniausiai ir mes jau nebegalime padėti,“ - konstatavo profesorius.

Tikslios statistikos, kiek stipriai sušalusių pacientų išgyveno, nėra, tačiau į Intensyviosios terapijos skyrių gilioje hipotermijoje atvežtus žmones atgaivinti tikimybė esą yra pakankamai maža.
„Žmogaus organizmas gali gyvuoti tik tam tikroje terpėje, visi biocheminiai ląsteliniai procesai gali normaliai funkcionuoti tik tam tikroje aplinkoje, esant tam tikroms kūno temperatūros riboms, - kalbėjo profesorius V.Pilvinis. – Mūsų kiekviena ląstelė gyva tik dėl to, kad į ją patenka maisto medžiagos ir deguonis. Kai audiniai to negauna, žūva, nes biocheminiai procesai ląstelėse sutrinka.“

Kūnui atšąlant, anot profesoriaus, persiskirsto kraujotaka: kraujagyslės susiaurėja, kad mažiau šilumos išsiskirtų į aplinką, kad ji būtų išsaugota svarbiausiems organams, todėl reikiamą deguonies kiekį gauna ne visas kūnas. Aplinka, kuri reikalinga ląstelėms išlikti gyvybingoms, turi būti pastovi, o hipotermija ją pakeičia. Kūno temperatūrai dėl hipotermijos nukritus dar labiau, įvyksta pakitimai visuose parenchiminiuose organuose. Štai dėl to ir sudėtinga atgaivinti nukentėjėlius, patyrusius gilią hipotermiją.

Kuo žemesnė žmogaus kūno temperatūra ir kuo ilgiau žemoje temperatūroje jis prabuvo, tuo sunkiau bus atgaivinti. Teorija skelbia, jog galimybė žmogų atgaivinti išnyksta, jei šerdinė jo kūno temperatūra nukrenta iki 23 laipsnių ir mažiau.

Profesorius akcentavo, kad atšalimo sunkumui įtakos turi ir kiti dalykai – ne vien aplinkos temperatūra. Tai esą susiję ir su vėjo žvarbumu bei stiprumu, ir su oro drėgme. „Ir aukštesnėje temperatūroje žmogus gali sušalti, jei pūs labai žvarbus, stiprus vėjas, jei bus drėgna aplinka. Tai žmogų žalojantys veiksniai,“ – pabrėžė jis.

Kuo skubiau į gydymo įstaigą

Teikiant sušalusiam žmogui pirmąją pagalbą visus tris ką tik paminėtus žalojančius veiksnius – drėgmę, šaltį ir vėją – būtina kuo skubiau pašalinti. Jei žmogus ištrauktas iš ledinio vandens, reikia nedelsiant jį perkelti į šiltą patalpą, pervilkti sausais šiltais rūbais, užmauti šiltas kojines, šiltai apkloti, kad kūnas neprarastų dar daugiau šilumos ir kuo skubiau gabenti į gydymo įstaigą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, jei atšalęs žmogus jau nebedreba nuo šalčio – tai vienas iš požymių, kad jo būklė yra tikrai bloga. Šiltos arbatos ruošimas sušalusiam žmogui tokiais atvejais esą tik bereikalinga laiko gaišatis, nes tokiam ligoniui reikalingas kuo skubesnis gydymas. Beje, žmogus gali būti ir nepraradęs sąmonės, bet tai nereiškia, kad jo būklė netrukus nepablogės. Esą pasitaiko, kai greitosios pagalbos automobilyje sušalėlis buvo sąmoningas, o pakeliui į ligoninę ištiko klinikinė mirtis.

Gydymo įstaigoje tokie ligoniai intensyviai šildomi – apklojami, lašinami šilti skysčiai, sekama jų organų būklė.

Ligonio atgaivinimas – dar ne pergalė

Pasak profesoriaus V.Pilvinio, hipotermiją patyrusio ligonio atgaivinimas medikams – dar ne pergalė. „Nors ligonis ir atgaivinamas, jam gali susiformuoti įvairios komplikacijos, susijusios jau su prasidėjusiomis infekcijomis, - sakė jis. – Dažniausiai pasitaikanti hipotermijos komplikacija – plaučių uždegimas. Taigi jei žmogų ir pavyko atgaivinti, dar nereiškia, kad jis išgyvens. Jis gali mirti nuo kilusių sunkių komplikacijų.“

Ant ledo tykantys pavojai

Gelbėtojai primena, jog ant ledo galima lipti, jeigu jo storis siekia 7 cm, o keliems žmonėms – jei ledo storis yra ne mažesnis kaip 12 cm. Ledo tvirtumą galima nustatyti ir iš jo spalvos. Jei ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, jis – tvirtas; jei geltonos spalvos ar matinės baltos – labai pavojingas. Į poledinę žūklę patariama vykti tik į žinomus vandens telkinius, nes nepažįstamose vietovėse galite nepastebėti įtekančių upeliukų ar gamyklų nuotekų, o tokiose vietose ledas nėra tvirtas. Ledas silpnesnis ir ten, kur formuojasi šaltiniai, įšalę stambesni daiktai, auga krūmai, nendrynai. Ant ledo geriau nelipti ir stojus atodrėkiui.

Einant ant ledo reikia turėti lazdą ir ja tikrinti ledo tvirtumą. Jei pabadžius ledą lazda pasirodo vanduo, jis nėra tvirtas – kuo greičiau grįžkite į krantą. Ledu saugiau eiti čiuožiant, o ne pakeliant nuo jo kojas. Jei ledu eina keli žmonės, reikia laikytis maždaug 5 metrų atstumo. Ledas prie kranto ir užpustytose vietose yra plonesnis.

Įlūžus ledui ir atsidūrus vandenyje gelbėtojai pataria nepanikuoti, o, sukaupus jėgas, bandyti išropoti į tą pačią pusę, iš kurios atėjote. Reikia stengtis rankas ištiesti kuo plačiau į šalis, krūtine užgulti ledą ir bandyti iškelti ant jo vieną koją, po to – kitą. Užšliaužus ant ledo jokiu būdu nestoti – šliaužti arba ridentis ton pusėn, iš kurios atėjote. Pasiekus krantą, būtina skubėti į šiltą patalpą, pasikeisti rūbus ir kreiptis į medikus.

Žvejams mėgėjams

Primename, kad pagal naująsias Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles nuo pernykščio sausio visi žvejai, lipantys ant ledo, privalo turėti smaigus – specialius „dyglius“, kurie nelaimės atveju padėtų išsikabaroti ant ledo. Už tokių reikalavimų nesilaikymą numatyta bauda iki 200 litų.