DU GINKLAI KOVOJE SU PANDEMIJA – VAKCINACIJA IR RIBOJIMAI: KURIS EFEKTYVUS, O KURIS JAU IŠSISĖMĖ?

Lietuva yra blogiausioje –  juodojoje – COVID-19 spalvinėje zonoje. Vyriausybė svarsto dėl karantino įvedimo ir privalomo kaukių dėvėjimo uždarose erdvėse. Taip pat ieškoma sprendimų dėl aktyvesnės rizikos grupių ir senjorų vakcinacijos. 

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ apie tai savo nuomonę išsakė Seimo narė Jurgita Sejonienė, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei epidemiologas Paulius Gradeckas.

Ar mums pavyks saugantis ir vakcinacijos tempais sulaužyti užsikrėtimų bangą be dar vieno karantino? O gal teks užsidaryti ar prisidaryti ir apriboti savo gyvenimus?

„Labai sudėtinga ir labai nedėkinga tai prognozuoti, ypatingai, kai dabar toks atvejų ir hospitalizacijų augimas. Ir mirčių yra pakankamai dideli skaičiai. Tačiau aš esu optimistė ir tikiu, kad nereikės tokio griežto užsidarymo kaip anksčiau. Dabar pasirinkta Vyriausybės taktika – pradėti nuo mažiausiai agresyvių priemonių, kad ir kaukių dėvėjimo,  ir tas priemones taikyti pamažu ir, matyt, tikintis, kad tai kartu su vakcinacija, švelnesnėmis priemonėmis – pavyks situaciją suvaldyti“, – teigė J. Sejonienė.

Nieko čia baisaus nenutiktų, jau lyg ir nutilo tie visi, kurie duso nuo kaukių ir buvo jiems labai didelės problemos.

O gal verta sekti Skandinavijos šalių patirtimi? „Pritariu, žmonės turėtų patys tai daryti, įsiklausyti į rekomendacijas ir nelaukti draudimų. Ir laikytis tų rekomendacijų, paprastų infekcijos kontrolės principų. Nieko mes neapgausime – nei Vyriausybės, ir juo labiau savęs – jeigu nesilaikome, jeigu neatsakingai kontaktus renkamės, šventes organizuojame, nenorime testuotis, nenorime vakcinuotis ar dar kažką. Reikėtų elgtis taip kaip skandinavai, kad neturėtume tų griežtų draudimų“, – situaciją komentavo Seimo narė.

Laidoje buvo atkreiptas dėmesys, kad kai kuriose Skandinavijos šalyse yra labai aukšti vyresnių žmonių vakcinacijos rodikliai. „O tuo tarpu lietuvaičiai senjorus atkalbinėja nuo vakcinacijos ir kategoriškai pataria nesiskiepyti“, – stebėjosi J. Sejonienė.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

A. Veryga teigė, kad karantinas yra teisinis režimas ir reguliavimas. „Vien pavadinimas pats savaime dar nieko nereiškia. Paminėjote konkrečią priemonę – privalomą kaukių dėvėjimą uždaromose erdvėse – ir tam reikia tokio teisinio režimo ir čia aš nematyčiau jokios problemos, jei jis būtų paskelbtas, ir grįžtume prie kaukių. Juo labiau, kad dabar yra peršalimo sezonas, ir pernai dėvėdami kaukes  beveik išvengėme gripo. Nieko čia baisaus nenutiktų, jau lyg ir nutilo tie visi, kurie duso nuo kaukių ir buvo jiems labai didelės problemos“, – sakė A. Veryga.

„Vasarą mes praradome labai daug laiko, nepaskiepijome kritinių grupių. Dabar Vyriausybė priiminėja tokias priemones kaip tam tikram laikui vaikų grąžinimas į nuotolinį mokymą tam, kad ne vaikus apsaugoti, o apsaugoti žmones, kurie galėjo būti apsaugoti, jeigu būtų vasarą paskiepyti. Tai dabar Vyriausybė turėtų ne švaistyti energiją dėl trečiosios dozės, bet maksimaliai mobilizuotis, kad būtų paskiepyti žmonės, kurie negavo nė vienos vakcinos, ypatingai vyresnio amžiaus žmones“, – teigė politikas.

Tikiu, kad pandemija baigsis ir virusas mutuos taip, kad žmonijos jis neišnaikins ir turėsime su tuo gyventi.

Anot jo, tokia priemonė kaip nedidelė išmoka, jeigu ji suveiktų, būtų naudinga ir veiksminga. „Amerikoje daug gydytojų, pasiūlius 25 dolerius, pasiskiepijo nuo gripo. Tai jie turi dideles pajamas, bet ir tokia nedidelė paskata davė efektą, tai kodėl to nenaudoti?“ – klausė buvęs sveikatos ministras.

Jis tikino, kad reikėtų mažiau veltis į debatus dėl galimo priemonių efektyvumo, o tiesiog tai išbandyti. 

Epidemiologas P. Gradeckas, šiuo metu esantis Sakartvele, teigė, kad ir šioje šalyje situacija dėl vyresnių žmonių skiepijimo yra labai panaši. „Sostinėje, kur žmonės yra pasiekiami, noriau skiepijasi, o regionuose, kur logistiniai iššūkiai yra didesni nei Lietuvoje, tai skiepijimo mastai yra daug prastesni“, –  sakė specialistas. 

T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Norint suvaldyti pandemiją yra du ginklai: vienas – vakcinacija, kitas – apribojimai. Pirmasis, atrodo, kad jau baigia išsisemti, tai lieka tik apribojimai? „Jeigu kas nors tikėjosi, kad ši pandemija baigsis 2020-ųjų vasarą, tai jie klydo, jeigu kas tikėjo, kad ji baigsis 2021-ųjų vasarą, irgi klydo, nes pradėjus masinę vakcinaciją tikėjausi, kad pavyks pasiekti tą slenkstį, po kurio virusas nebeplis ir nebemutuos ir problemas turėsime tik tose vadinamose nepaskiepytųjų kišenėse. Bet jau birželio mėnesį buvo aišku, kad to lygio nepasieksime. Tačiau galiu pažadėti, kad pandemija nesitęs amžinai. Didžiųjų mąstysenos centrų vertinimu, apie 2023 metų pirmą pusmetį mes greičiausiai turėsime pandemijos padarinius, o ne įkarštį“, – aiškino specialistas.

Didžiųjų mąstysenos centrų vertinimu, apie 2023 metų pirmą pusmetį mes greičiausiai turėsime pandemijos padarinius, o ne įkarštį.

Jis teigė, kad svarbu įvertinti ir tai, kaip pats virusas gali mutuoti. „Taip, mes su koronavirusais gyvename, tik su kai kuriais mes nenorėtume ir toliau gyventi, ypač, kai su šiuo virusu, jis tampa labiau užkrečiamesnis ir labiau pavojingas gyvybėms. Mes nelabai norime gyventi ir su gripo virusu, nes tai sukelia nepatogumų, o kiekvienais metais dėl gripo būdavo ir dviejų ir trijų savaičių karantinai atskirose savivaldybėse, o čia jei sezoniškumas išliks, tai turėtume tokią pačią pasikartojančią situaciją metai iš metų. Tikiu, kad pandemija baigsis ir virusas mutuos taip, kad žmonijos jis neišnaikins ir turėsime su tuo gyventi. Tiesiog turėsime pavojingesnį gripo virusą ir kai ateis sezonas išsitrauksime kaukes, dezinfekcinius skysčius ir taip gyvensime“, – sakė specialistas. 

Plačiau – vaizdo įraše: