„Girdėjau tuo metu daug negerų atsiliepimų“, – šnekėjo pašnekovė.

Jauna marijampolietė gimdė maždaug prieš 6 metus, bet nusprendė, kad Marijampolėje negimdys.

„Kai tik sužinojau, kad dirba tas gydytojas, pasirinkau važiuoti į Kauną“, – kalbėjo pašnekovė.

Kiekvienas panašus apsisprendimas skyriui gali kainuoti išlikimą. Pavyzdžiui, Marijampolės ligoninėje pernai gimė tik 258 naujagimiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gimdymų skaičius ten yra mažesnis, nesiekia 300, kuris yra minimalus nustatytas“, – nurodė sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė.

Ar nebus taip, kad Akušerijos skyriaus laukia uždarymas?

„Marijampolės ligoninės administracija ir kelia tą klausimą“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto narys (LSDP) Saulius Čaplinskas.

„300 gimdymų skaičius nustatytas ne pirmus metus, jeigu paskaičiuosime, kiek metai turi dienų, kai kurios dienos gaunasi išvis be gimdymų“, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministrė.

Jeigu vyras yra vyresnio amžiaus – padidėja apsigimimų rizika.

„Medikai dirba ne vien Marijampolėje. Gaunasi, kad jie gimdymų priima daugiau nei 300 per metus“, – pabrėžė S. Čaplinskas.

„Netgi dėl trijų naujagimių turi būti šis skyrius“, – tikino moteris.

„Paklauskit gydytojų, kodėl negimdo. Aš tik už Kauną, visos sąlygos Kaune“, – aiškino kita moteris.

Marijampolės ligoninė atsakė raštu ir ramino – sakė, kad dirba ir toliau dirbs.

„Dėl Akušerijos skyriaus uždarymo, galime patvirtinti, kad šis skyrius nėra uždaromas“, – raštu teigė Marijampolės ligoninė.

„Marijampolės ligoninei yra kiti kriterijai, dėl kurių tas skyrius neturėtų būti uždarytas“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė.

Kriterijai susiję su kilometražu iki kito stacionaraus akušerijos skyriaus. Gimdo mažai ne tik Marijampolė – pastaruoju metu situacija visoje Lietuvoje ne šalies augimo naudai. Pasiekta riba, kai šalyje gimsta gerokai mažiau, nei numiršta – pernai fiksuotas netgi antirekordas, kai mirė dvigubai daugiau lietuvių, nei gimė. Mirčių – apie 37 tūkstančiai, gimė tik apie 19 tūkstančių.

„Gal dėl finansinių priežasčių“, – šnekėjo gyventoja.

„Visi nori saugumo“, – teigė moteris.

„Daug kas nenori vaikų – geriau šuniuką, kačiuką, nei vaikų turėti“, – tikino pašnekovė.

„Jaunimas neturi sąlygų“, – sakė kita pašnekovė.

Dėl to gimdo vyresnės – vidutinis gimdyvių amžius jau perkopė 30, prieš 20 metų vidutinė gimdyvė buvo net ketveriais metais jaunesnė. Lietuvės ir su pirmagimiais nebeskuba.

„Taip, čia yra problema“, – vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

„Maždaug apie 20 proc. nėščiųjų yra, kurios virš 35 metų amžiaus. Lietuva mažėja, bet mažėja taip pat ir visa Europa, Visos Europos problema – Europa nyksta“, – nurodė asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė.

LNK stop kadras

Gimdymai vėlesniame amžiuje kaip problema iškelta tarp Seimo sienų.

„Kas blogiausia, kad moteris nueina į karjerą, aišku, suprantama, nori susikurti karjerą, pramogauti. Galima suprasti, bet pasižiūrėjus, kas buvo prieš 30–40 metų, tai ir studentai pagimdydavo, ir užaugindavo“, – tvirtino vaikų gastroenterologas.

„Gerai nuskambėjo priekaištas – ką reiškia, kai vyrai organizuoja spaudos konferencijas“, – teigė asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė.

Anot Vilniaus universiteto profesoriaus, idealiausias amžius gimdyti – 25–35 metai. Vėlesniame amžiuje didėja apsigimimų rizika, bet čia turėtų suklusti ir ilgiausiai tėvystei besikaupiantys vyrai.

„Jeigu vyras yra vyresnio amžiaus – padidėja apsigimimų rizika. Dauno liga ir kitos – čia yra paskata gimdyti anksčiau, ypač pirmą kartą“, – tvirtino vaikų gastroenterologas.

„Jeigu socialinės garantijos, socialinė rūpyba nėra pakankamai gerai išvystyta, tuomet ir atidėliojamas tas žingsnis“, – nurodė S. Čaplinskas.

Taigi valdžiai uždavinys nelengvas – kaip su 20 tūkstančių naujagimių per metus iš demografinės pelkės reikės išbristi, kai, pavyzdžiui, 1990-aisiais per metus gimė tris kartus daugiau naujagimių.