Didžiųjų vaistinių tinklų nuolaidos skirtos tam, kad priviliotų brangių vaistų pirkėjus. Tokią išvadą galima daryti, paanalizavus vieno vaisto dingimo iš vaistinių istoriją.

Buvo labai populiarus

Iš vaistinių dingo karsilis ("Carsil").

"Jo nebegauname", – sakė "Gintarinėje" vaistinėje Eigulių mikrorajone ir S.Daukanto gatvėje miesto centre.

Nepavyko šio virškinimui skirto preparato rasti ir "Eurovaistinėje" Kęstučio gatvėje nei "Camelios" vaistinėje Laisvės alėjoje. Nebuvo ir nė vienoje "Eurovaistinėje" Šilainių mikrorajone.

Tai buvo vaistas, parduodamas be recepto, ir jo griebėsi kiekvienas, sutrikus virškinimui ar netgi persivalgius. Iš tiesų karsilis buvo skirtas kepenų veiklai gerinti ir sergant įvairiomis kepenų ligomis: esant toksiniam kepenų pakenkimui ir kaip papildoma priemonė sergant lėtiniu kepenų uždegimu arba ciroze, rašoma jo anotacijoje.

Šis vaistas buvo labai populiarus, nes gaminamas vaistažolių pagrindu – iš margalapio margainio ir nebrangus – dešimt tablečių kainavo 2,10 –2,20 lito.

Kodėl jis dingo?

"Tai laikinas tiekimo sutrikimas", – paguodė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Renata Tomaševič.

Į klausimą, kada tiekimas bus atnaujintas, atsakyti negalėjo.

"Neturiu informacijos", – sakė vyriausioji specialistė.

Jos nėra ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje, tik rugpjūčio 3-iosios žinia, kad, be kitų, laikinai sutrikęs karsilio tiekimas Lietuvos rinkai.

Keturis kartus brangiau

"Gintarinėje" vaistinėje vietoj karsilio pasiūlė livosilio tablečių. Sakė, kad jos yra karsilio pakaitalas ir dar geresnės. Tačiau ir kaina gerokai didesnė: 30 tablečių – 25,74 lito. Vadinasi, dešimt tablečių – 8,50 lito.

Lygiai tą patį teko patirti ir "Camelios" vaistinėse: karsilio nėra, livosilio – prašom.

"Pirkite livosilį, jo veiklioji medžiaga ta pati, – patarė "Eurovaistinių" tinklo informacijos telefonu atsiliepusi moteris ir pridūrė, kad karsilio niekur nerasiu, yra tik livosilis. – Jis brangesnis? Ai, aš kainų nematau, negaliu lyginti."

Negana to, livosilio lapelių po dešimt tablečių nėra, tik po 15. Vadinasi, jei sustreikavo virškinimas, vietoj dviejų litų, kiek pirkėjai mokėdavo už minimalią karsilio pakuotę, už livosilį teks mokėti beveik 13 litų.

Yra ir pigesnių

"Vilties" vaistinėje miesto centre pasiūlė karsilio analogo – silimarino.

"Tai taip pat, kaip ir karsilis, augalinės sudėties produktas kepenų funkcijai palaikyti", – paaiškino vaistinės darbuotoja.

Silimarino kaina panaši į karsilio: dešimt tablečių kainuoja 2,16 lito. Šio vaisto pavyko rasti ir dar keliose mažose, didiesiems tinklams nepriklausančiose vaistinėse.

"Eurovaistinių" informacijoje sakė, kad silimarino šiame tinkle nerasime.

Kodėl? Vieno didžiųjų tinklų atstovas paaiškino, kad silimarino tabletėje yra 35 mg veikliosios medžiagos, o livosilio – keturis kartus daugiau, 140 mg. Vadinasi, pastarieji vaistai stipresni. Bet jei vartotojams buvo veiksmingi silpnesni, kam gerti stipresnius?

Livosilio vartojimo instrukcijoje nurodoma, kad įprasta šių vaistų dozė suaugusiesiems yra 280– 420 mg per parą. Vadinasi, 2–3 kapsulės. Silimarino taip pat pakanka gerti po vieną tabletę tris kartus per parą, o kai kam, pavyzdžiui, sustojus virškinimui, pakanka ir vienos tabletės.

Livosilio, kuris taip pat gaminamas margainio pagrindu, nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes nepakanka duomenų apie jo saugumą ir veiksmingumą.

Farmacininkai nesivargina

"Akivaizdu, kad mažmeninis farmacijos verslas susiduria su iššūkiu – pelnas ar vartotojo interesas? Be abejones, negalima ignoruoti to fakto, kad vaistinės yra pelno siekiančios organizacijos ir tai yra verslo sritis su tam tikru specifiniu "prieskoniu", – paprašytas pakomentuoti tokią vaistinių politiką dėmesį į prekybos vaistais biznį, o ne sveikatinimą atkreipė farmacininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Mykolas Aniūnas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad farmacijos studentams itin akcentuoja būtent tą specifinį "prieskonį". Tai farmacijos paslauga, farmacijos specialisto patarimas pacientui, jo konsultavimas ir visapusiškos informacijos teikimas.

"Gaila, tačiau kai kurie farmacijos specialistai pasirenka lengviausią kelią – paduoti nuo lentynos brangesnį preparatą, per daug nesigilinant į paciento poreikius ir finansines galimybes, – apgailestavo M.Aniūnas. – Jei vieno ar kito preparato vaistinėje nėra, farmacininkai nesivargina patarti, padėti surasti kitoje vaistinėje. Daugeliu atvejų atsakymas būna vienas: jei nėra mano vaistinėje, nėra niekur Lietuvoje."

Farmacininkas M.Aniūnas pripažino, kad dažnai vaistinių tinkluose vartotojai negauna pigesnio preparato, nes juo neapsimoka prekiauti.

"Tai akivaizdus įrodymas, kad didieji tinklai orientuoti tik į didesnį pelną, visai nepaisant vartotojų, kurie viliojami tariamomis nuolaidomis, interesų. Negana to, kartais yra akivaizdus ir neracionalus vaistų vartojimas", – pridūrė M.Aniūnas.

Politika žinovų akimis

Kaip tokią vaistinių darbo praktiką vertina sveikatos politikai? Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, šias pareigas einantis paskutines dienas, išgirdęs klausimą tik giliai atsiduso.

"Vaistinių tinklai iš gamintojų reikalauja didelių nuolaidų, šie pigiems vaistams jų taikyti negali, todėl tokių labai dažnai tinklai tiesiog neįsileidžia", – verslo banginių praktiką žino farmacijos sritį kuravęs M.Marcinkevičius.

Jis pabrėžė, kad taip yra ne tik su populiariais nereceptiniais, bet ir su kompensuojamaisiais vaistais.

"Pigių kompensuojamųjų vaistų vaistinės privalo turėti, todėl formaliai jų turi, bet parduoti neparduoda, – dėstė M.Marcinkevičius. – Toks tinklų piktnaudžiavimas žinomas, tai egzistuoja, ir apskritai tinklų įsigalėjimas yra viena didžiausių problemų ne tik Lietuvoje."

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas pabrėžė, kad pigių vaistų gamintojai neturi rezervų įsiteikti tinklui, kad šis prekiautų jų produkcija.

"Pigūs vaistai, kad ir kokie jie būtų – kompensuojamieji, receptiniai ir nereceptiniai, stumiami iš visų pozicijų", – apibendrino M.Marcinkevičius.

Visa tai belieka žinoti vartotojams ir rinktis, nesižavint didžiųjų tinklų vilionėmis.

"O jeigu mažųjų vaistinių, kurių ir taip mažai, nebeliks, kas tada? Taip pat akivaizdu, kad pacientai patys turėtų daugiau domėtis galimybėmis įsigyti vieno ar kito vaisto kitoje vaistinėje, o ne aklai pasikliauti akcijomis ir nuolaidomis", – pridūrė M.Aniūnas.