Eilės pas medikus vasarą – dar ilgesnės | KaunoDiena.lt

EILĖS PAS MEDIKUS VASARĄ – DAR ILGESNĖS

Medikams garbė, kai į juos pagalbos kreipiasi užsienio šalių gyventojai. Tai ir pripažinimas, ir papildomos pajamos. Tačiau ar dideliu darbo krūviu besiskundžiantys mūsų šalies gydytojai taip neignoruoja šalies gyventojų?

Suserga ar susižaloja

Sveikatos apsaugos ministro įsakymai trumpinti eiles gydymo įstaigose ir konkretūs nurodymai, kokia gali būti ilgiausia gydytojų konsultacijos laukimo trukmė, vasarą nueina šuniui ant uodegos.

"Birželio 3-iąją registravausi pas šeimos gydytoją portale sergu.lt, talonėlį radau tik liepos 2 d.", – pasiskundė kaunietė, bet pavardės paprašė neskelbti.

Gydytojų specialistų konsultacijų tenka laukti dar ilgiau, taip yra visus metus ir tai nieko nebestebina. Vasara – atostogų metas. Jų trukmė medikams, kuriems dėl didelių darbo krūvių ir atsakomybės itin reikia poilsio, yra ilgesnė nei kai kurių kitų profesijų atstovų.

Labai padaugėjo pacientų iš užsienio šalių. Tai emigrantai, kurie grįžta į Lietuvą atostogų, aplankyti artimuosius. Viešėdami jie susižaloja, suserga ar paprasčiausiai nori pasitikrinti sveikatą.

Gydytojų pacientai dalį vasaros atostogų skiria sveikatos patikrai, nes to negali daryti darbo metu. Kiekvieną vasarą mokiniai privalo pasitikrinti sveikatą, nes rugsėjo pradžioje visiems privalu į mokyklą pristatyti sveikatos pažymą.

Šios priežastys – dar ne visos, dėl kurių medikams vasara tampa įtemptu darbymečiu.

"Labai padaugėjo pacientų iš užsienio šalių. Tai emigrantai, kurie grįžta į Lietuvą atostogų, aplankyti artimuosius. Viešėdami jie susižaloja, suserga ar paprasčiausiai nori pasitikrinti sveikatą", – dar vieną priežastį, dėl ko darbo krūvis medikams vasarą padidėja, pristato Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Gražina Karalevičienė.

Kortelė ir būtinoji pagalba

Apsinuodijimai, infekcinės ligos, erkių įsisiurbimas, viduriavimas, nelaimingi atsitikimai, pilvo skausmai – tai negalavimai, dėl kurių miesto svečiai kreipiasi į Kauno klinikinės ligoninės medikus.

Lietuvos gydymo įstaigose nemokamai gali gydytis Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių bei Šveicarijos Konfederacijos piliečiai, apdrausti sveikatos draudimu. Tačiau visa tai reikia pagrįsti dokumentais. Pateikusiems Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) ir asmens tapatybę įrodantį dokumentą nemokamai suteikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Gydytoja G.Karalevičienė pacientų į savus ir užsieniečius neskirsto, yra visiems vienodai nuoširdi ir profesionaliai atsakinga. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

"Planinės pagalbos išlaidų, sergant lėtinėmis ligomis, ESDK nedengia. Arba jei, pavyzdžiui, peršalęs žmogus nesmarkiai karščiuoja, pakosti, sloguoja, tokių ligonių gydymas priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Ligonis gali būti jo apžiūrėtas, bet už konsultaciją teks susimokėti", – aiškina gydytoja G.Karalevičienė.

Reikia daugiau dokumentų

Tačiau juk ES piliečiai, iš jų ir mūsų šalies gyventojai, turintys sveikatos draudimą, gali tirtis sveikatą ar gydytis bet kurioje Bendrijos šalyje ir už tai turi būti kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto?

"Asmenims, atvykstantiems su dokumento S2 (arba E112) formos pažyma suteikiamas planinis gydymas – tokia praktika galioja ir lietuviams, ir ES piliečiams", – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Ježerkauskaitė.

Visi savarankiškai registruojasi bendra, ta pačia tvarka tiek Lietuvos, tiek užsienio gyventojams.

S2 – tai dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti tam tikras planines sveikatos priežiūros paslaugas ES, EEE šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje nemokamai.

"Pacientų su siuntimais iš užsienio šalių atvyksta, bet retai", – pakomentuoja gydytoja G.Karalevičienė ir pabrėžia, kad lietuvio tautybė išvykusiems iš Lietuvos ir grįžusiems gydytis garantijų dėl nemokamos net ir būtinosios medicinos pagalbos nesuteikia, o neturint reikalingų dokumentų už ją tenka susimokėti iš savo kišenės.

Moka ir savo noru

Mūsų medikų paslaugų kainos – lietuviškos, daug mažesnės, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Švedijoje, todėl emigrantams paranku gydytis tėvynėje, net ir mokant visą kainą.

"Į mus kreipiasi užsienyje gyvenantys pacientai ir dėl diagnostinių tyrimų, kurie pas mus pigesni. Arba kartais jie yra neišvengiami", – gydytoja G.Karalevičienė žino konkrečių atvejų.

Štai moteris, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, viešėdama Lietuvoje pasijuto blogai dėl paūmėjusios astmos – lėtinės ligos, kuria ji serga. Dėl stipraus dusulio ligonei buvo įtarta plaučių tromboembolija, o šiai diagnozei patvirtinti arba paneigti būtinas tyrimas kompiuterinės tomografijos metodu.

"Ši pacientė neturėjo ESDK, todėl už brangų tyrimą teko susimokėti pačiai. Kitos išeities nebuvo, nes esant pavojingai sveikatos būklei ir įtariant sunkią ligą negalima kelionė namo, juolab lėktuvu", – gydytoja G.Karalevičienė pridūrė, kad pacientai iš Ukrainos, Sakartvelo, Amerikos ir daugybės kitų šalių, nepriklausančių ES, visada turi susimokėti.

Asmuo, negyvenantis šalyje, kurioje yra apdraustas, išsaugo teisę į sveikatos priežiūrą, kai kada net ir savo šeimos nariams. (123rf.com nuotr.)

Ji pastebėjo ir kitą niuansą. Neretai ir Lietuvos gyventojai, turintys sveikatos draudimą, renkasi privačias gydymo įstaigas, prašo atlikti tyrimus, pasirinktus jų pačių nuožiūra. Gydytoja pasakojo, kad štai atėjo vaikinas, išsityręs kraują vienoje privačioje diagnostikos laboratorijoje. Paaiškėjus, kad jam – uždegimas, gydytis atvyko į Kauno klinikinę ligoninę.

"Ir mes būtume atlikę tuos pačius tyrimus be jokio užmokesčio. Vaikinas palengvino mums darbą. Vasarą personalo mažiau, vos spėjame būtinąją pagalbą suteikti, bet žmogui – išlaidos", – ir dėl pacientų, ir dėl medikų susirūpinusi Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja G.Karalevičienė.

Ne visi Lietuvos gyventojai žino ir tai, kad dokumento S1 teikiamais privalumais gali naudotis dirbančiųjų svetur šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje.

Dar daugiau galimybių

Yra ir dar viena galimybė gauti kompensuojamą gydymą bet kurioje ES, EEE šalyje ir Šveicarijos Konfederacijoje šių šalių piliečiams. Tai itin naudinga žinoti dirbantiems užsienyje.

Tai S1 pažyma, kuria patvirtinama, kad asmuo, negyvenantis šalyje, kurioje yra apdraustas, išsaugo teisę į sveikatos priežiūrą. Asmuo, turintis atitinkamos įstaigos išduotą S1 dokumentą ir jį užregistravęs teritorinėje ligonių kasoje pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali gydytis, tarsi čia jis būtų draustas privalomuoju sveikatos draudimu.

"Dokumentas S1 išduodamas, kai asmuo ir (ar) jo šeimos nariai gyvena kitoje ES šalyje nei ta, kurioje jis (jie) dirba ir yra apdrausti socialiniu draudimu", – aiškina I.Ježerkauskaitė.

Ne visi Lietuvos gyventojai žino ir tai, kad dokumento S1 teikiamais privalumais gali naudotis dirbančiųjų svetur šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje. Jie turi teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys.

"Pavyzdžiui, tėtis dirba užsienyje ir ten moka sveikatos draudimo mokesčius, o mama su vaikais gyvena Lietuvoje. Jie gali būti ramūs, nes tėtis uždirba jiems sveikatos draudimą. Už gydymą sumoka šalis, kurioje dirba tėtis", – pradžiugina VLK atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Beje, ši sąlyga taikoma, jei artimieji neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus. Dokumentu S1 taip pat naudojasi asmenys, gaunantys vienos iš ES šalies įstatymų nustatytą pensiją, bet gyvenantys Lietuvoje. Pasak R.Zagrebajevo, visais atvejais gyventojai kviečiami kreiptis į ligonių kasas savo šalyje arba Lietuvoje ir teirautis, koks gydymas apmokamas vienoje ar kitoje valstybėje.

Renkasi specialistus

Respublikinės Kauno ligoninės Personalo skyriaus Žmogiškųjų išteklių specialistė Lina Norkevičienė patvirtino, kad vasarą padaugėja pacientų, kurie už tyrimus ir gydymą susimoka patys, bet eilių pas medikus tai neilgina.

"Į Konsultacijų polikliniką sveikatos draudimo neturintys pacientai kreipiasi visais metų laikais, akivaizdaus jų padaugėjimo vasarą nepastebime", – aiškino L.Norkevičienė.

Bene daugiausia pacientų iš užsienio šalių vasarą sulaukia Respublikinės Kauno ligoninės chirurgai.

"Tam turi įtakos ne tik atostogos, bet ir gerokai žemesnės gydymo paslaugų kainos, o ypač – paslaugų kokybė", – kolegomis didžiuojasi Chirurgijos klinikos vadovas Zigmantas Urniežius.

Profesionalumu garsėja ir Kauno klinikų medikai. Ne vienas jų žinomas užsienio šalyse.

"Iš užsienio atvykstantys pacientai Kauno klinikas renkasi dėl aukštos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, plataus jų spektro bei kompetentingų ir kvalifikuotų specialistų. Dažniausiai kreipiamasi dėl ortopedijos traumatologijos, bendrosios, kraujagyslių, vaikų chirurgijos, kardiologijos ir onkologijos paslaugų", – Kauno klinikų Tarptautinio bendradarbiavimo tarnybos vadovė Jurgita Šataitė koordinuoja ryšius su užsienio šalimis.

Jos pastebėjimu, vasarą Kauno klinikos daugiau pacientų sulaukia iš ES, o pavasarį, rudenį ir žiemą – iš trečiųjų šalių.

"Į Kauno klinikas atvyksta pacientų iš įvairių užsienio šalių. Tai ir iš Lietuvos išvykę ir ES šalyse gyvenantys bei sveikatą apsidraudę žmonės, ir kiti ES šalių gyventojai, ir pacientai iš trečiųjų šalių. Visi savarankiškai registruojasi bendra, ta pačia tvarka tiek Lietuvos, tiek užsienio gyventojams", – J.Šataitė aiškina, kad pacientai iš užsienio patys apmoka už jų gydymą, o ES šalių piliečiams grįžus namo draudimas gydymo išlaidas kompensuoja.

Odontologijos rojus

Kiek kitaip yra odontologijos srityje. Visos šių specialistų paslaugos – mokamos, ligonių kasos jų nekompensuoja, išskyrus nedideles išimtis kai kurių socialinių grupių žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje.

Užsieniečiams mūsų šalis – odontologijos rojus: lygis čia – aukštas, specialistai – puikūs, o gydymo ir protezavimo kainos, palyginti su Europos šalių, – mažos, nors kai kuriems iš mūsų jos neįkandamos net ir protezuojant išimamomis plokštelėmis.

"Mūsų paslaugų kainos – mažesnės nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje", – pripažįsta CLINIC | DPC dantų priežiūros centro pardavimų vadovė Laura Bukaveckienė.

https://www.clinicdpc.lt/lt/

Ir patvirtina, kad vasarą pacientų iš užsienio šalių apstu. Dar vienas srautas užplūsta žiemą, kalėdiniu laikotarpiu.

Ar dėl to nenukenčia Lietuvos gyventojai, suskaudus dantį nėra priversti laukti ilgiau?

"Pacientai iš užsienio iš anksto registruojasi – prieš mėnesį ar du. Pagal tai mes planuojame savo darbo laiką ir krūvį. Jei kas nori neatidėliotinos pagalbos iš anksto neužsiregistravęs, pasiūlome kliniką, kurioje pacientų mažiau, arba gydytojai važiuoja, kur pacientų daugiau. Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje pacientų laukiame ir šeštadieniais", – L.Bukaveckienė primena, kad CLINIC | DPC dantų priežiūros centro klinikų yra dešimtyje Lietuvos miestų.

