Autizmo diagnozių sparčiai daugėja: vis dažniau nustatoma moterims

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale  „BMJ Mental Health“, analizuoti Jungtinės Karalystės ir Švedijos duomenys.

Jungtinėje Karalystėje naujų autizmo diagnozių skaičius išaugo nuo 6 atvejų 100 tūkst. žmonių 2010 metais iki 64 atvejų 100 tūkst. žmonių 2023-iaisiais.

Ypač sparčiai nuo 2010 metų diagnozių daugėjo tarp 16–20 metų jaunuolių. Augimas taip pat ryškus tarp moterų ir baltųjų žmonių, palyginti su kitomis etninėmis grupėmis.

Pasikeitė ir kitos diagnozės

Mokslininkai pastebėjo reikšmingą pokytį tarp kitų sveikatos būklių, kurios autistiškiems žmonėms buvo nustatytos dar prieš autizmo diagnozę.

Anksčiau tarp autistiškų suaugusiųjų dažniau pasitaikydavo epilepsija, psichozė ir intelekto negalia.

Laikui bėgant tokių atvejų dalis mažėjo.

Tuo pat metu daugėjo žmonių, kuriems prieš nustatant autizmą jau buvo diagnozuotas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), nerimas, depresija bei kiti psichikos sveikatos sutrikimai.

Autizmo diagnozių taip pat daugėjo tarp žmonių, anksčiau turėjusių miego sutrikimų, su stresu susijusių problemų, valgymo sutrikimų, galvos skausmų ar lėtinio nuovargio.

Dažniau autizmas nustatytas ir žmonėms, vartojusiems antidepresantus, melatoniną, opioidus ar gabapentiną.

Epilepsijos mažėjo, nerimo – daugėjo

2010 metais epilepsija buvo diagnozuota maždaug 10 proc. autistiškų žmonių, o 2023 metais ši dalis sumažėjo iki 4 proc.

Tuo metu žmonių, anksčiau turėjusių nerimo diagnozę, dalis išaugo nuo 28,7 iki 58,3 proc.

Tyrėjų teigimu, tam įtakos gali turėti ir bendresnės visuomenės tendencijos.

ADHD ir nerimo diagnozių daugėja ir tarp autizmo neturinčių suaugusiųjų, todėl panašūs pokyčiai gali atsispindėti ir tarp autistiškų žmonių.

Gali būti geriau atpažįstamos kitokios autizmo formos

Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į pasikeitusius diagnostikos kriterijus ir geresnį supratimą apie skirtingus autizmo požymius.

Jų teigimu, dabar gali būti dažniau atpažįstamos subtilesnės autizmo formos, kurios anksčiau dėl panašių požymių galėjo būti priskiriamos kitoms būklėms.

Tačiau tyrimo autoriai neatmeta ir priešingos galimybės – kai kurios kitos būklės gali būti klaidingai palaikomos autizmu.

Skirtumas tarp anksti ir vėlai diagnozuotų žmonių

Londono universitetinio koledžo kognityvinės raidos profesorė emeritė Dame Uta Frith teigė, kad rezultatai dar kartą parodo skirtumą tarp žmonių, kuriems autizmas nustatomas anksti, ir tų, kurie diagnozę gauna gerokai vėliau.

„Anksti diagnozuotas autizmas siejamas su neurologiniais požymiais, tokiais kaip epilepsija ir kognityviniai sutrikimai“, – aiškino ji.

Vėliau gyvenime autizmo diagnozę gaunantys žmonės, pasak profesorės, dažniau jau turi psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nerimą ar depresiją, kurios ir lemia bendrą skaičiaus augimą.

Jos manymu, prie pokyčių gali prisidėti ir tai, kaip visuomenėje suprantama bei vartojama autizmo sąvoka, o ne biologiniai pokyčiai.

Be to, tyrėjai nustatė, kad tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Švedijoje naujų autizmo diagnozių sparčiausiai daugėjo tarp moterų.

Tyrimo autoriai mano, kad augantis diagnozių skaičius tarp moterų gali rodyti geresnį anksčiau nepastebėtų autizmo požymių atpažinimą. 

Tarp jų – elgesys, kai žmogus sąmoningai ar nesąmoningai bando slėpti arba prisitaikydamas maskuoti savo autizmo požymius.

Diskusijos dėl pernelyg dažnų diagnozių

Jungtinėje Karalystėje autizmą, kaip manoma, turi apie 700 tūkst. žmonių.

Tai visą gyvenimą trunkanti būklė, daranti įtaką tam, kaip žmogus patiria aplinką ir bendrauja su kitais. Tarp jos požymių gali būti bendravimo ir socialinės sąveikos sunkumai, pasikartojantis elgesys ar ribotas interesų ratas. Autizmas taip pat gali paveikti mokymąsi ir raidą.

Didėjant autizmo ir ADHD diagnozių skaičiui Jungtinėje Karalystėje vyksta ir diskusijos, ar kai kuriais atvejais šios būklės nėra diagnozuojamos per daug dažnai.

Vyriausybės užsakytame tyrime buvo perspėta, kad Anglija artėja prie „lūžio taško“, kai kai kuriems žmonėms gali būti klaidingai nustatomas autizmas ar ADHD.

Londono Karališkojo koledžo profesorius seras Simonas Wessely teigė, kad įprastos ir sveikos gyvenimo patirtys gali būti paverčiamos medicininėmis problemomis, o tai, jo nuomone, gali pakenkti vaikams.

Mokslininkai analizavo daugiau kaip 24 mln. Jungtinės Karalystės suaugusiųjų duomenis. Autizmo diagnozę turėjo 141 119 jų. Taip pat nagrinėti maždaug 9 mln. Švedijos gyventojų duomenys, iš kurių apie 100 tūkst. buvo diagnozuotas autizmas.