Ministru netapo

Sveikatos apsaugos sistemą krečia didelės bėdos dėl medikų pervargimo, jų trūkumo, didelių krūvių, ilgų eilių. Sprendimų ir pokyčių reikia, tačiau tai, kaip situaciją ėmėsi spręsti į valdžią atėję socialdemokratai, ir medikų bendruomenei, ir visuomenei ėmė kelti dar didesnį nerimą.

Kažin, ar sutapimas, kad į premjero patarėjų komandą pakviestas supančioti privačią mediciną nusiteikęs E. Navickas. Jis buvo minimas kaip realiausias kandidatas sveikatos ministro postui užimti.

Žiniasklaidos kalbinami medikai apie E. Navicką, kaip potencialų ministrą, akcentavo jo vadybinius sugebėjimus, tačiau pabrėžė, kad svarbu, jog nebūtų priešinami viešasis ir privatus sektoriai, kad būtų racionaliai paskaičiuojamos paslaugų sąnaudos ir pagal tai išvedami paslaugų įkainiai, kad žmonės galėtų gauti tas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių jiems reikia.

E. Navickas ministru tuomet netapo, galbūt dėl mobingo šešėlio anksčiau jo vadovautoje Antakalnio poliklinikoje, tačiau ministerija kartu su Vyriausybe nusitaikė į privačią mediciną kaip neva į visų blogybių sveikatos apsaugos sektoriuje šaknį.

Premjero patarėju tapęs E. Navickas ir toliau vadovavo valstybinei Vilniaus rajono poliklinikai.

Širdo dėl pasiūlymų

Privatininkai E. Navickui simpatijų nekėlė dar nuo jo darbo Antakalnio poliklinikoje. „Kauno dienos“ žiniomis, E. Navickas širdo dėl privačių medicinos kabinetų, kurių aplink polikliniką buvo nemažai prisikūrę.

Pasiūlymai dėl bendradarbiavimo, kaip E. Navickas interpretavo, labiau priminė bandymą išnaudoti valstybinius resursus. Neturėdami savo laboratorijų ir sudėtingesnės įrangos, privatininkai dėl jų pacientų tyrimų bandė sudaryti sutartis su valstybės įstaigomis ir neva tik susižerti pelną. Tiesa, aiškėja, kad vadovaudamas Antakalnio poliklinikai E. Navickas turėjo ir privačios gydymo įstaigos akcijų.

E. Navicko suirzimą privačios medicinos atžvilgiu galėjo provokuoti ir tai, kad šiemet jo vadovaujamai Vilniaus rajono poliklinikai nepavyko perimti Sostinės medicinos centro. Vilniaus rajono savivaldybės planai nuomotis šį modernų medicinos centrą subliūško savininkui – „Norfos“ savininkui Dainiui Dunduliui – gavus geresnį pasiūlymą. Klinika nukeliavo privačios medicinos tinklui.

„Ilgai laukti nereikėjo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš karto pradėjo kepti įstatymo pakeitimus. Pirmasis – jokių priemokų privačioje medicinoje. Vadinasi, ne tik jokių geresnių lovų, Wi-Fi, bet ir geresnių klausos aparatų, protezų. Nebent nori susimokėti visą kainą. Primokėti tik skirtumą nebebus galima. Visuomenė sukilo, bet kepamas antras finansavimo prioritetas – viešasis sektorius. Tik tada, kai jis nebegalės suteikti paslaugų, pirksime jas ir iš kitur. Vadinasi, mūsų visų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) keliaus ne bet kur, o tik į valstybines klinikas“, – teigė viešai pavardės nenorėjęs atskleisti sveikatos sistemos dalyvis.

„Paprasčiau tariant, viso gero, privati medicina, – buvo malonu, nuo šiol jūs liekate už borto. Atėmėte D. Dundulį iš manęs, liksite be pacientų, nes PSD fondo apmokamomis paslaugomis jie iš pradžių eis naudotis į viešąsias ir tik tada, jei jos nebegalės jūsų priimti, – gal dalį paslaugų valstybė teiksis pirkti iš privačių. Trečias – dar geresnis ir net atbuline data, keičiantis ne tik apmokėjimo tvarką už brangius tyrimus, bet ir nubloškiant juos į kitą lentyną. T. y. ten, kur būtiniausi gyvybei tyrimai tampa ne tik neprioritetiniai, bet ir nebus deramai atlyginami įstaigoms jos suteikus“, – sakė pašnekovas.

E. Navickas turėjo ir privačios gydymo įstaigos akcijų.

Viešai nurodoma, kad pokyčius rengė ne tik SAM atstovai, bet ir Vyriausybė. SAM puslapyje nurodoma, kad diskusijose dalyvavo ir premjeras. SAM ir G. Palucko teigimu, finansavimo pakeitimai reikalingi pacientams apsaugoti ir „išlyginti konkurencinėms sąlygoms tarp viešojo ir privataus sektorių“.

Kam priešinti sektorius?

