Shutterstock ir freepik.com nuotr.

GRYBŲ SEZONAS – DARBYMETIS MEDIKAMS: PADĖTI TEKO IR SU ANGIMI PANORUSIAM NUSIFOTOGRAFUOTI ŽMOGUI

2021-08-22 13:44
Kauno.diena.lt inf.

Kaltos skanios, bet su nuodingais grybais painiojamos žvynabudės. Į medikus kreipiasi ir daugiau miške, bet ne dėl grybų, nukentėjusių pacientų. Medikams teko padėti vienam nutrūktgalviui, sumaniusiam pasidaryti asmenukę su angimi, informuoja LNK.

Tai, kad grybų sezonas jau prasidėjęs, medikai žino jau visą savaitę. Pagalbos kreipėsi per dešimt grybautojų.

„Mes jau turime žvynabudes ir žvynabudėles. Žmonės dažnu atveju nežino, ar tai yra žvynabudė ar žvynabudėlė. Grybas tikrai labai skanus, didelis. Bando jį kepti, valgyti“, – teigė RVUL ūminių apsinuodijimų skyriaus gydytoja Gabija Mikulevičienė.

Šių dienų grybautojų taikinys – ne tik dygstantys baravykai. Socialinėje erdvėje karaliauja žvynabudė – grybas, kurio iškepta kepurėlė, sako, panaši į vištieną ar žuvį.

„Kotas virš – balsvas, o apačioje – gelsvas, panašiai kaip sijonėlis. Sijonėlis pas žvynabudę pilkšvas, rusvas, o čia – baltas, atsivertęs“, – skirtumus komentavo specialistai.

Tik patyręs grybautojas gali nesuklysti dėl žvynabudės. Mikologas Jonas Kasparavičius sako, kad dažniausiai grybautojai supainioja ir prisirenka ne žvynabudžių, o žvynabudėlių.

Gyvatės nevalgo žmonių, joms mes nesame skanūs, jos dažniausiai ginasi, todėl jų liesti tikrai nereikėtų, nes jos supranta kaip priešą ir tuomet kanda.

„Yra buvę atvejų, kai supainiojo su smulkiažvynine žvynabudėle – grybo giminaite. Pavadinimas sako – žvynabudė ir žvynabudėlė. Net ir lotyniškas pavadinimas rodo, kad yra skirtumas. Žvynabudė yra didelė, žvynabudėlė šiek tiek nuodinga ir perpus mažesnė gali išaugti“, – teigė mikologas.

Žvynabudes renkantys grybų gurmanai sako, kad užtenka nupjauti žvynabudės kotą, o kepurėlę pamirkius kiaušinių ir miltų plakinyje – iškepti.

Toksikologė sako, kad net ir nesupainiojus grybų, net ir gerai juos paruošus būti jausti saiką. Iš ligoninės išleistas pacientas ir buvo padauginęs grybų. „Visuomet lietuviai valgo ne vieną grybą. Plius grietinė, spirgučiai ir visi kiti dalykai“, – vardijo G. Mikulevičienė.

Prieš kelerius metus Vilniuje mirė vienas pacientas, suvalgęs ne valgomąją žvynabudę, o mažąją žvynabudėlę. Pernai ir šiemet mirčių dėl grybų sukeltų komplikacijų neregistruota.

Tačiau toksikologų klientai – ne tik grybų mėgėjai. Skyriuje gydomas miške asmenukę su vienintele nuodinga gyvate – angimi – norėjęs pasidaryti nutrūktgalvis. Jo gyvybei grėsmės nėra, tačiau po gyvatės įkandimo fotografui teks praleisti ne vieną dieną ligoninės lovoje. „Pamačius gyvatę ar žaltį, jeigu žmogus nepažįsta, nereikėtų bandyti jo kažkaip paliesti. Gyvatės nevalgo žmonių, joms mes nesame skanūs, jos dažniausiai ginasi, todėl jų liesti tikrai nereikėtų, nes jos supranta kaip priešą ir tuomet kanda“, – teigė G. Mikulevičienė.

Angies nuodai nėra mirtini, jeigu pagalba suteikiama laiku. Tačiau įkandimo pasekmes žmogus gali jausti ir mėnesį.