Freepik.com nuotr.

BIUROKRATINĖS PROCEDŪROS TRUKDO GAUTI NAUJAUSIŲ VAISTŲ

2022-07-19 13:00
ELTA, Kauno diena inf.

Lietuvos pacientai naujus vaistus gauna vieni iš paskutiniųjų Europoje, o susirgę vėžiu ir norėdami gauti tinkamą gydymą jie kartais turi mokėti tūkstančius eurų iš savo kišenės. Ekspertai teigia, kad perteklinio vaistų vertinimo reikėtų atsisakyti, jei šie jau yra patvirtinti ir naudojami kitose ES valstybėse, skelbia portalas Delfi.lt

Vaistų nuo vėžio neužtenka

Gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. Birutė Brasiūnienė teigia, kad, nors kasmet kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildomas, vaistų nuo vėžio neužtenka, procesai užtrunka itin ilgai.

„Esame inovatyvių vaistų prieinamumo visose lentelių apačiose Europoje. Tai labai liūdna. Kasdien tiek aš, tiek mano kolegos turime daug situacijų, kai sėdi prieš ligonį, jis klausia, kas toliau, o toliau kompensuojamųjų vaistų nebėra. Nors ES tai pačiai indikacijai dar yra patvirtintų vaistų. Ši problema tikrai yra ir kuo toliau, tuo dažniau su ja susidursime“, – laidoje „Delfi tema“ sakė B. Brasiūnienė.

Anot jos, prognozės rodo, kad po 20 metų sergamumas vėžiu padidės 21 proc., todėl reikia ruoštis didesniam ligonių skaičiui, naujų vaistų atėjimui į rinką ir personalizuotai medicinai, kada gydymas pacientams bus parenkamas pagal tam tikrą mutaciją.

Nors kasmet kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildomas, vaistų nuo vėžio neužtenka, procesai užtrunka itin ilgai.

Pacientai kovoja teismuose

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Gediminas Žižys taip pat pritarė, kad, palyginti su Europa, dėl naujų vaistų patvirtinimo esame vieni iš paskutinių.

Anot jo, Lietuvoje jau formuojasi teismų praktika, pagal kurią Valstybinei ligonių kasai teko sumokėti pacientams dešimtis tūkstančių eurų už gydymą, kai žmonės pirko vaistus iš savo kišenės.

„Pacientai yra laimėję teismus prieš ligonių kasą. Tikiuosi, kad tai įgaus didesnę praktiką. Arba valstybė, konkrečiai – Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos, turės imtis pokyčių. Reikėtų atsakyti į klausimą, ar tikrai mums reikalingas dar papildomas vaistų vertinimas Lietuvoje, kai jie jau įvertinti Europos tarnybų, visos kitos šalys tuos vaistus naudoja jau ne vienus metus, o mes, būdami viso proceso uodegoje, dar turime laukti kelerius metus, kol jie bus įvertinti“, – kalbėjo G. Žižys.

Pasak POLA prezidento, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kurį laiką nė neturėjo pakankamai darbuotojų vaistų vertinimo darbui.

„Tai tiesiog aplaidumas. Tos problemos nematė ministras, nematė Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tokie atvejai yra absurdiški. Pacientai turėtų daug aktyviau reaguoti į tokius dalykus“, – pažymėjo G. Žižys.

Siūlo atsisakyti

VVKT viršininkas Gytis Andrulionis teigė, kad problema yra kompleksinė – „keli dalykai suplakami į vieną“.

Visų pirma, pasak jo, kai nauji vaistai registruojami ES, visi jais gali pradėti prekiauti. Tačiau papildomas tikrinimas Lietuvoje yra tam, kad būtų atrinkti efektyviausi vaistai.

„Ar gali Lietuva visus vaistus, kurie užregistruojami, kompensuoti? Atsakymas – ne, nėra tokių finansinių išteklių. Mechanizmas tam ir buvo sukurtas, kad būtų atrinkti efektyviausi ir geriausiai veikiantys vaistai. Dėl to buvo nustatytas papildomas vertinimas Lietuvoje. Ypač vertinama, kokį poveikį vaistas duoda lyginant jį su kitu prieinamu gydymu, ar verta už vaistą tiek mokėti“, – sakė G. Andrulionis.

Anot jo, šiuo metu VVKT nagrinėja 20 paraiškų dėl vaistinių preparatų.

„Taip, buvo problemų, bet jos išspręstos, rasti specialistai, ir tas traukinys kaip reikiant įsibėgėjęs. Ne visi vaistai, laukiantys įvertinimo, yra labai geri, ne visi turi reikiamą poveikį“, – teigė VVKT vadovas. Pasak jo, problemos dėl ilgo vaistų vertinimo nebėra, o visi vertinimo procesai jau supaprastinti.

Kalba jau 20 metų

Tačiau su tokia pozicija nesutiko Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė.

„Kad procesai paprastinami ir kad viskas bus gerai, girdžiu jau 20 metų. Šiuo metu laukia apie 70 paraiškų, pagal dabartinius greičius maždaug per šešerius metus jos gali būti peržiūrėtos. Pirmiausia reikia atsisakyti perteklinio vertinimo“, – pažymėjo A. Juškevičienė.

Anot jos, niekas nekalba apie visų vaistų kompensavimą, reikia žiūrėti į individualų paciento atvejį ir ar vaistai tikrai padeda.

POLA prezidentas G. Žižys taip pat laikosi nuomonės, kad ne tarnyba turėtų tikrinti visus vaistus, o gydytojai nuspręsti, kuriuos vaistus verta tikrinti.

Gairės: vaistai, biurokratija, naujausi vaistai, vaistai nuo vėžio, nauji vaistai, vaistų patvirtinimas

Rašyti komentarą

Komentarai (1)