Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones gali pražudyti
stiprus vėjas ir magnetinės audros

Jei širdies ligomis sergantys žmonės atidžiai sektų orų prognozes, jiems galbūt pavyktų išvengti infarkto. Tačiau įprastų pranešimų apie lietų ar temperatūros pokyčius nepakanka. Būtina atkreipti dėmesį į vėjo stiprumą ir Žemės magnetinį aktyvumą.

Paruošia daugiau lovų

Kardiologas savo darbo dieną turėtų pradėti tikrindamas astronomų prognozes. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas.
Astronomų prognozės gydytojui padeda nuspėti, kada laukti ligonių antplūdžio. Širdies ligonius jis gydo per trisdešimt metų ir pastebėjo, kad silpniausieji ligoniai į magnetinio lauko pakitimus reaguoja itin jautriai.
„Internete nuolatos stebiu, ar nesiartina magnetinė audra. Jeigu taip, skyriuje paruošiame laisvų lovų, ir visada atsiranda ką į jas guldyti“, – tikino gydytojas M.Biliukas. Šiuo metu medikas ruošiasi vasariui, kai magnetinės audros itin sustiprėja. Tuomet sergantieji širdies ligomis dar prasčiau pasijunta ir dėl šalčio, ir dėl stipraus vėjo.
„Naujųjų metų išvakarėse mūsų skyriuje mirė moteris. Ji čia atvyko per vėlai. Norėtųsi, kad tokių staiga ligos užkluptų pacientų būtų kuo mažiau. Mano patirtis rodo, kad be magnetinių audrų, kiti aplinkos pokyčiai turi mažai įtakos širdies ligonių būklei“, – tikino kardiologas.
Daugelio metų greitosios medicinos pagalbos medikų statistika patvirtina, jog magnetinių audrų dienomis padaugėja iškvietimų dėl hipertonijos krizių, stenokardijos priepuolių, širdies ritmo sutrikimų. Šiuo periodu užregistruojama ir daugiau infarktų bei insultų.
Tai paaiškinama tuo, jog svyruojant magnetiniam laukui keičiasi kraujagyslių tonuso reguliacija.

Remiasi informacija iš JAV

Atrodo, kad užtektų kasdien peržvelgti astronomų spėjimus, ir širdies bei kraujagyslių ligoniai jaustųsi saugiau. Tačiau Lietuvoje tai nėra taip paprasta. Mūsų mokslininkai Žemės magnetinio aktyvumo nematuoja ir patys remiasi amerikiečių surinktais duomenimis. O šie pasiekiami tik internetu ir tik užsienio kalbomis.
„Informacijos apie magnetines audras mes gyventojams neteikiame. Bet viską galima rasti internete“, – tikino Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė. Tačiau kardiologų toks pasiūlymas nedžiugina.
„Mūsų skyriuje gydosi vyresnio amžiaus žmonės. Čia gulintiems vyrams vidutiniškai yra 71, o moterims – 66 metai. Kažin ar jie mane suprastų, jei liepčiau jiems tikrinti astronomines prognozes internete“, – skėstelėjo rankomis M.Biliukas.
Anot mediko, vienintelė išeitis – kad savo šeimos nariais pasirūpintų vaikai ar anūkai, kurie įpratę naudotis kompiuteriu.

Vaikščioti pajūriu pavojinga

Magnetinė audra nėra vienintelis dalykas, galintis pabloginti širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių savijautą. Žalos pridaro ir stiprus priešpriešinis vėjas. Logika paprasta: eiti prieš vėją sunkiau, todėl širdis dirba intensyviau ir greičiau pavargsta.
„Tai suprasti gali visi. Bet žmonės kažkodėl apie tai negalvoja. Persirgę infarktu dažnai išvažiuoja į sanatoriją prie jūros. O ten nuolat pučia stiprūs vėjai. Pora pasivaikščiojimų pajūriu, ir jiems vėl tenka gultis į ligoninę“, – sakė gydytojas M.Biliukas.
Jam pritarė ir pacientė Stanislava Švabauskienė, kurią prieš kelias dienas ištiko infarktas. Moteris tiesiog išėjo nusipirkti pieno, bet vos už keliasdešimties metrų esančios parduotuvės nepasiekė.
„Kelią iki parduotuvės visada lengvai įveikiu. Bet tą dieną pūtė šaltas ir stiprus vėjas. Po kelių žingsnių pajutau tokį skausmą, kad sunku buvo net kvėpuoti“, – pasakojo 64 metų pensininkė. Dabar ji jaučiasi daug geriau, tačiau yra pasiryžusi vėjuotą dieną visada su savimi turėti vaistų.
„Žmonės kasdien skaito orų prognozes, bet nežino, į ką reikia atkreipti dėmesį. Vėjo stiprumas visada nurodomas. Jeigu jis viršija dešimt metr ų per sekundę, silpnesni ligoniai turėtų atsargiau eiti pasivaikščioti, neskubėti ir stengtis neiti prieš vėją“, – patarė kardiologas M.Biliukas.

Nepakenktų nė vienam ligoniui

Nors mokslininkai įrodė magnetinių svyravimų poveikį žmogaus sveikatai, kai kurie kardiologai nelinkę gąsdinti savo pacientų. Labiau nukenčia tik itin silpni ligoniai – patyrę infarktą ir sveikstantys po jo. Tokie pacientai paprastai gydomi ligoninėje ir yra atidžiai stebimi. Kiti magnetines audras pakelia gana lengvai.
„Žinoma, kad mūsų organizmas reaguoja į magnetinius svyravimus. Juk esame gamtos dalis. Bet nereikia tos informacijos stebėjimo paversti religija. Jei žmogus jaučiasi gerai, kvaila būtų rytą nelipti iš lovos tik todėl, kad suaktyvėjo magnetinis laukas“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis.
Vis dėlto jis pripažino, kad šioks toks pasiruošimas nepakenktų kiekvienam ligoniui. Ypač tiems, kurie serga ateroskleroze ir turi aukštą kraujo spaudimą.
„Sužinojus apie artėjantį didesnį magnetinį aktyvumą vertėtų dažniau pasimatuoti kraujo spaudimą ir pareigingai gerti kraują skystinančius vaistus. Galima į kišenę įsimesti atsarginę nitroglicerino tabletę, jeigu staiga užeitų krūtinės skausmai“, – patarė P.Šerpytis.