Greitosios medikai: defibriliatorius be žmogaus gebėjimo juo naudotis yra bevertis | KaunoDiena.lt

GREITOSIOS MEDIKAI: DEFIBRILIATORIUS BE ŽMOGAUS GEBĖJIMO JUO NAUDOTIS YRA BEVERTIS

Trečdaliu daugiau išsaugotų žmonių gyvybių – šiuos akivaizdžius pokyčius pastebi uostamiesčio greitosios pagalbos medikai. Mat klaipėdiečiai vis dažniau išdrįsta patys gaivinti žmogų, kol atvyksta greitosios ekipažas.

Būtinas švietimas

Prieš kelis mėnesius vienoje didelėje uostamiesčio įmonėje defibriliatorius padėjo išgelbėti klinikinės mirties ištiktą darbuotoją. Tai buvo jau antrasis žmogus, kurį sėkmingai pavyko atgaivinti įmonės įsigytu aparatu.

Defibriliatorius arba lietuviškai vadinamas elektros šokas skirtas naudoti sutrikusiai širdies veiklai atstatyti. Kuo greičiau nuo klinikinės mirties pradžios jis panaudojamas, tuo didesnė tikimybė išgelbėti žmogaus gyvybę.

Defibriliatorius galima rasti Vilniaus, Kauno geležinkelių stotyse, oro uostuose, didžiųjų miestų prekybos centruose, parduotuvėse „Lidl“. Juos vis dažniau įsigyja privačios įmonės. Tačiau, kaip rodo skaudi praktika, aparatas be žmogaus gebėjimo juo naudotis yra bevertis.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis prisiminė pernai sostinės oro uoste užgesusio profesoriaus Leonido Donskio atvejį. Gal būtų ir pavykę atgaivinti infarkto pakirstą filosofą, jei kas būtų panaudojęs nors vieną iš trijų oro uoste esančių defibriliatorių.

R.Juodviršis įsitikinęs, kad būtina pradėti ne nuo aparatų pakabinimo viešose vietose, o nuo visuomenės švietimo. Žmonės esą nebijos teikti pirmos pagalbos, žinodami, kam skirti defibriliatoriai ir kaip jais naudotis.

Idėja žlugo

Defibriliatoriai skirti neprofesionalams, tad jais nesudėtinga naudotis. Tačiau jų nauda milžiniška – vien uostamiestyje išgelbėta ne viena gyvybė.

Šis aparatas skirtas tiems atvejams, kai žmogus nukrinta be sąmonės, sutrikus širdies ritmui. Tačiau net nežinant tikslios priežasties, kodėl žmogus nukrito, svarbu kuo greičiau padaryti elektros šoką – aparatas bet kokiu atveju nepakenks.

Prieš septynerius metus Kauno miesto savivaldybė buvo nupirkusi septynis defibriliatorius. Šie aparatai, pakabinti gausiai žmonių lankomose vietose, buvo sujungti su greitosios pagalbos stotimi. Pradarius dėžutę, greitosios pagalbos medikai iškart galėjo pamatyti kurioje miesto vietoje prireikė skubios pagalbos ir ten išsiųsti ekipažą.

Pilotinio projekto įrangos priežiūra bei administravimas atsiėjo ganėtinai brangiai, nors pačių aparatų kaina tesiekė vos 30 proc. visų skirtų pinigų.

Tačiau per keletą metų nė vienas aparatas nebuvo panaudotas pagal paskirtį. Tad geros idėjos dėl brangaus išlaikymo atsisakyta.

Prašo atsiliepti

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis, uostamiestyje šiuo metu yra 13 defibriliatorių: po kelis turi prekybos centrai „Maxima“, „Lidl“, bendrovė „Klaipėdos baldai“, gelbėjimo laivas „Šakiai“, Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka ir dar trys privačios įmonės.

Vietos, kur galima rasti defibriliatorius, žymimos specialiu tarptautiniu ženklu – širdimi su žaibu žaliame fone. Įmonėse, turinčiose šiuo aparatus, privalu apmokyti žmones, galinčius jais naudotis.

Kai kurios įmonės paprašo greitosios medikų juos pamokyti, tik tada įsigyja defibriliatorių. Kiti, atvirkščiai, pirma nusiperka, paskui prašo mokymų. Kartais žmones apmoko ir šiuos aparatus pardavinėjančios įmonės.

Klaipėdos krašte netrūksta organizacijų, mokančių pirmos medicinos pagalbos. Tad greitosios pagalbos medikai spėja, kad defibriliatorius gali turėti ir daugiau įmonių.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas prašė informuoti įmones, organizacijas ar parduotuves, turinčias šiuos aparatus. Žinant, kuriose uostamiesčio vietose yra defibriliatoriai, greitosios medikams bus lengviau teikti pagalbą.

Įmonių prašoma informuoti šiuo greitosios pagalbos administracijos telefonu 8 46 313685.

R.Juodviršis tikisi, kad mūsų šalį greitai pasieks naujos kartos defibriliatoriai iš Jungtinių Valstijų, turintys SIM kortelę. Atidarius aparatą, signalas automatiškai nusiunčiamas į Greitosios medicinos pagalbos dispečerinę ar į Bendrąjį pagalbos centrą. Deja, šie aparatai kol kas įgarsinti tik anglų kalba.

Nurodymus duoda dispečerė

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikai pageidaujančius moko, kaip teikti pirmą pagalbą. Turinčių tarptautinę licenciją bei visą reikiamą įrangą specialistų triūsas akivaizdus – vis daugiau žmonių pavyksta išplėšti iš mirties gniaužtų.

Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė ir instruktorė Lina Končienė paaiškino, kad naudotis defibriliatoriumi lengva – įjungus aparatą tereikia klausytis jo nurodymų lietuvių kalba. Piešinyje net parodyta, kaip uždėti elektrodus ant krūtinės.

L.Končienė atkreipia dėmesį, kad elektrodų nereikia nuimti, kol neatvyksta greitoji pagalba. Elektrodus galima nuimti nebent tada, jei žmogus atgavo sąmonę, normaliai kvėpuoja arba pradeda muistytis.

„Mes, kaip greitoji, pastebime, kokias klaidas daro žmones. Pasitaiko, kai žmonės per anksti nutraukia gaivinimą. Išgirdę nereguliarų, taip vadinamą agoninį kvėpavimą , jie pagalvoja, kad žmogus atsigauna. Jei palaikomas ryšys su greitosios dispečeriu, nereikia numesti telefono, būtina klausytis dispečerio nurodymų. Turime ne vieną sėkmės atvejį, kai vadovaujant dispečeriui telefonu, žmogus buvo išgelbėtas“, - pasakojo specialistė.

Panikuojančių mažėja

Kada reikia naudoti defibriliatorių? Pasak L.Končienės, jei nukritęs žmogus nėra sąmoningas ir nekvėpuoja, būtina naudoti defibriliatorių. Kol bus atneštas aparatas, jeigu toks yra toje vietoje, gaivinimas turėtų būti daromas rankomis.

Kai kurie žmonės teisinasi, bijantys daryti dirbtinį kvėpavimą, kad nesulaužytų šonkaulių. Greitosios pagalbos medikai atšauna, kad geriau tegul bus sulaužytas šonkaulis, tačiau bus išgelbėta gyvybė.

L.Končienė pasidžiaugė, kad nelaimės vietose vis rečiau susiduriama su panikuojančiais žmonėmis. Pasak jos, panikuojama tada, kai nežinoma, ką daryti.

Klaipėdos krašte atsiranda nauja tradicija: greitosios pagalbos instruktorių vis dažniau prašoma pamokyti, kaip teikti pirmą pagalbą. Tokių mokymų pageidauja įvairių įstaigų darbuotojai, moksleiviai, seniai teises turintys vairuotojai ir net pavienės šeimos.

Daugelis nepamiršta rekomendacijos šias žinias kas pusmetį atnaujinti.

GALERIJA

  • Žymėjimas: taip pažymėtose vietose yra defibriliatoriai.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS