Gydytoja radiologė Rūta Briedienė dirba ir privačioje, ir valstybinėse gydymo įstaigose. Tarp jų mato esminį skirtumą.

„Dirbant valstybinėje gydymo įstaigoje, turint įrangos tiek, kiek turi, negali padaryti ženkliai daugiau tyrimų“, – aiškino gydytoja radiologė R. Briedienė.

„Reikėtų kalbėti labai specifiškai, apie kokią įrangą kalbame. Viešasis sektorius tikrai turi visą reikalingą medicininę įrangą“, – atkirto sveikatos apsaugos ministrė.

Marija Jakubauskienė / P. Peleckio / BNS nuotr.

Tapusi sveikatos apsaugos ministre, M. Jakubauskienė iškart ėmėsi tikriausiai vieno didžiausių kadencijos darbų – naikinti priemokas už gydymą privačiame sektoriuje ir gydytojus grąžinti į valstybės poliklinikas bei ligonines.

Patys gydytojai sako, jeigu ministrei pavyks, pacientai į gydytojo kabinetą poliklinikose pateks tik jeigu turės:

„Pinigų ir pažinčių“, – akcentavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

„Pijarinis arba šantažistinis blefas“, – sakė M. Jakubauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gydytojams antrina vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai, pačių medikų prašymu tyrę galimas reformos pasekmes.

„Dalis srauto sugrįš į viešąsias, valstybines įstaigas ir padidins eiles. Iš savo modelio matome, kad eilės padidės tiems, kurie jau šiandien laukia ilgiausiai“, – paaiškino ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

„Įsivaizduokite, jeigu jums reikia laukti jau šiandien iki metų, o paskui reikės laukti dvejus metus. Ko gero, daug pacientų bus tuo nepatenkinti“, – svarstė „Claria Strategy Partners“ partneris Justinas Šukys.

Gydytoja aiškina, kad panaikinus priemokas privačiose klinikose ir stumiant pacientus į valstybines medicinos įstaigas, eilės ilgėtų ne tik dėl to, kad valstybė beveik neturi modernios medicininės įrangos. Ilgėtų ir dėl to, kad nekelia medikų atlygio, o viešajame sektoriuje gydytojai vis dar patiria mobingą. Todėl geriau jie esą iš Lietuvos emigruotų.

„Šitą dalyką reikėtų išguiti iš sistemos ir tam reikia finansavimo. Manyčiau, kokių 5–10 metų reikėtų, kad išsivalytų visa sistema“, – komentavo Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų skaičiavimais, M. Jakubauskienės reforma valstybei atsieitų daugiau kaip šimtą milijonų eurų.

„Jeigu taip atsitiktų, kad pacientai ir gydytojai būtų prievarta varomi į viešąsias įstaigas, tikėtina, jos norėtų įsigyti daugiau įrangos. Tai gali kainuoti apie 80 milijonų eurų ir sumoje susidaro virš šimto milijonų“, – aiškino D. Misiūnas.

J. Kalinsko / BNS nuotr.

Bet ministrė sako, kad skaičiuoja ne pinigus, o gyvybes.

„Mums pavyktų išgelbėti maždaug 5 tūkst. gyvybių per metus suteikiant paslaugas ir mažinant išvengiamą mirtingumą, kuris yra kritiškai aukštas“, – pabrėžė M. Jakubauskienė.

Ministrė taip pat akcentuoja, kad pati yra mokslininkė ir kad ministerijoje turi stiprią analitikų komandą. Todėl tikrai žino, ką daro.

„Ekonomistai, sveikatos vadybininkai, medikai, statistai dirbo su duomenimis“, – pridūrė Sveikatos ministerija.

Bet kodėl gydytojų užsakyto mokslinio tyrimo išvados ir ministerijos analitikų išvados skiriasi kaip diena ir naktis?

„Neturime vien pozityvaus mąstymo, kad norėtume tokį rezultatą pasiekti. Žiūrime realistiškai ir atsakingai“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.

„Vadovavomės pagrinde vieša informacija, kurios, beje, nors pagal apibrėžimą ji yra vieša ir turėtų būti 100 proc. prieinama, rasti nebuvo taip lengva. Turėjome gerokai padirbėti, kad ją surinktume, sutvarkytume ir užtikrintume visą paveikslą“, – atskleidė ISM universiteto rektorius.

Ministerija skaičiuoja, kad įgyvendinus reformą eilės mažėtų iki 80 proc. M. Jakubauskienė tikisi, kad priemokų naikinimo įstatymo pakeitimus Seimas patvirtins dar šį rudenį.