IMUNOLOGAS SIŪLO NEBEMATUOTI ANTIKŪNŲ KIEKIO: PANDEMIJOS NEBESUKONTROLIUOSIME – YRA TAIP, KAIP YRA

Koronavirusui ir toliau krečiant pasaulį, Lietuvos valdžia nusprendė, kad nuo šiandien, sausio 10-osios, didelis antikūnų kiekis – ne rodiklis. Norint gauti galimybių pasą, reikia pasiskiepyti trečiąja doze arba virusu jau būti persirgusiam.

Toks sprendimas kelia pasipiktinimą net ir pasiskiepijusiems, o kur dar kalbos apie papildomas vakcinos dozes ir griežtą karantiną visiems. Šį pirmadienį, 19.30 val., rodoma TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kels klausimą – ar pandemija tikrai valdoma teisingai?

Apie Vyriausybės sprendimus valdant koronavirusą diskutuos Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.

Lietuva imasi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduos galimybių paso. Tačiau iki šiol buvo kitaip – ekspertai tikino, kad antikūnų kiekis yra svarbus ir skiepų dozes skatindavo susileisti dažniau, jei organizme jų kiekis sumažėdavo. Nenuostabu, kad dabar daugeliui kyla klausimas – kodėl antikūnai nebetinka dabar, norint gauti galimybių pasą?

L. Slušnys laidoje tikins, kad norint turėti aiškų atsakymą, kiek antikūnų reikia turėti, būtinas standartizuotas tyrimas, o toks standartizavimo procesas gali trukti net iki metų laiko. O štai dabar situacija abejotina – jis pats teigs žinantis net kelis atvejus, kai tas pats žmogus skirtingose laboratorijose tą pačią savaitę darėsi antikūnų tyrimus, o jose gauti atsakymai dramatiškai skyrėsi.

Pirmas karantinas pamokė, kad lietuviai – labai šauni nacija, tik truputėlį užsižaidė su COVID-19 – ligoninės prisitaikys, didžioji dalis paskiepyta, šaukiamojo amžiaus žmonės vis tiek bus pašaukti. Esmė yra tokia, kad mes patys pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra. Švedija – geriausias pavyzdys. Mirtingumas didelis, visi išmirė ir dabar viskas tvarkoje.

Anot jo, netgi pats antikūnų tyrimas yra pinigų eikvojimas ir Lietuvoje tai tampa fenomenu – jokia kita Europos šalis apie antikūnus nekalba tiek, kiek mūsų tautiečiai. „Dėl to, kad nėra standarto ir užsikrečiama net ir tada, kai esama antikūnų, visi duomenys rodo, jog trečioji dozė ar pilna vakcinacijos schema išvengti galimų mirčių ar sudėtingų susirgimų padeda labiau, negu tiesiog antikūnų turėjimas. Toks sprendimas priimamas pagal mokslininkų ir ekspertų išvadas – antikūnų skaičių naikiname ir einame į vakcinaciją“, – laidoje sakys jis.

Tuo tarpu A. Darinskas tikins, kad antikūnų kiekis svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai. „Imunologijos aš neišdėstysiu, bet yra vienintelė problema – antikūnai gali būti specifiniai ir nespecifiniai. Vakcina gali sukelti specifinius antikūnus to tipo virusui, bet, pavyzdžiui, omikron atveju tų specifinių antikūnų nebus“, – sakys jis.

Taip pat jis pabrėš skirtumą tarp tų, kurie persirgo, ir tų, kurie tiesiog pasiskiepijo: „Kai persergi, pas tave susiformuoja poli antigeniškumas. Tai reiškia, kad jei virusas turi penkias galvas, persirgus prieš tavo visas penkias galvas yra antikūnų. O kai pasiskiepiji, tu turi antikūnų tik prieš vieną galvą.“

Vis dėlto A. Darinskas taip pat palaikys mintį, jog reikėtų nustoti matuoti antikūnų kiekį organizme. „Pirmas karantinas pamokė, kad lietuviai – labai šauni nacija, tik truputėlį užsižaidė su COVID-19 – ligoninės prisitaikys, didžioji dalis paskiepyta, šaukiamojo amžiaus žmonės vis tiek bus pašaukti. Esmė yra tokia, kad mes patys pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra. Švedija – geriausias pavyzdys. Mirtingumas didelis, visi išmirė ir dabar viskas tvarkoje“, – pabrėždamas natūralios atrankos svarbą sakys jis.