Per COVID-19 pandemiją ŽIV ir AIDS užsimiršo? | KaunoDiena.lt

PER COVID-19 PANDEMIJĄ ŽIV IR AIDS UŽSIMIRŠO?

Oficiali statistika rodo, kad naujų ŽIV ir AIDS atvejų Lietuvoje šiek tiek mažėja. Tačiau tai nedžiugina žinant, kad pernai diagnozuoti šią ligą trukdė pandemija. Lietuva nepasiekė ir Jungtinių Tautų (JT) iškelto tikslo.

Lėmė pandeminiai ribojimai

Gydytojai pripažįsta: pastaraisiais metais dažniausiai diagnozuojamas toli pažengęs ŽIV.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro duomenimis, pernai dėl pandemijos ribojimų sumažėjus kontaktinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, buvo atlikta mažiau ŽIV tyrimų. Dėl to mažiau diagnozuota ir naujų šios infekcijos atvejų. "ŽIV ligos gydymas ir konsultacijos kai kuriais atvejais tapo nuotoliniai, tai apsunkino gydytojų galimybes adekvačiai įvertinti ŽIV liga sergančio paciento būklę, o ligoniams – gauti visapuses, kokybiškas paslaugas", – teigė ULAC direktorius virusologas Saulius Čaplinskas.

Remiantis ULAC statistika, ŽIV ligai gydyti taikoma antiretrovirusinė terapija pernai buvo pradėta taikyti 179 ŽIV užsikrėtusiems asmenims ir tai 36 proc. mažiau nei 2019 m. "Tai neabejotinai neigiamas pandemijos poveikis", – įsitikinęs ULAC vadovas.

JT yra iškėlusios pasaulinį tvaraus vystymosi tikslą – iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją kaip visuomenės sveikatos problemą. Šiam tikslui įgyvendinti yra numatyti tarpiniai tikslai. Vienas jų buvo 2020 m. pasiekti vadinamąjį 90–90–90 rodiklį. T.y. kad 90 proc. užsikrėtusių ŽIV asmenų žinotų, jog yra užsikrėtę, 90 proc. iš jų būtų taikomas antiretrovirusinis gydymas ir 90 proc. taip besigydančiųjų būtų nuslopinta viruso koncentracija. Tačiau Lietuva, kaip ir nemažai kitų šalių, šio tikslo nepasiekė.

S.Čaplinsko teigimu, Lietuvoje šis rodiklis yra 83–43–77: "Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 83 proc. užsikrėtusiųjų žino, kad yra užsikrėtę ŽIV, 43 proc. iš jų yra gydomi, o 75 proc. asmenų, gydomų nuo ŽIV ligos, yra nuslopinta viruso koncentracija. Lyginant apskritai su Europos vidurkiu 82–67–90, galima konstatuoti, kad labiausiai Lietuvoje reikėtų pasitempti, siekiant padidinti nuo ŽIV ligos gydomų pacientų skaičių."

Pasak jo, Lietuvoje išlieka nepakankamas ir šios ligos gydymo geografinis prieinamumas. Šiuo metu tik penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose teikiamos ŽIV ligos gydymo paslaugos, nors ŽIV užsikrėtę pacientai registruoti visose savivaldybėse. S.Čaplinsko žodžiais, už nepakankamą šios ligos gydymo geografinį prieinamumą atsakingi sprendimų priėmėjai ir ŽIV ligą gydančių medikų profesinės draugijos, vykdančios kvalifikacijos tobulinimą.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES mažėja žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV infekcija, tačiau kas antram žmogui ŽIV infekcija nustatoma pavėluotai. T.y. tada, kai organizme likęs mažesnis nei 350/mm3 imunitetą saugančių CD4 ląstelių skaičius.

"ŽIV infekcijai būdinga ilgai trunkanti besimptomė ligos eiga, todėl, užsikrėtus ir nediagnozavus šių infekcijų, ligos progresuoja, blogėja gyvenimo kokybė ir yra rizika platinti infekcijas patiems to nežinant. Todėl svarbu šią infekciją diagnozuoti laiku, tai leidžia asmeniui laiku pradėti veiksmingą gydymą, pristabdyti ligos progresavimą ir šios infekcijos plitimą visuomenėje", – virusologo teigimu, ankstyvo diagnozavimo nauda žmogui ir visuomenei akivaizdi.

Lietuvoje kas penktas ŽIV užsikrėtęs žmogus susirgo AIDS ir daugiau kaip kas antras, susirgęs AIDS, mirė nuo šios ligos.

Labiausiai Lietuvoje reikėtų pasitempti siekiant padidinti nuo ŽIV ligos gydomų pacientų skaičių.

Vis dėlto, pasak S.Čaplinsko, yra ir teigiamų tendencijų: pasauliniu mastu mirčių nuo AIDS mažėja, nes ŽIV ligos gydymas yra labai veiksmingas. "ŽIV infekcija neišgydoma, bet liga yra kontroliuojama. Vieną kartą paskyrus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. Laikantis gydytojo nurodymų ir drausmingai vartojant vaistus, liga neprogresuoja ir nesivysto AIDS stadija", – teigė ULAC direktorius.

Jis pabrėžė, kad ŽIV ir AIDS gydymas Lietuvoje prieinamas visiems pacientams, net ir tiems, kurie nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu.

Klaipėdoje nustato daugiausia

Didžiausias sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 10 tūkst. gyventojų 2020 m. nustatytas Klaipėdos apskrityje (0,81 atvejo 10 000 gyventojų). Daugiau kaip kas penktas (22 proc.) Lietuvoje registruojamas ŽIV atvejis tenka Klaipėdos apskričiai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) AIDS skyriaus vedėjos vidaus ligų gydytojos Žavintos Kančauskienės teigimu, paslaugos infekuotiems ŽIV ir sergantiems AIDS ligoniams per pandemiją šioje ligoninėje buvo teikiamos, kaip ir anksčiau: "Per visą pandemijos laikotarpį sergantiems ŽIV ir AIDS ligoniams mes teikėme visas paslaugas nepertraukiamai – ambulatorines, stacionarines, atlikome tyrimus. Šiems žmonėms nebuvo sunkiau patekti pas gydytojus."

Tipiška: pasak gydytojų, ŽIV dažniausiai diagnozuojama išsilavinusiems dirbantiems žmonėms, kurie nežinodami ŽIV "atsineša" iš seniai turėtų ankstesnių santykių. Asociatyvi freepik.com nuotr.

Gydytojos teigimu, gydomų ŽIV sergančių asmenų per pandemiją Klaipėdoje taip pat nesumažėjo. "2020 m. KUL AIDS centre buvo gydoma 300 žmonių, o šiemet įtraukėme 36 naujus, iki šiol negydytus asmenis. Šie žmonės – po naujai nustatytų atvejų, taip pat grįžę iš užsienio ar įkalinimo įstaigų. Tiesa, kasmet apie 10 proc. asmenų gydymas nutrūksta. Didžioji dalis persikrausto gyventi kitur. Pasitaiko, kad geriau pasijutę asmenys nutraukia gydymą savavališkai. Būna ir mirčių", – neslėpė Ž.Kančauskienė.

Atsiranda kitų ligų

Gydytojų teigimu, ŽIV dažnai nustatoma vėlyvos stadijos, nes ankstyvojoje žmogus nejaučia jokių simptomų – gyvena įprastą gyvenimą. "Tačiau palaipsniui ligai progresuojant blogėja imuninės sistemos funkcija, nes virusas paveikia pagrindinę imuninės sistemos ląstelę CD4, dar vadinamą T helperiu. Dėl to dar iki AIDS stadijos prasideda įvairios ligos, žmogui gali kartotis infekcijos, sumažėti trombocitų skaičius. ŽIV progresuojant, išsivysto ligos, vadinamos AIDS indikacinėmis ligomis. Dažniausiai Lietuvoje pasitaikanti tokia liga – tuberkuliozė (TBC), – pasak Ž.Kančauskienės, prie AIDS indikacinių ligų priskiriamos dažnos, kelis kartus per metus besikartojančios pneumonijos, kai kurios onkologinės ligos. – Pasitaiko ir stemplės kandidozės atvejų. Yra buvę labai užleistų atvejų, kai žmogus kreipėsi į gydytojus tik tada, kai nebegalėjo praryti maisto. Kartais, net ir prastėjant sveikatai, labai ilgai nesikreipiama į gydytojus. Buvo atvejis, kai žmogus į gydytojus kreipėsi tik tada, kai numetė 40 kg svorio, nebegalėjo nei vaikščioti, nei valgyti."

Apie ŽIV gali pranešti ir seborėjinis dermatitas, dažniausiai pasireiškiantis kaktos srityje, – atsiranda tam tikras paraudimas su pleiskanojimu. Dėl šios problemos dažniausiai kreipiamasi į gydytoją dermatologą. "Deja, dermatologai labai retai tokiam pacientui pasiūlo atlikti ŽIV tyrimą. Šio tyrimo reikėtų ir susirgus juostine pūsleline. Kartais paaiškėja, kad dėl ŽIV vėlyvoje stadijoje kreipęsis žmogus prieš dvejus–penkerius metus sirgo juostine pūsleline, lankėsi pas gydytojus, bet ŽIV testą atlikti jam nebuvo pasiūlyta, – Ž.Kančauskienė apgailestavo, kad atlikti šį testą nepasiūloma tada, kai liga dar ankstyvos stadijos, organizmui nepridariusi daug žalos. – Jei šeimos gydytojai, dermatologai dažniau pas mus siųstų žmones, sergančius ligomis, būdingomis simptominei ŽIV ligai, anksčiau pradėtume juos gydyti ir gydymo rezultatai būtų daug geresni. Deja, pastaraisiais metais išaiškiname labai daug toli pažengusio ŽIV atvejų."

ŽIV testą rekomenduočiau atlikti moterims dar prieš planuojant nėštumą. Tokiu atveju, jei ir bus nustatyta ši liga, moteris galės susilaukti sveiko vaikelio.

Gydytojos teigimu, tai atvejai, kai imuninės sistemos būklė yra bloga, kai CD4 ląstelių yra mažiau nei 200/mm3. Naujų pacientų tokių esą būna trečdalis. "Tačiau tai nereiškia, kad tokiam žmogui nėra pagalbos. Tiesiog ilgiau užtruks, kol organizmas atsigaus", – užsimena pašnekovė.

Serga tvarkingos šeimos

Ž.Kančauskienė pastebi: visuomenėje gaji klaidinga nuomonė, kad ŽIV ir AIDS serga tik narkomanai ir prostitutės. Ž.Kančauskienės teigimu, vertinant bendrą statistiką, apie 63 proc. sergančių ŽIV asmenų ja užsikrėtė intraveniniu keliu. Tačiau absoliuti dauguma naujai diagnozuojamų atvejų šia liga užsikrečia lytiniu keliu. "Jau kuris laikas ŽIV dažniausiai diagnozuojame išsilavinusiems dirbantiems žmonėms, gyvenantiems tvarkingose šeimose. ŽIV diagnozė jiems dažnai būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Neretai pasitaiko, kad ligą šie žmonės nežinodami atsineša iš ankstesnių santykių, buvusių iki sukuriant šeimą", – tipinį atvejį įvardijo gydytoja.

Ji primena: jei poroje vienas partnerių serga ŽIV, lytinių santykių metu reikia naudoti apsaugos priemones – prezervatyvus. Visa tai aptariama į konsultaciją atėjus abiem – sergančiam asmeniui ir jo antrajai pusei. "Jei žmogus geria vaistus, aktyvaus viruso kraujyje mes nė neberandame – jis lieka ląstelėje ir nesidaugina. Užsikrėtimo nuo tokio asmens rizika ir nenaudojant apsaugos priemonių yra labai minimali", – pastebėjo KUL AIDS centro vedėja.

Vis dėlto ji ragino ŽIV tyrimus kartkartėmis pasidaryti savanoriškai net ir tuo atveju, kai lyg ir nebuvo priežasties užsikrėsti šia liga.

Pasitaiko atvejų, kai ŽIV serganti nėščioji ligą perduoda kūdikiui. ŽIV testas šiuo metu įeina į nėščiosioms atliekamų testų sąrašą. "Vis dėlto ŽIV testą rekomenduočiau atlikti moterims dar prieš planuojant nėštumą. Tokiu atveju, jei ir bus nustatyta ši liga, pritaikius gydymą, moteris galės susilaukti sveiko vaikelio. Jei nėščioji serga ŽIV ir nesigydo, rizika perduoti šį virusą vaikui siekia 25–30 proc. Skyrus priešvirusinį gydymą rizika, kad mama perduos šią ligą vaikui, sumažėja iki 0,5–3 proc.", – palygino Ž.Kančauskienė.

Diagnostika: paprasčiausias būdas nustatyti ŽIV – kraujo tyrimas, jį kartkartėmis rekomenduojama atlikti kiekvienam, ypač  besiruošiančioms pastoti ir besilaukiančioms moterims. Asociatyvi freepik.com nuotr.

Ji skaičiavo, kad pernai KUL buvo stebimos trys ŽIV sergančios nėščiosios. Dvi iš jų šią diagnozę sužinojo tik besilaukdamos. "Žinoma, ŽIV diagnozė tokiu metu sukelia didžiulį stresą. Tačiau visos trys pagimdė sveikus vaikučius. Šiais metais prižiūrime keturias ŽIV sergančias nėščiąsias", – gydytojos teigimu, jos visos nėštumą planavo jau žinodamos apie ŽIV ligą.

Gydymą parenka individualiai

Ž.Kančauskienė atvejais iš savo praktikos patvirtina teiginį, kad, ŽIV nustačius ankstyvos stadijos ir žmogui nuolat vartojant vaistus, į AIDS stadiją liga nepereina: "Turiu keletą pacientų, kuriems ŽIV nustatyta dar 1997 m. Taigi, 24 metus jie yra prižiūrimi, gydomi ir rezultatai yra geri."

Pasak jos, nuo 1987 m., kai buvo sukurtas pirmasis vaistas šiai ligai gydyti, ŽIV, AIDS gydymas labai pasikeitė. "Šiandien ŽIV sergantis žmogus, jei jis laikosi paskirto gydymo, gali gyventi visavertį gyvenimą. Jis gali mokytis, dirbti, turėti jėgų ir darbui, ir laisvalaikiui. Siekiant kuo efektyvesnio, patogesnio žmogui gydymo, atsiranda naujos vaistų grupės, turinčios kuo mažiau pašalinių reiškinių. Gydymas šiandien parenkamas individualiai. Prieš skirdami gydymą, atliekame imunologinius tyrimus, viruso kiekio nustatymo tyrimus ir net nustatome ŽIV atsparumą vaistams, kuris gali būti įgyjamas užsikrėtimo metu. T.y. gydymą parenkame kryptingai", – gydytojos žodžiais, visa tai duoda geresnių gydymo rezultatų.

Sergant ŽIV ir AIDS, šiais laikais žmogui nebereikia saujomis vartoti tablečių. Priklausomai nuo ligos stadijos ir skirto gydymo, žmogui tenka išgerti nuo vienos iki trijų tablečių per parą. Tačiau tam, kad gydymas būtų efektyvus, svarbu laikytis režimo. "ŽIV neišgydoma, tačiau vartojant vaistus galima pasiekti remisiją ir gyventi puikiai. Gydytojas ir pacientas čia turi dirbti kaip viena komanda. Juk jei gydytojas skirs geriausius vaistus, bet pacientas jų negers, rezultato nebus. Deja, pasitaiko atvejų, kai pasijutę gerai pacientai savavališkai nusprendžia nebegerti vaistų. Tada liga pradeda progresuoti labai greitai. Neretai tokiu atveju žmonės pas mus sugrįžta su AIDS indikacinėmis ligomis", – apgailestavo KUL AIDS centro vedėja.

Jei šeimos gydytojai, dermatologai dažniau pas mus siųstų žmones, sergančius ligomis, būdingomis simptominei ŽIV ligai, anksčiau pradėtume juos gydyti ir gydymo rezultatai būtų daug geresni.

Vaistais kontroliuoja ir AIDS

Pasak jos, galima sakyti, kad šiais laikais ne tik ankstesnės ŽIV stadijos, bet ir AIDS yra kontroliuojama vaistais. "Tokias AIDS ligas kaip TBC, limfomą ar Kapoši sarkomą mes galime visiškai išgydyti ar bent jau pasiekti remisiją. Gydymo rezultatai geri, todėl neturėtų nusiminti ir tie pacientai, kuriems nustatoma pažengusi AIDS liga", – sakė gydytoja.

Pasak Ž.Kančauskienės, mirtys nuo AIDS dabar pasitaiko retai. Šiuo metu apie 70 proc. ŽIV ligonių Lietuvoje yra pasiskiepiję nuo COVID-19. Gydytojos teigimu, kai kurie ŽIV ligoniai persirgo ir COVID-19, tačiau jos praktikoje nepasiteikė atvejų, kad toks žmogus būtų miręs nuo COVID-19.

ULAC duomenimis, treti metai iš eilės dominuojantis ŽIV plitimo būdas yra lytiniai santykiai. Todėl pagrindinė rekomendacija, kaip apsisaugoti nuo ŽIV, tampa lytinių santykių metu naudoti apsaugos priemones – prezervatyvus. "Anksčiau mes pabrėždavome, kad reikia vengti atsitiktinių lytinių santykių. Dabar matome, kad žmonės užsikrečia ŽIV ir palakydami ilgalaikius santykius. Dažnai poros pagyvena kartu trejus–penkerius metus, paskui kuria naujus santykius. Ir net nežino, ką iš vienų santykių išsineša į kitus. Ar žmogus užsikrės ŽIV, ne visada priklauso nuo jo paties veiksmų. Kai kada lemia šalia esančio žmogaus veiksmai. Poroje turi būti abipusis susitarimas, abipusis supratimas. Jei tai nėra tvirti lytiniai santykiai, juo labiau – atsitiktiniai, reikia naudoti apsaugos priemones. Tai padeda išvengti ne tik ŽIV – ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų", – priminė Ž.Kančauskienė.


ŽIV ligos stadijos:

1. Inkubacinis periodas – vidutiniškai trunka apie tris savaites (kartais tris–šešis mėnesius). Šiuo laikotarpiu laboratorinių tyrimų rezultatai neigiami.

2. Ūminės ŽIV infekcijos sindromas – simptomai, panašūs į gripo, būdingi maždaug 50–90 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Simptomai atsiranda praėjus dviem–keturioms savaitėms po užsikrėtimo ir gali trukti vieną dvi savaites. Dažniausi požymiai: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, makulopapulinis bėrimas, raumenų ar sąnarių skausmai, galvos skausmas, viduriavimas ir kiti (panašūs į gripo). Iš ūmios stadijos ŽIV infekcija progresuoja į besimptomę stadiją.

3. Lėtinė besimptomė infekcija – nuolatinė išplitusi limfadenopatija arba besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito virusu. Ši stadija vidutiniškai trunka nuo penkerių iki aštuonerių metų po užsikrėtimo. Šios stadijos trukmė priklauso nuo konkretaus asmens imuninio reagavimo, bendros sveikatos būklės.

4. Simptominė ŽIV liga – intensyvėjant viruso dauginimuisi ir silpnėjant imunitetui, didėja ląstelinio imuniteto nepakankamumas, todėl pradeda ryškėti ŽIV ligos požymiai. Simptominė ŽIV liga nustatoma labarotoriškai patvirtinus ŽIV infekciją ir diagnozavus vieną iš šių patologijų: bacilinę angiomatozę, kandidozę (burnos, makšties, recidyvuojančią), gimdos kaklelio dizplaziją arba gimdos kaklelio karcinomą; viduriavimą du ir daugiau kartų per dieną, arba karščiavimą 38,5 °C ir daugiau, trunkančius 30 dienų ir ilgiau; liežuvio plaukuotąją leukoplakiją; juostinę pūslelinę (Herpes zoster), du ir daugiau epizodus, apimančius daugiau kaip vieną dermatomą; idiopatinę trombocitopeninę purpurą; listeriozę; uždegiminę mažojo dubens ligą; periferinę neuropatiją.

5. Įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas – AIDS – nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų. ŽIV ligai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. Tuomet žmogus suserga AIDS – vėlyva ŽIV ligos stadija. Šioje stadijoje žmogus suserga įvairiomis AIDS būdingomis ligomis: plaučių uždegimu, kandidoze, vėžiu (pvz., Kapoši sarkoma), limfoma, tuberkulioze (TB), grybelinėmis infekcijomis ir kt.. Laiku neskyrus gydymo, ŽIV liga baigiasi mirtimi.

Šaltinis: ULAC

Sergamumas Lietuvoje šiek tiek mažėja?

ULAC duomenimis, sergamumas ŽIV infekcija Lietuvoje per pastaruosius penkerius (2016–2020) metus sumažėjo atitinkamai nuo 7,5 iki 5,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 2020 m. Lietuvoje diagnozuoti 139 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai. Tai dvylika atvejų mažiau nei 2019 m. Iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2020 m.) registruoti 3 462 ŽIV infekcijos atvejai (2 726 – vyrams, 736 – moterims).

Remiantis Jungtinių Tautų AIDS programa (UNAIDS), pernai pasaulyje gyveno 38 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV. Trečdaliui jų šios ligos gydymas buvo vis dar neprieinamas. Skaičiuojama, kad 2019 m. maždaug 1,7 mln. žmonių užsikrėtė ŽIV, o 690 tūkst. žmonių mirė nuo AIDS sukeltų ligų.

UNAIDS duomenimis, rytinėje ir pietinėje Afrikoje nuo 2010 m. naujų ŽIV infekcijos atvejų sumažėjo 38 proc., tačiau Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje – atvirkščiai: nuo 2010 m. naujų ŽIV infekcijos atvejų padaugėjo 72 proc.

Kur kreiptis dėl ŽIV tyrimo ir konsultacijų

Klaipėdoje: anonimiškai be išankstinės registracijos, be siuntimo nemokamai ŽIV tyrimas atliekamas KUL Hospitalizacijos departamento Terapijos kabinete (Liepojos g. 41). Jei čia atlikto ŽIV tyrimo rezultatas teigiamas, tolesnė ligos diagnostika ir gydymas – nemokami.

Kaune: registracija gydytojo infektologo konsultacijos – LSMU Kauno ligoninės Konsultacinė poliklinika (Josvainių g. 2), tel. (8 37) 361 955.

Jei ŽIV diagnozė nepatvirtinta, pirmą kartą į gydytojo konsultaciją reikia atvykti su šeimos gydytojo siuntimu (atvykus be jo, pirmoji konsultacija bus mokama). Jei diagnozė patvirtinama, tolesni tyrimai, stebėsena ir gydymas kompensuojamas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat ir tiems, kurie neturi sveikatos draudimo.

Greitąjį ŽIV testą Lietuvoje galima įsigyti ir atlikti savarankiškai. Jei testo rezultatas teigiamas, svarbu kuo greičiau kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis paskirs papildomų tyrimų arba išrašys siuntimą pas gydytoją specialistą.

Rašyti komentarą
Komentarai (10)

yja

o kitų ligų kaip ir neliko, covidas visas ligas nugalėjo

''serga tvarkingos šeimos'' .........

......... tarp LGBT ir kitų panašios krypties mažumų šio deficitinio užkrato beveik nepasitaiko - draudžia jų moralinės nuostatos /reklama/

Vardas

Nera jokios pandemijos.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS