Šiuolaikinis vyras turi mokėti paguosti, būti švelnus, murkti kaip kačiukas. Be to, daug uždirbti, būti nepažeidžiamas, visagalis, supermenas. Pasikeitusiais laikais, ekonominiu sunkmečiu šie prieštaravimai vyrus priveda prie žalingų priklausomybių ir net savižudybės.

Negalintis uždirbti – visavertis

Ketverius metus veikiančio Kauno vyrų krizių centro direktorė Oksana Slapšienė kategoriškai teigia: "Visuomenės, ypač moterų, požiūris į vyrą šiais laikais pernelyg griežtas ir stereotipiškas."

Garbingos, geros tradicijos, kad vyras turi išlaikyti šeimą, nėra blogai. Vis dėlto vyro vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje smarkiai pasikeitė.

Jis turi aprūpinti maistu, išlaikyti šeimą, bet, smarkiai kritus ekonomikos lygiui, tai kirto per sritį, siejamą su vyriškumu. Sumažėjo gamyba, o vyrai, negalintys uždirbti, jaučiasi nevisaverčiai.

"Vyrui prarasti darbą – tas pats, kas moteriai prarasti šeimą, – beria it žirnius žodžius ir psichologe dirbanti Oksana. – Pasikeitė laikai, kaip ir vyro vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje. Bet vis dar galioja per daugybę amžių susiformavęs stereotipas, kad vyras privalo uždirbti, būti supermenas. Ir kartu moterys nori, kad jis būtų dėmesingas, švelnus žaisliukas. Vyrams – nors persiplėšk, todėl šiais laikais jiems gyventi ypač sunku."

Ką daro vyrai, netekę darbo, mažai uždirbantys, veikiami stereotipų?

Vieni griebiasi už galvos, po to – alkoholio, narkotikų, pasineria į nesaikingą lošimą, skolinasi iš bankų ar kredito įmonių, vagia ar net prieina iki savižudybės.

Dvasinėms vertybėms – sudie?

"Ką man daryti?" – atėjęs pagalbos į Vyrų krizės centrą, vyras Oksanai rodo SMS žinutes iš banko, kredito įmonių. Šis vyras – vienas iš daugelio, tapusių bankų vergais. Bet jis sveikas, kultūringas, norintis dirbti.

Lietuvoje – tūkstančiai kalinčiųjų, kurių dauguma – vyrai. Apsilankiusi įkalinimo įstaigoje ir pabendravusi su daugeliu, direktorė padarė išvadą, kad beveik pusei jų trūksta vos žingsnio iki savižudybės.

"Vyras padarė avariją, buvo nuteistas kalėti devynerius metus. Po penkerių jį turėjo išleisti pagal apeliaciją. Komisija leido, bet teismas nusprendė, kad jis dar turi kalėti. Sužinojęs, kad jo apeliacija nepatenkinta, pasikorė", – pasakoja Vyrų krizių centro direktorė.

Lietuvoje vyrai gyvena maždaug aštuoneriais metus trumpiau nei moterys, jų sveikata – bene blogiausia iš visų Europos Sąjungos šalių vyrų. Sveikatai stiprinti jie neturi finansinių galimybių, nes pinigus išleidžia vaikams, žmonai.

Be to, vyrus slegia vis labiau įsigalintis materializmo kultas.

"Keturiasdešimtųjų karta – paskutinė, kuri dar galvoja apie altruistinius darbus, dvasines vertybes, – apgailestauja Oksana. – Deja, turėdamas pinigų gali nusipirkti ir kažkiek sveikatos."

Krizę patiriančiųjų paveikslas

"Vyrai – supermenai, krizių nejunta, jie – geležiniai, visagaliai, – ironiškai kalba O.Slapšienė. – Spaudžiami stereotipų vyrai kenčia sukandę dantis, viską išgyvena savyje, negali parodyti silpnumo. Bet jie – žmonės!"

Vyrai nori uždirbti, yra sveiki, bet neturi darbo arba gauna mažus atlyginimus ir, negalėdami išlaikyti vyriškumo statuso, palūžta.

Beveik visi ateina tik pirminės konsultacijos. Pabendravus su psichologais, konsultacijos dažnai tęsiasi, prireikia ne tik psichologo, bet ir teisininko pagalbos.

Kokios į nemokamai konsultuojantį centrą atėjusių vyrų profesijos? Mokytojai, darbininkai, dėstytojai, verslininkai.

"Kurie turi labai daug pinigų, renkasi garsius psichologus, – žino Oksana. – Vis dėlto tarp nemokamai pagalbos atėjusių prašyti vyrų – labai daug kultūringų, inteligentiškų, šviesių žmonių."

Anatominis, fiziologinis kratinys

Ypač skausminga matyti, kai vyrai išgyvena vaikų netektį po skyrybų: matytis tik kas antrą savaitę su savo vaikais yra itin sunku vyrui ir kenksminga vaikui.

"Iš sveiko, mąstančio, inteligentiško vyro per pusantrų metų lieka anatominis, fiziologinis kratinys, besaikis alkoholio ir vaistų vartotojas, – atsiduso direktorė. – Patys paskirstėme socialinę atsakomybę, o dabar srebiame košę. Vaikas turi teisę į šeimos ryšius, o ypač berniukui, kuriam 7–11 metų, labai kenksminga retai matyti tėvą, nes tuomet formuojasi lyties identitetas. Be to, susikuriama iliuzijų, po to jaučiamas kaltės jausmas. Iš tokių berniukų užauga vyrai nevyrai, o jų tėvai patiria atstumtojo sindromą."

Siekdami bet kokia kaina uždirbti pinigų, daug vyrų emigruoja, šeimos lieka čia, bet ryšiai susilpnėja. Emigracija smarkiai prisideda prie skyrybų.

"Vyras dirba, siunčia pinigus, moteris už tuos pinigus sutvarko butą, augina vaiką, bet grįžta netekęs sveikatos, o jo vietoje yra jau kitas, – dar vieną dažną situaciją mini O.Slapšienė. – Vyras prarado sveikatą, tapo nedarbingas, nereikalingas žmonai ir prarado pinigus būstui. Mūsų teisininkas, konsultuodamas vyrus, turi labai daug darbo."

Laužyti stereotipus – pavojinga

Retorinis klausimas: kas dar kaltas, be vis dar įsigalėjusių stereotipų ir moterų noro matyti vyrus kitokius, nei jie yra?

"Pirmiausia – valstybės politika. Chaosas. Kol nesibaigs grobstymas, plėšikavimas, kol vyrai negalės uždirbti, nieko gero nebus, – mano psichologė. – Ir retas vyras turi galimybę sveikatintis. Juk jis, anot stereotipų, nesergantis, stiprus. Be to, tam dar trūksta pinigų, tad jis turi galimybę tik ištverti."

Pastebėjus, kad vyrams sunkiu metu ypač svarbus vaidmuo tenka moteriai, psichologė linktelėjo: "Taip, ji turėtų būti draugė, pagalbininkė, bet ne visos ištveria, ypač kai nėra ko valgyti. Moterys įsitikinusios, kad turi būti gražios, kultūringos, išsiauklėjusios, bet pinigus į namus turi atnešti vyras."

Ar šių įsitikinimų laužymas nėra kenksmingas vyrui? Negalėdamas persiplėšti, jis labiau mėtysis ir dar labiau bobės?

"Bet kokį stereotipą laužyti yra pavojinga. Tai ne vyro naudai. Dvigubi standartai – dar blogiau, – sutiko Vyrų krizių centro direktorė. – Lygybė tarp vyrų ir moterų nėra blogai, bet gavusios šias galimybes, moterys neturi būti vyriškos."

Nekentėti sukandus dantis

O.Slapšienė pasidžiaugė, kad į centrą ateina vis jaunesni, jau 25–35 metų amžiaus vyrai. Vyresni nei 40-ies ateina retai, nors šiemet apsilankė ir vienas 81-ų vyras.

"Dažnai klausia, ar neįrašomas pokalbis, prašo niekam nesakyti, ateina paskatinti sesers, mamos, žmonos. Kaip ir pas gydytojus, taip ir pas psichologus apsilankyti vyrai ryžtasi tik turėdami labai rimtų problemų – įklimpę į skolas, azartinius žaidimus ar net bandę žudytis. Dar niekada nebuvo, kad vyras ateitų turėdamas tik kažkokią menką problemą", – žino O.Slapšienė.

Keturios Vyrų krizių centro psichologės darbo turi užtektinai.

"Mielai pritarčiau skandinaviškam modeliui, kai vyrai teikia pagalbą vyrams. Kai kurias jų problemas jie sprendžia geriau, – neslėpė Oksana. – Bet kol kas pas mus konsultuoja tik vienas psichologas vyras."

Didžiausia nesąmonė manyti, kad vyras yra primityvus. Kai kur vyro fiziologija ir anatomija daug sudėtingesnė nei moterų. Tarkime, jei vyras turi rimtų problemų, tai smarkiai atsiliepia ir jo potencijai, nepriklausomai, kiek jam metų – 40 ar 20, sako specialistė.

Kokios didžiausios vyrų klaidos? Tos, kad nuo problemų jie bando bėgti klimpdami į azartinius žaidimus, alkoholizmą, narkotikus, be saiko gerdami vaistus.

"Ir sukandę dantis sau teigia: nepalūšiu, – reziumuoja Vyrų krizių centro direktorė. – Kol vieną dieną neperlipa tilto turėklų arba neužsineria kilpos ant kaklo."

Geriausia – gamta ir fiziniai pratimai

Problemas švelnina fizinė veikla, sportas – tai puiki ir patikrinta terapija. Labai padeda kuo ilgiau būti gryname ore, važinėti dviračiu, vaikščioti.

Puiki terapija – ir seksas, bet sunkmečiu ir kankinant problemoms, vyras paprastai praranda potenciją.

Ir labai svarbu nepabijoti apsilankyti pas specialistą ir sau pripažinti, kad turi problemų.