Bent pusė žmonių, kurie laikosi dietų, jas nutraukę, persivalgo. Tai lemia ne "atsipalaidavimas" ar valios trūkumas, o fiziologiniai ypatumai.

Kalorijos sugrįžta

Graikų kalbos žodis "diata" reiškia gyvenimo kelias arba gyvenimo būdas. Dieta taip pat apibūdinama kaip sveiko ar sergančio žmogaus mitybos režimas.

Kai kurie mūsų dietą suprantame pernelyg siaurai: kaip maisto ribojimą ar jo stoką, kaip programą, kurios reikia, kad atitiktume "standartus", išvengtume užuominų, jog "reikėtų sublogti".

Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimas parodė, kad pastarąjį dešimtmetį vyravo nutukimo mažėjimo tendencija. Vis dėlto antsvorio turinčių žmonių nemažėja, nutukusių lietuvių daug: 11,3 proc. vyrų ir 15,2 proc. moterų.

80 proc. moterų nors kartą gyvenime išbandė kokią nors dietą. Apie 85 proc. žmonių, laikęsi griežtos dietos ir ją nutraukę, nusivilia, kadangi jų kūno masė netrukus pasidaro kokia buvusi ar net didesnė – kūnas, patyręs kalorijų stoką, kiekvieną jų ima saugoti.

Dėl griežtos dietos sulėtėja medžiagų apykaita, gali padaugėti alkio hormono grelino ir sumažėti vadinamųjų sotumo hormonų. Šie pakitimai išlieka netgi praėjus metams po dietos.

Koją pakiša klaidos

Lietuvos funkcinės ir senėjimo prevencijos medicinos draugijos prezidentas gydytojas neurologas, psichoterapeutas Julius Neverauskas žodį "dieta" sieja su apibūdinimu tinkama: "Dieta – tam tikras maitinimosi būdas ir maisto produktų pasirinkimas, o ne kalorijų ar maisto produktų ribojimas. Tinkama dieta suteikia geresnę savijautą, nes gerina sveikatą ir teikia energijos".

Tinkama dieta turi atitikti šiuos kriterijus: aprūpinti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis, užtikrinti optimalią medžiagų apykaitą ir organizmo funkcionavimą, gerą savijautą, neprovokuoti sveikatos sutrikimų.

Atsakydamas į klausimą, kodėl tik apie 15 proc. besilaikančiųjų dietos geba išsaugoti optimalią kūno masę, J.Neverauskas nurodė neretą klaidą: iš pradžių norintysis numesti svorio laikosi per daug griežtų dietų, o paskui grįžta prie savo ydingų maitinimosi įpročių.

Esant nutukimui, tinkamo mitybos būdo reikia laikytis visą gyvenimą, jeigu norima, kad kūno masė būtų normali. Laikantis dietos reikia susikaupimo ir išminties.

Prišaukia ligas

Labai stipriai kalorijas ribojančios dietos, pernelyg griežtos dietos (pvz., baltyminė dieta, kai griežtai ribojami angliavandeniai) gali daryti didelį negatyvų poveikį organizmui – nuo medžiagų apykaitos sutrikimo, pasireiškiančio nutraukus dietą, iki onkologinių ligų rizikos padidėjimo.

"Be to, laikantis griežto mitybos ribojimo, – akcentuoja gydytojas, – tampa dirglesnė nervų sistema. Dirglumas dar padidėja ir beviltiškumo jausmas sustiprėja, kai, nutraukus dietą, rezultatai tampa priešingi, nei tikėtasi. Taigi dieta bendrąja prasme yra sveika mityba bei išmintingų žmonių, norinčių išsaugoti savo sveikatą ir darbingumą, užsiėmimas."

Pasak J.Neverausko, reikia ir valgymo kultūros, tinkamo maisto ir valgymo tempo pasirinkimo. Neskubėjimas valgant turi lemiamos reikšmės sotumo jausmui atsirasti: per greitai valgant jo nepatiriama ir suvalgoma per daug.

Valgant lėtai ir sąmoningai, mėgaujantis patiekalo vaizdu, kvapais ir skoniu, suvalgoma mažiau, o maisto medžiagos pasisavinamos geriau.

Dažnai svarbiau ne tai, ką valgome, o kaip valgome. Ar ramūs? Ar tinkamai pasirinkę maistą? Galbūt valgome ir kartu akimis "ryjame" laikraštį ar reklaminį pranešimą, aptarinėjame problemas ar net baramės? Esant ramybės būsenos, lengviau priimti tinkamus sprendimus.

Gresia nauja savigrauža

Kodėl suvalgome daugiau nei reikia? Gydytojos psichiatrės psichoterapeutės Zitos Alseikienės nuomone, valgymas be saiko gali būti susijęs su pretenzingais planais ir perdėtais reikalavimais sau.

Po žiemos norisi kuo greičiau išsivaduoti iš antsvorio, kuris yra padidėjusio apetito žiemą ir noro valgyti saldumynus, ilgesnio paros miego poreikio padarinys. Bet pavasaris nėra įpareigojimas viską ir iškart keisti.

Prieš imantis pretenzingų planų ar siekiant skubių permainų, Z.Alseikienė pataria savęs paklausti: "Ar šiuo metu galiu imtis naujų planų ir darbų?" Žmogus turi numatyti, kaip elgsis, jeigu naujas projektas nepavyktų, jeigu nepakaktų jėgų jį baigti.

Mat be tokios savisaugos naujas planas gali tapti tik nauja savigrauža, pretekstu paguosti save porcija ledų ar pyrago.

Padeda optimizmas

Pasak gydytojos, depresinę žiemos nuotaiką galima paversti optimistišku požiūriu į gyvenimą suvalgant šiek tiek šokolado, medaus ar riešutų. Bet, jeigu yra rizikos priaugti nereikalingų kilogramų ir dėl to krimstis, teks sau pasakyti "ne!" ir išeiti pasivaikščioti, atlikti kvėpavimo pratimus ar užsiimti malonia veikla.

Blogą savijautą dažnai sukelia mūsų pačių blogos mintys. Tad specialistė siūlo pasimokyti pozityvaus mąstymo, kalbėti apie gerus dalykus, nesusitapatinant su neigiamomis mintimis ar vaizdiniais.

"Blogai jausimės, jeigu nesirūpinsime savo artimaisiais. Suvokimas, kad pagalba artimiems žmonėms ir mūsų asmeninė laimė yra susiję dalykai, labai svarbus. Bendraukime su draugais ir kolegomis, nepamiršdami, kad artimieji mums – patys svarbiausi", – patarė Z.Alseikienė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų rekomendacijos, kad mityba teiktų sveikatą:

valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą

keletą kartų per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių

kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių vietinių daržovių ir vaisių

išlaikyti normalų kūno svorį

mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių

riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa

vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį)

rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus

valgyti nesūrų maistą

valgyti reguliariai

gerti pakankamai skysčių, ypač vandens