Apie naująją tvarką „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas (toliau – E. N.), Medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė (toliau – A. G.) ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Andrius Busila (toliau – A. B.).
– Kas pasikeis nuo gegužės 1 d.?
– E. N.: Viešajam sektoriui ši problema nebuvo aktuali, nes buvo imamos priemokos už tam tikrus dalykus. Pastaraisiais metais buvo stengiamasi teikti paslaugas be priemokų, tačiau dabar visi priimti sprendimai lyg ir aiškūs, o po jų einantys teisės aktai – niekiniai.
Turiu prieš akis nutarimą – ten praktiškai nieko neparašyta. Įvardytos kelios priemonės, o po to turėtų sekti detalesnis sąrašas su tomis priemonėmis, panašiai kaip vaistų kompensavimo sistemoje, kur aiškiai nurodoma, už kokią priemonę ir kiek reikėtų primokėti.
Vis dėlto pagrindinė priežastis yra net ne ta. Kalbant apie priemokų klausimą, tam, kad būtų sumažinta įtampa sveikatos sektoriuje, buvo kalbama ir apie papildomą finansavimą. Be jo tai, kas dabar bandoma daryti, iš tiesų neduoda jokių rezultatų. Matyt, įtampos tik didės ir bus pradedamos justi antroje metų pusėje.
– A. G.: Ši reforma nepanaikino mokėjimo – pasikeitė tik pavadinimas. Dabar tai vadinama ne priemoka, o mokėjimu pagal skirtumą, tai yra, kiek pacientui reikia prisidėti prie komforto paslaugos, jei jis jos pageidauja.
Jeigu pacientas nori kažką gauti, jis turi mokėti, nes bazinis apmokėjimas iš PSDF yra minimalizuotas, taupant lėšas. Dar kyla klausimas, kaip PSDF bus naudojamas. Pagal Fiskalinės drausmės įstatymą jis negali didinti finansavimo.
Dabartinės krizės akivaizdoje, kai prasidės infliacija, kyla klausimas, ar bus įmanoma paslaugų kainas indeksuoti taip greitai, kaip jos kils.
Gali atsirasti didelis plyšys tarp realybės, paslaugų poreikio, priemonių apmokėjimo ir to, ką gali padengti PSDF.
– Ar buvo galima padaryti taip, kad už nieką nereikėtų mokėti?
– E. G.: Buvo žadama 1,5 mlrd. eurų. Žadėta, kad bus padidintas mokėjimas iš biudžeto į PSDF, tačiau su Finansų ministerija susitarta nebuvo, ir pinigai „nuplaukė“.
Aišku, buvo nedidelis papildymas iš privačių sveikatos draudimo fondų – apie 80 mln. eurų. Tačiau jis neišsprendžia visos finansavimo problemos. Mes turime tik PSDF biudžetą ir nieko daugiau. Europos Sąjungos fondų parama 2027 m. vis dėlto baigiasi, ir gydymo įstaigos nebegauna to paskatinimo.
– Ar nemanote, kad prasidės žmonių nepasitenkinimas, kai jie supras, jog vis dėlto primokėti reikės?
– E. G.: Taip. Ir visa tai sugerti teks gydytojams – ne ministerijos atstovams, ne politikams, kurie priėmė šiuos sprendimus, o pirmajai grandžiai.
Pagal naująją tvarką, jei siūloma priemonė yra brangesnė, ji turi būti pagrįsta. Todėl prisidės labai daug papildomos dokumentacijos – reikės pagrįsti paciento pasirinkimą. Jau dabar visa sistema dūsta nuo administracinės naštos, o čia ji bus užkraunama dar labiau.
Dar vienas dalykas, keliantis daug nuogąstavimų, yra VLK pasirengimas kontroliuoti ir bausti. Jei visa dokumentacija neatitiks reikalavimų arba nebus tokio pagrindimo, kokį įsivaizduoja VLK, gali būti reikalaujama grąžinti finansavimą tiek pacientui, tiek ligonių kasoms.
– Kaip politikai žiūri į tai, kad visas pacientų pyktis dėl naujų pakeitimų bus nukreiptas į gydytojus?
– A. B.: Buvo paminėta, kad brangesnės paslaugos išliks, tačiau iš tiesų kalbama apie brangesnes priemones, kurias pacientas galės rinktis, jei jo netenkins tai, ką siūlo valstybė.
Taip pat bus komforto paslaugos, už kurias bus galima susimokėti. Tai labiau susiję su reabilitacija, kai, pavyzdžiui, žmogui netinka maitinimas ar dvivietė palata. Kaip tai atrodys praktikoje, sunku pasakyti. Gal po pusmečio ar metų bus galima įvertinti, ar tas biurokratizmas didės.
Anksčiau buvo pranešta, kad priemokų panaikinimas mažins eiles pas gydytojus, gerins paslaugų prieinamumą ir apskritai paslaugos taps geresnės. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad viena priemonė to nepadarys.
Vienintelis dalykas, kurį ji padarys, – sulygins viešojo ir privataus sektoriaus konkurenciją dėl gydytojų. O kalbant apie eilių mažinimą ir paslaugų prieinamumą, tam, kad tai pasiektume, vis dėlto reikėtų priimti dar keletą teisės aktų pakeitimų.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)