GYVENTI GALIMA IKI 150 METŲ

Senėjimas yra liga, kuriai sustabdyti atsiranda vis daugiau mokslo sukurtų priemonių – tokių gerų žinių mums turi Harvardo universiteto genetikas Davidas Sinclairas.

Ilgaamžiškumo guru patarimus, kaip nugalėti laiką, rasite ką tik pasirodžiusiame žurnale „Sveikata“. Ketvirtinio „Kauno dienos“ leidinio žiemos numeryje – gausybė receptų kūno ir dvasios sveikatai. Tai tarsi gidas į sveikesnius ateinančius metus, į kuriuos palydi viršelio veidu tapusi gerų darbų ir giedros nuotaikos ambasadorė Laura Paukštė.

Kad pasibaigtų karas – to Kalėdų Senelio prašysime visi, tačiau televizijos prodiuserė L. Paukštė ir pati prisideda prie šio siekio. Organizacijoje „Blue / Yelow“ dirbanti moteris karą Ukrainoje mato nuo pat jo pradžios, nuo 2014-ųjų. „Sunku suvokti tą baisumą, kol pats nepamatai“, – pripažįsta narsi moteris, nuolat vykstanti į karo niokojamą šalį ir filmuotais vaizdais primenanti Lietuvos žmonėms: neturime teisės pavargti ir privalome padėti ukrainiečiams – kitu atveju jau mums reikės pagalbos... Didžiausią gyvenimo prasmę paramos akcijose įžvelgianti L. Paukštė ne tik savo dabartį, bet ir ateitį sieja su pagalba žmonėms. Savanorystė „Vaikų linijoje“ paskatino ją rinktis psichologijos studijas, o jas pabaigusi sieks ir psichoterapeutės išsilavinimo, kad galėtų gydyti žodžiu.

Apie žodžio galią kalba ir kita „Sveikatos“ žurnalo pašnekovė – Psichologinės sveikatos centro vadovė, klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė. „Kuo daugiau visko turime, tuo labiau tolstame nuo savęs pačių“, – konstatuoja psichinės sveikatos specialistė, padedanti rasti atsakymus į šventiniu laikotarpiu mus kamuojančius klausimus. Kaip padėti Kalėdoms rasti kelią į savo širdį, ar verta tikėti Kalėdų Senelio pasaka ir kaip ilgiau jos neatimti  iš savo vaikų, kodėl šviesiausios metų šventės mus nuvargina arba, atvirkščiai, sugebame padauginti jų? „Taip laukiamos Kalėdos ateis ir praeis, tačiau mūsų pačių prisipildymas Kalėdomis gali tęstis dar labai ilgai“, – teigia žurnalo „Sveikata“ pašnekovė, o ką reikia daryti, kad taip nutiktų, – sužinosite atsivertę žurnalo puslapius.

Vis dažniau Kalėdų Senelio prašome ne dovanų, o sveikatos. Realybė nėra džiuginanti: vis labiau pasiligojame ne tik mes, suaugusieji, bet ir vaikai. Tik kiek daugiau nei vienam iš dešimties (13 proc.) Lietuvos vaikų iki sukankant 18-kai pernai neužregistruota nei viena liga. Net mažiems vaikams diagnozuojamas antrojo tipo diabetas, tarp vaikų daugėja pirminės hipertenzijos atvejų ir kitų ligų, anksčiau laikytų tik suaugusiųjų ligomis. „Sveikatos“ žurnale kalbinami įvairių sveikatos sričių specialistai pripažįsta: ligos ne tik jaunėja, bet ir vaikiškėja.

O su jomis susidūrusieji nelaukia stebuklų – patys juos kuria. Kaip ir žurnalo „Sveikata“ herojė Veronika Čepanskytė. Onkologinę diagnozę ji išgirdo būdama 16-kos, po to sekė kojos amputacija, dvi plaučių operacijos ir ypatinga užduotis – išmokti vaikščioti su kojos protezu. Buvusiai sportininkei tai pavyko. Šiandien jos planuose – studijos Vilniaus universitete. „Norėčiau tikėti, kad kažkam tapau įkvėpimo šaltiniu kovojant su liga. Kai sirgau pati, ieškojau sėkmės istorijų, kad atrasčiau jėgų keliauti toliau“, – dalijasi savo istorija aštuoniolikmetė mergina.

Užklupus ligai, ieškome ne tik pozityvių istorijų, bet ir visų įmanomų priemonių, kurios padėtų greta tradicinio gydymo. Tokių galimybių suteikia meno terapija, su kurios rūšimis supažindina žurnalas „Sveikata“. Čia rasite ir pokalbį su Endobiogenetikos instituto vadove, psichosomatikos požiūrio vystytoja Gintare Jarašiūne. „Psichosomatika neišoperuos jums apendicito ar lūžio atveju neįmobilizuos galūnės. Sinergija veikia geriausiai“, – tikina specialistė, padedanti suvokti, jog dauguma mūsų ligų prasideda galvoje.

Žinoma Lietuvos stilistė Agnė Gilytė įžvelgia ir kitas sąsajas: tinkamai pasirinktas drabužis, suteikdamas daugiau pasitikėjimo savimi ir pozityvių emocijų, glaudžiai koreliuoja su mūsų savijauta. Ji dalijasi patarimais, kaip suformuoti tvarų garderobą ir atsikratyti amžino rūpesčio: neturiu ką apsirengti!

O gal gerai savijautai jums trūksta vitaminų ir mineralų? Gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris teigia, kad per 25-erius darbo metus tėra matęs vieną žmogų, perdozavusį vitamino D. Lietuvoje – tik žmonės, kuriems jo trūksta. Tačiau nepulkime saujomis gerti vitaminų ir mineralų! Kaip sužinoti, kada jų tikrai stinga, – gydytojo A. Levingerio patarimai žurnale „Sveikata“.

Sveikatos požiūriu galima išskirti tris žmonių grupes: ligoniai (pacientai), žmonės, turintys negalią, ir laikinai sveiki. Kodėl žinomas reabilitologas Aleksandras Kriščiūnas neišskiria ketvirtosios – sveikų žmonių – grupės? Atsakymo ieškokite žieminiame „Sveikatos“ numeryje, su kuriuo žengiame į Naujuosius metus. Prof. A. Kriščiūnas linki prieiti prie veidrodžio ir žmogui, kurį ten matome, pasakyti: „Sveikatą stiprinu arba griaunu aš pats!“. Jei esate iš tų, kurie renkasi sveikatą stiprinti, žurnalas „Sveikata“ gali tapti jūsų stalo knyga.

Sveikų Naujųjų! Kaip sako dar vienas žurnalo herojus gydytojas neurologas Jokūbas Fišas, būkime sveiki, žvalūs ir laimingi ne tik Dangaus karalystėje!

Naujo numerio ieškokite didžiuosiuose prekybos centruose ir spaudos prekybos vietose.