Sveika mityba

Chemijos dozė - su maisto produktais

Nors specialistai tebediskutuoja dėl cheminių priedų poveikio žmogaus organizmui, tačiau sutaria, kad vaikų mityboje jų neturi būti.

Mūsų šalyje vis dar nėra dokumento, įpareigojančio nurodyti leistiną konservantų tam tikrame produkto kiekyje dozę. Niekas neseka, kad vartotojai negautų per didelės „chemijos“ dozės. Gamintojai stengiasi produkto realizacijos laiką pailginti naudodami daugiau chemijos priedų, prekybininkai, kurie orientuojasi į pirkėjų piniginių storį, linkę tiekti pigius ir „chemizuotus“ produktus. Patys vartotojai ne visada yra budrūs ir ne tokie turtingi, kad boikotuotų „chemijos“ kupinus produktus.

Chemijos daugėja

Anot dietologų, sveika mityba turėtų būti natūrali: daržovės be nitratų, pienas – ką tik pamelžtas, žuvis – tik ką pagauta, išpjova – dar šilto gyvulio, saldumynai – medus iš avilių. Net ir gerų grūdų saikingai vartojama degtinė netaps nuodais. Tokią idiliją gali sau leisti tik labai turtingi žmonės.

Pas mus kol kas nėra nei skyrių prekybos centruose, nei atskirų parduotuvių, kur būtų pardavinėjami vien ekologiški maisto produktai. Todėl lentynos lūžta nuo maisto, kuriame kasmet daugėja nenatūralių cheminių junginių.

„E“ pasako viską

Geriame gėrimus, skanaujame saldumynus, mėsos produktus ir žuvį, kuriuose yra aromato ir skonio stipriklių, dažiklių, dirbtinių saldiklių, emulsiklių, įpakavimo dujų, kietiklių, tirštiklių, antioksidantų, konservantų, drėgnumą, lipnumą, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų. Iš viso 30 rūšių priedų. Specialistai suskaičiuoja apie du tūkstančius medžiagų, žymimų „E“ raide, iš kurių gamtoje yra tik keliasdešimt. Daugiausiai jų dedama į mėsos ir konditerijos gaminius, taip pat gaiviuosius gėrimus.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja higienistė Jūratė Mačiulienė sakė, jog „E“ raide žymimi visi priedai, kurių į maisto produktą dedama paisant gamybos technologijos. Pavyzdžiui, į dražė dedama medžiagos, saldainiams suteikiančios blizgesį, bei dažiklių. Dešroje yra medžiagų, pailginančių jų galiojimo laiką.

Nekelia panikos

J.Mačiulienė mano, kad dėl “E” raidės neverta kelti panikos, nes ji rodo, kad ši medžiaga legali, ją leidžiama vartoti Europos Sąjungoje. Būtų blogiau, jeigu gamintojai nenurodytų priedo rūšies ar naudotų nelegaliai. „ Problema kita. Lankydamiesi produktų perdirbimo ir gamybos cechuose pastebime, jog kartais pažeidžiamas gaminių ženklinimas, priedų naudojimo kiekis. Tada tikriname receptūras“, - sakė J. Mačiulienė. Anot jos, per metus išaiškinti trys atvejai, kai kepant bandeles buvo pažeista technologija.

Dažiklius draudžiama naudoti, pavyzdžiui, gaminant sviestą. J. Mačiulienė mano, kad vartotojai dažniausiai žiūri tik į produkto kainą, bet ne į jo sudėtį. Tik neseniai kai kurie vartotojai išmoko atskirti sviestą ir riebalų mišinį panašioje pakuotėje. Riebalų mišinys nėra nuodingas, tačiau tai toli gražu ne sviestas.

Dešrą skirsto į rūšis

Nuo rugpjūčio 1 dienos dešrų ir kitų mėsos produktų gamintojai privalo etiketėje nurodyti gaminio rūšį. Aukščiausios rūšies gaminyje neturi būti subproduktų, įvairių maisto pakaitalų. Valstybė tokiomis priemonėmis bando apsisaugoti nuo nesąžiningų gamintojų, kurie žemos rūšies gaminiams pasisavina garsių produktų rūsių pavadinimus. Nustatyta tradiciškai pavadintų mėsos gaminių grupė: servelatas, filė, pieniškos dešrelės. Dabar šie produktai – tik aukščiausios rūšies.

Įvairių gamintojų aukščiausios rūšies dešra „Servelatas“ kainuoja 16-17 Lt už kilogramą. Maždaug tokiu pat būdu pagaminta, tačiau turinti daugiau pigios mėsos pirmos rūšies dešra kainuoja 10-12 Lt, o antros rūšies – 8-9 Lt už kilogramą. Pigių rūšių dešroje yra daugiau ir įvairių priedų.

Egzotika nuodinga

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Rimantas Giedraitis sakė, kad jis renkasi produktus, turinčius kuo mažiau cheminių priedų. Pasak jo, specialistai skirtingai vertina cheminių priedų poveikį žmogaus organizmui, tačiau priedai su „E“ raide – leistini. To negalima pasakyti apie kancerogenus, kai kuriuos sunkiuosius metalus, pesticidus, kartais patenkančius į maistą ir vandenį. Jie neigiamai veikia kepenis, inkstus, kitus organus. Kai kuriems žmonėms, net ir suaugusiems, minimalios chemijos dozės gali sukelti alergiją“, - sakė R. Giedraitis.

Nitratais ir pesticidais gali būti apkrėsti vaisiai, importuoti ne iš Europos Sąjungos šalių. Todėl mūsų šalyje yra patvirtintas jautriųjų maisto produktų sąrašas, įvesta rizikos zonoje esančių produktų sąvoka. Minėtame sąraše - riešutai ir vaisiai iš egzotiškų šalių, kava iš Nikaragvos ir Gvatemalos, kuriuos auginant piktnaudžiauta cheminėmis trąšomis. „Chemijos“ gali būti citrusiniuose vaisiuose, vynuogėse, nes prieš tolimą kelionę jie apipurškiami, kad geriau išsilaikytų ar galutinai sunoktų.