Ir didžiuojasi, kad pacientai iš užsienio šių klinikų odontologus renkasi dar ir dėl konkretumo, tikslumo planuojant paslaugas.

"Iš anksto daug bendraujame elektroniniu paštu: susiplanuojame rezervinių vizitų, kad suteiktume absoliučiai visas paslaugas, prašome atsiųsti panoraminę dantų nuotrauką, kad galėtume iš anksto numatyti darbų apimtis, pranešame jų kainą", – pardavimų vadovė L.Bukaveckienė mano, kad ir dėl šių savybių pacientai renkasi CLINIC | DPC klinikas.

Lemia ne tik pinigai

Populiariausia odontologų paslauga, kurią renkasi daugiausia atvykusių iš užsienio, – dantų protezavimas ir implantacija. Tiksliau – implantavimas. CLINIC | DPC atstovė L.Bukaveckienė tvirtina, kad tai įmanoma per palyginti trumpą laiką.

"Kartais užtenka pas mus praleisti dieną, ir pacientas gali mėgautis atostogomis. Prieš implantaciją kartais reikia ir gydymo, burnos higienos procedūrų. Nuolatinis protezavimas atliekamas praėjus keturiems–šešiems mėnesiams po implantavimo, todėl, uždėję laikinus vainikėlius pacientą išleidžiame namo ir jis grįžta po pusmečio", – darbo metodiką aiškina L.Bukaveckienė.

Ji kalba ne tik apie mūsų tautiečius, grįžusius aplankyti tėviškės ir kartu susitvarkyti dantis.

"Nemažai danų, norvegų atvažiuoja sužinoję, kad mūsų specialistai yra puikūs. Pacientai iš šių šalių yra labai išrankūs: neįsitikinę profesine kompetencija, be rekomendacijų jie į odontologo kėdę nesėda", – L.Bukaveckienė pastebi tai, kas nebūdinga mūsų šalies gyventojams.

Su užsieniečiais, anot CLINIC | DPC atstovės, tenka daug daugiau kalbėtis, viską iki smulkmenų išaiškinti, pagrįsti, jei reikia keisti gydymo ar protezavimo planą.

"Jiems neaktualu kaina, bet labai svarbu komfortas, emocinis bendravimas su gydytoju", – apibendrina L.Bukaveckienė ir prieiname prie išvados, kad ir mūsų šalies gyventojams derėtų daugiau domėtis paslaugomis, gydymo specifika, prieš gydymą išsiaiškinti, kas bus atliekama, kokio rezultato tikisi, kiek tai gali užtrukti, užuot reiškus pretenzijas, kai paslaugos jau suteiktos.

Bendrauti su pacientais iš užsienio šalių CLINIC | DPC medikams nesudėtinga, jie visi laisvai kalba angliškai. Šalies, kurioje gyvena, puikiai kalbos nemokantys emigrantai iš Lietuvos dar ir dėl to gydytis grįžta į tėvynę, kad geriau susikalbėtų su gydytojais. Medicininiai terminai yra specifiniai ir juos suprasti net gimtąja kalba lengva ne visiems.


Lietuviai svetur

Atvejai, kai išduodami siuntimai gydytis užsienio šalyse, dažniausiai susiję su sunkiomis, pavyzdžiui, onkologinėmis, ligomis sergančiais vaikais.

2017 m. buvo 40 atvejų, kai išduoti siuntimai gydytis užsienyje, 2018 m. – 54, šiais metais – kol kas 15. Iš jų esama atvejų, kai tam pačiam žmogui išduodami siuntimai į skirtingas gydymo įstaigas.

Gydėsi Lietuvoje

ESDK pagrindu išduotų sąskaitų skaičius:

2017 m. – 3 621

2018 m. – 4 119

2019 m. birželis – jau 2 924

S2 / E112 pagrindu išduotų sąskaitų skaičius:

2017 m. – 111

2018 m. – 92

2019 m. duomenų nėra

Dokumento S1 pagrindu išduotų sąskaitų skaičius:

2017 m. – 8 977

2018 m. – 11 033

2019 m. birželis – 5 255

Šalys, kurių apdraustiems gyventojams suteikta daugiausia gydymo paslaugų Lietuvoje

2017 m. – Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Nyderlandai.

2018 m. – Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Danija.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS