COVID-19 padariniai – ne visada apčiuopiami | KaunoDiena.lt

COVID-19 PADARINIAI – NE VISADA APČIUOPIAMI

  • 1

COVID-19 liga gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo besimptomių ar lengvų simptomų sukeliančių formų iki sunkių sutrikimų, kurie gali turėti ilgalaikių padarinių. Daugelis žmonių pasijaučia geriau jau po kelių dienų ar savaičių, tačiau kitiems liga ir organizmo atsigavimas užtrunka net kelis mėnesius.

Padariniai – skirtingi

Organizmo atsigavimas gali užsitęsti ir persirgus lengva forma, todėl dažnas žmogus ilgą laiką jaučia nuovargį, energijos trūkumą ir išsiblaškymą. Vis dažniau pastebima, kad tiesiogiai ar per imuninės sistemos reakcijas virusas pažeidžia vidaus organus – plaučius, širdį, inkstus, nervų sistemą, gali sukelti kraujo krešumo sutrikimų.

„Koronavirusu persirgęs žmogus jaučia nuovargį, užsitęsusį kosulį, dusulį po fizinio krūvio ar ramybėje. Vargina sąnarių, raumenų, krūtinės, galvos skausmas, svaigimas, dingęs arba silpniau jaučiamas kvapas ir skonis, atsiranda širdies permušimų. Taip pat gali kamuoti bloga nuotaika, nerimas, gali būti sunku susikaupti, o po ligoninėje taikytos dirbtinės plaučių ventiliacijos – gali išlikti prikimęs balsas ir skausmas ryjant maistą“, – pasakoja šeimos gydytoja Lina Augustinaitė.

Kaip nustatyti pokyčius?

Persirgus COVID-19 infekcija, svarbu įvertinti, kokių pažeidimų organizme sukėlė virusas – tam gali padėti kraujo tyrimai.

„Bendras kraujo tyrimas vienas iš pagrindinių būdų, norint įvertinti, kaip organizmas reagavo į infekciją. Kartu su uždegimo žymenimis jis padeda įvertinti, ar gresia COVID-19 ligos komplikacijų. Taip pat tyrimas naudingas mažakraujystei atpažinti, kuri gali sunkinti organizmo atsigavimą po infekcijos“, – pataria šeimos gydytoja.

COVID-19 infekcija, veikdama krešumo sistemą ir pažeisdama kraujagysles, gali sukelti įvairių komplikacijų – miokardo infarktą, insultą, kojų venų trombozę. „Po persirgimo koronavirusu reikėtų atlikti krešėjimo sistemos tyrimus – jie padės įvertinti, ar yra padidėjusi trombozių rizika, ir išvengti sunkių bei ilgalaikių padarinių sveikatai“, – sako gydytoja L.Augustinaitė.

Koronavirusu persirgęs žmogus jaučia nuovargį, užsitęsusį kosulį, dusulį po fizinio krūvio ar ramybės būsenos.

Dėmesys vitaminams

Po COVID-19 infekcijos taip pat rekomenduojama atlikti B grupės vitaminų tyrimus, ypač jei po ligos gan ilgam dingo skonis ir kvapas.

Vitamino D svarba imuninei sistemai nenuginčijama – optimalaus kiekio palaikymas svarbus ne tik sergant koronavirusu, bet ir po ligos. Saugiausia prieš vitamino D vartojimą įvertinti jo kiekį organizme, nes perteklius taip pat gali būti pavojingas – kadangi jis sunkiai pasišalina iš organizmo.

„Pasitarus su gydytoju, galima sudaryti individualų planą, kuris padės organizmui greičiau atsigauti po persirgtos infekcijos ir išvengti ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei atgauti gerą savijautą. Tai ypač rekomenduojama sirgusiems sunkia ligos forma, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems lėtinių ligų“, – sako šeimos gydytoja.

Kaip pasijausti geriau?

Palengvinti savijautą ir greičiau atsigauti padeda specialios dusulį lengvinančios padėtys, kvėpavimo ir raumenų jėgą bei ištvermę stiprinantys pratimai. Svarbu neviršyti savo galimybių ir palengva kiekvieną dieną didinti fizinį aktyvumą.

„Iš pradžių nors ir labai mažas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, galūnių judinimas gulint arba sėdint, – itin reikšmingas. Prikimus balsui reikėtų stengtis garsiai nekalbėti, daryti pertraukas. Taip pat rekomenduojama niūniuoti įvairius garsus, nes taip treniruojamos balso stygos. Esant sunkumui ryti maistą, reikėtų stengtis valgyti ramioje aplinkoje, sėdint tiesiai, iš pradžių renkantis minkštus, lengvos konsistencijos ir drėgnus maisto produktus, o kietą maistą smulkinti į mažus gabaliukus“, – pataria šeimos gydytoja.

Pasak gydytojos L.Augustinaitės, norint atkurti gerą fizinę būklę, reikia nepamiršti ir psichologinės sveikatos – tam naudingas lėtesnis gyvenimo ritmas ir kasdienis režimas. Svarbu rasti laiko pomėgiams ar kitai maloniai veiklai, bendravimui su artimaisiais ir draugais.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

4

Jeigu žmogus nesirgo jokiomis ligomis virš 10 paskutiniu metu, jam tie COVIDai neaktualus

SUSIJUSIOS NAUJIENOS