„E. Navickas, kaip valstybinės Vilniaus rajono poliklinikos vadovas, iki tol – ilgametis Antakalnio poliklinikos vadovas, jaučia privačios medicinos konkurenciją, ir tai natūralu. Tačiau nežinau, kiek čia konkrečiai E. Navicko, o kiek visų socialdemokratų nusistatymas, kad viskas, kas privatu, yra blogis, nepaisant to, kad privati medicina teikia paslaugas, kurių reikia gyventojams“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Anot jos, valstybės interesas turėtų būti tai, kad gyventojas gautų paslaugą. Neturėtų būti jokio skirtumo, ar iš privačios, ar iš valstybinės įstaigos, jeigu paslauga yra kokybiška, jeigu gyventojas šia paslauga patenkintas.

„Dabar visiškai dirbtinai finansinius srautus bandoma nukreipti į valstybines gydymo įstaigas. Nežinau, kiek jos bus pajėgios suteikti paslaugų. Turiu omenyje ne tik pataisas dėl priemokų panaikinimo, bet ir situaciją su Valstybine ligonių kasa, kuri prioriteto tvarka sutartis sudaro su valstybinėmis gydymo įstaigomis. Privačios gydymo įstaigos lieka ne kaip lygiavertis, o kaip atsarginis variantas. Dirbtinai sukuriamos, mano supratimu, neteisingos konkurencinės sąlygos. Tai daroma argumentuojant noru į valstybinį sektorių pritraukti grįžti medicinos specialistus, bet nemanau, kad taip nutiks“, – sakė J. Sejonienė.

Gyventojai, nenorėdami ir negalėdami laukti ilgose eilėse, anot jos, vis tiek eis į privačias gydymo įstaigas ir mokės visą kainą. „Šiuo atžvilgiu yra nesąžininga gyventojų atžvilgiu. Jiems daugiau kainuos jų sveikatos priežiūra“, – atkreipė dėmesį Seimo narė.

Ant dviejų kėdžių

Kai pernai buvo paskelbtas premjero patarėjų sąrašas, o jame kaip patarėjas sveikatos klausimais buvo ir E. Navickas, J. Sejonienė su patarėjais kėlė klausimą dėl interesų konflikto.

„Tam tikrais klausimais, kurie susiję su jo valdoma įstaiga, jis turėtų nusišalinti. Tikiu, kad taip ir buvo. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvaudavo, kai kuriais klausimais atsisakydavo pasisakyti, taip išreikšdamas savo nusišalinimą, nors aišku, sprendimų šiame komitete jis jokių nepriima. Tikėkimės, kad Vyriausybės darbe irgi paisydavo prievolės nusišalinti nuo tam tikrų klausimų“, – sakė J. Sejonienė.

Teisiškai nėra pažeidimo būti premjero patarėju sveikatos klausimais, kai vadovaujama medicinos įstaigai. „Tačiau yra moralinis aspektas. Praėjusioje Vyriausybėje premjerė Ingrida Šimonytė savo patarėjams kėlė labai aukštus reikalavimus, kad nebūtų net iliuzijos, kad kas nors ką nors galėtų proteguoti. Visi patarėjai atsisakė turėtų pareigų, liko dirbti tik premjerės patarėjais. Akivaizdu, kad pas socialdemokratus standartai yra žemesni“, – konstatavo J. Sejonienė. Tai rodo ir kitos iškilusios istorijos.

Apsiribojo rekomendacijomis

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, dar iki G. Palucko pasitraukimo, atsakydama į „Kauno dienos“ užklausą, informavo, kad komisija neatliko tyrimo dėl patarėjo E. Navicko elgesio.

„Informuojame, kad komisija savo iniciatyva šių metų kovą buvo įvertinusi E. Navicko privačius interesus ir yra pateikusi siūlymų, kaip tinkamai valdyti šias rizikas tiek einant patarėjo, tiek Vilniaus rajono poliklinikos direktoriaus pareigas. Rekomendacijos E. Navickui buvo pateiktos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka nusišalinti nuo klausimų rengimo, svarstymo ar priėmimo, kai klausimai tiesiogiai susiję su jo kita darboviete ar artimų asmenų dalyvavimu juridinių asmenų veikloje, viešuosiuose pirkimuose“, – nurodė komisijos atstovai.

Šį pavasarį klausimą dėl interesų konflikto, į kurį galimai pateko premjero G. Palucko patarėjas ir Vilniaus rajono poliklinikos vadovas E. Navickas, kėlė ir Seimo narys Mindaugas Lingė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, pats buvęs Dalios Grybauskaitės patarėju dėl vidaus politikos.

Jis nieko nepešė, nes, kaip teigė, patarėjai yra tarsi pilkoje zonoje, kai eina dar kitas pareigas. Sprendimus priima ne jie, o jų vadovai, sunku įrodyti, kad būtent to patarėjo interesams pasitarnavęs vadovo sprendimas ar nurodymas lemtas būtent patarėjo.

Pats E. Navickas situacijoje nieko blogo neįžvelgė. „Laba diena, nemanau. Jei jums kyla abejonių, kreipkitės į VTEK, iš kur esu gavęs rekomendacijas“, – į „Kauno dienos“ klausimą, ar nemano, kad buvimas premjero patarėju sveikatos klausimais, ir kartu vadovavimas sveikatos įstaigai yra interesų konfliktas.

Beje, turimais „Kauno dienos” duomenimis, tuo metu, kai vadovavo Antakalnio poliklinikai. E. Navickas taip pat buvo interesų konflikto lauke, nes turėjo ir privačios medicinos įmonės „Neuromeda“ akcijų.