Pagrindinis sukėlėjas

25–35 metų moterims Lietuvoje citopatologinis PAP tyrimas nemokamai atliekamas kartą per 3 metus, vyresnėms – aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas – kartą per 5 metus. Nuo šių tyrimų rezultatų ir konkrečios klinikinės situacijos priklauso tolesni diagnostikos, stebėsenos ar gydymo sprendimai. Viskas, ką moterims reikia padaryti, tai kartą per 3 ar 5 metus apsilankyti pas ginekologą ir atlikti profilaktinius tyrimus.

Moksliniai tyrimai, įvertinti Nobelio premija, įrodė, kad AR ŽPV yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Todėl moterims, kurioms nustatyta AR ŽPV infekcija, kyla didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Paprastai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios šiuo virusu, nes jis nesukelia jokių ligos simptomų. Nemaža dalis ŽPV infekcijų išnyksta ir nesukelia ryškesnių klinikinių požymių, tačiau daliai moterų (apie 3 proc.) gali pažeisti gimdos kaklelio ląsteles. Valstybinis patologijos centras, Santaros klinikų filialas, per metus atlieka daugiau kaip 25 tūkst. profilaktinių AR ŽPV tyrimų ir beveik 10 proc. atvejų yra nustatoma vienas ar keli aukštos rizikos ŽPV tipai. Tokiu atveju iš to paties ėminio atliekamas citopatologinis PAP tyrimas siekiant nustatyti, ar virusas sukėlė gimdos kaklelio pokyčių.

„ŽPV testas leidžia nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs AR ŽPV infekcija. Mūsų laboratorijoje genotipuojama 14 atskirų aukštos rizikos ŽPV tipų, įvardijama, kuris iš virusų tipų yra aptiktas gimdos kaklelio ląstelėse. Genotipavimas leidžia tiksliau nustatyti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ir atitinkamai pritaikyti stebėjimo ar gydymo taktiką“, – teigia Valstybinio patologijos centro Citopatologijos tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Petroška.

Donatas Petroška / Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl svarbu genotipuoti?

ŽPV 16 ir 18 tipai sukelia apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, likusią dalį sudaro kiti AR ŽPV genotipai, tokie kaip 31, 33, 45, 52, ir 58. Šių genotipų identifikavimas leidžia nustatyti, ar moterims taip pat kyla reikšminga rizika ir tinkamai jas įtraukti į stebėsenos ar gydymo programas.

„Yra žinoma, kad skiriasi AR ŽPV tipų onkogeniškumas ir potencialas sukelti gimdos kaklelio vėžį. Agresyviausi yra 16 ir 18 ŽPV tipai, antrą didžiausią aukšto laipsnio pažeidimų atsiradimo riziką kelia 31 ŽPV tipas. Adenokarcinomos atveju dažniausiai nustatomi ŽPV 16, 18 ir 45 tipai. Adenokarcinoma yra diagnostinis iššūkis gydytojams, nes dažnai citopatologinis tyrimas gimdos kaklelio pakitimų dar nerodo, nors pokyčiai jau prasidėję“, – teigia Santaros klinikų gydytoja ginekologė prof. Žana Bumbulienė. Gydytoja paaiškina, kad išplėstinis genotipavimas suteikia galimybę identifikuoti svarbiausius ŽPV tipus, susijusius su padidėjusia rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu, tarp jų ir adenokarcinoma, ir stebėti skirtingų ŽPV tipų išlikimą ar kaitą.

Genotipavimas leidžia tiksliau nustatyti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ir atitinkamai pritaikyti stebėjimo ar gydymo taktiką.

Didesnės rizikos signalas

Yra mokslinių įrodymų, kad konkretaus ŽPV tipo persistavimas (t. y. to paties tipo ilgalaikis buvimas) ilgiau nei 12–24 mėnesius kelia didesnę progresavimo į ikivėžinius ar vėžinius pokyčius riziką. Tuo metu skirtingų tipų „permainos“ dažniausiai turi mažesnę klinikinę reikšmę. Tokį pat ilgalaikio AR ŽPV viruso (svarbu paminėti, kad ne tik 16 ar 18 ŽPV tipų) išlikimo efektą matome ir koreliuodami Valstybiniame patologijos centre tirtų moterų AR ŽPV testų, gimdos kaklelio citopatologinių PAP ir histologinių tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, jei po pirminio nustatyto genotipo (pavyzdžiui, ŽPV 33) praėjus metams aptinkamas kitas genotipas (pavyzdžiui, ŽPV 31), tai dažniausiai rodo organizmo imuniteto gana tinkamą veiklą ir, tikėtina, infekcija bus laikina, savaime išnyks ir nesukels pokyčių gimdos kaklelio ląstelėse.

Žana Bumbulienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kita grupė, kuriai naudingas genotipavimas, tai pacientės po atliktos konizacijos (gimdos kaklelio pakitusių audinių pašalinimo) esant aukšto laipsnio gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos (CIN) pokyčių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad to paties genotipo buvimas prieš ir po gydymo turi dvigubai didesnę prognostinę vertę, o nauji AR ŽPV tipai po gydymo (gimdos kaklelio ląstelėse buvę, bet nepasireiškę) retai sukelia aukšto laipsnio CIN pasikartojimą.

Agresyviausi yra 16 ir 18 ŽPV tipai, antrą didžiausią aukšto laipsnio pažeidimų atsiradimo riziką kelia 31 ŽPV tipas.

„Išvengti gimdos kaklelio vėžio dabar kaip niekad paprasta, Lietuvoje tam prieinamos visos priemonės – ir skiepai nuo ŽPV infekcijos, ir profilaktiniai ankstyvos diagnostikos gimdos kaklelio tyrimai“, – rašoma Santaros klinikų pranešime.

Nuo 2025 m. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa tapo dar lankstesnė. Jeigu 35–60 metų moteriai AR ŽPV testu nustatyta infekcija, o PAP testas nerodo pakitimų, jai rekomenduojama pakartotinė ŽPV diagnostika po 12 mėnesių. Atsirado daugiau galimybių sekti AR ŽPV tipo ar tipų dinamiką, kaitą ir tiksliau parinkti klinikinę stebėseną, sumažinti nereikalingų kolposkopijų skaičių ir, svarbiausia, pacienčių nerimą.