KARANTINO PADARINYS – IŠAUGĘS LIGONIŲ SU UŽLEISTU VĖŽIU SKAIČIUS

Daugėja prostatos vėžiu sergančių ligonių, kuriems iš karto nustatoma išplitusi liga, teigia onkologai. To priežastis – dėl COVID-19 grėsmės taikyti ir tebetaikomi apribojimai.

Pasitikrinti atvyksta mažiau

NVI (Nacionalinio vėžio instituto) onkologai, palyginę pastarųjų metų statistinius duomenis, išsiaiškino, kad daugėja vyrų, kuriems nustatomas išplitęs prostatos vėžys.

"Nuo 2012 m. per metus šalyje buvo nustatoma apie 100 ketvirtosios stadijos prostatos vėžio atvejų. Daugiausia buvo ligonių su antra, rečiau – trečia stadija, o ketvirtoji buvo retenybė. Tačiau per pastarąsias penkias savaites mes net 10 vyrų nustatėme ketvirtosios stadijos vėžį", – teigė NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas Albertas Ulys.

A.Ulio teigimu, agresyvus vėžys per 4–6 mėnesius išplinta tiek, kad specialistai, gydydami sudėtingais ir labai brangiais metodais, ligoniui gali pažadėti tik pratęsti gyvenimą, o ne jį išgydyti.

Paprašyti įvardyti, kodėl užleistų vėžio stadijų nustatoma daugiau, onkologai beda pirštu į dėl COVID-19 grėsmės taikomus apribojimus. Dėl to gyventojams sunkiau patekti pas gydytojus specialistus, užsiregistruoti reikiamiems tyrimams.

"Vien diagnostinių prostatos biopsijų apimtys, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, sumažėjo 30 proc., o prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavusių pacientų skaičius, kurie buvo siųsti tolesnės specialisto konsultacijos, susitraukė tris kartus. Kadangi sergamumas prostatos vėžiu nemažėja, o diagnostinių tyrimų apimtys pastarąjį pusmetį ženkliai sumažėjo, su baime laukiame užleistų ligos atvejų skaičiaus didėjimo. Juk geros prognozės gydant vėžį, galimos tik anksti nustačius ligą", – teigė laikinoji NVI direktorė profesorė Sonata Jarmalaitė.

Pasak A.Ulio, kai kuriems vyrams prostatos vėžys gali vystytis labai ilgai nesukeldamas žymesnių simptomų, tačiau kiti suserga agresyviu vėžiu, kuris plinta labai greitai. "Vyrai turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytojus, jeigu jiems skauda nugarą, jeigu sutrikęs šlapinimasis, – šie simptomai praneša apie užleistą vėžį. Būkite budrūs", – teigia specialistas.

Nustatyti kuo anksčiau

Kad liga būtų nustatyta anksti, mūsų šalyje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri skirta vyrams nuo 50 iki 70 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.

"Žinau, lengva pasakyti nueik, pasitikrink, nes visų pirma reikia kreiptis į šeimos gydytoją, pas kurį patekti sunku. Tačiau jei būsite aktyvesni, greičiau pateksite pas specialistus ir, jei bus nustatyta, kad sergate, būsite pradėti gydyti. Tik anksti nustačius ligą galima tikėtis gerų gydymo rezultatų", – sakė S.Jarmalaitė.

"Daug mūsų vyrų pasveiko nuo prostatos vėžio, nes dėl ankstyvosios patikros programos jiems buvo nustatyta prasidedanti liga ir jie buvo pradėti gydyti laiku. Deja, karantino metu programos veikla beveik sustojo. Per pusę metų, kai ši programa neveikė, pasitikrinti neteko galimybės apie 50 tūkst. vyrų. Tai didžiulis smūgis visuomenės sveikatai, bet dar didesnis – šeimoms, nes prostatos vėžys – ne vien vyro liga. Ji pažeidžia visą šeimą ir net bendruomenę, – pastebėjo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.

Nors karantinas pasibaigė, ankstyvosios patikros programos veikla atsinaujina labai lėtai. Pasak P.Rakščio, dėl mūsų vyrų sveikatos reikia kuo skubiau atkurti iki pandemijos teiktų paslaugų mastą.

Deja, karantino metu programos veikla beveik sustojo. Per pusę metų, kai ši programa neveikė, galimybės pasitikrinti neteko  apie 50 tūkst. vyrų.

Gydo ir kitas ligas

S.Jarmalaitė teigia, kad prostatos vėžio gydymas vis labiau individualizuojamas, atsižvelgiant į pacientų įgimtus ypatumus, molekulinį naviko profilį. Iki šiol ši liga buvo gydoma blokuojant vyriškųjų hormonų androgenų veiklą, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja keli molekuliniai prostatos vėžio potipiai ir ateityje, renkantis tinkamiausius diagnostikos ir gydymo sprendimus, vis dažniau teks atlikti genetinius tyrimus.

"Paveldimas prostatos vėžys agresyvus, todėl vertinamas kaip atskiras prostatos vėžio potipis. Nustačius tokį vėžį, kad ir ankstyvų stadijų, rekomenduojamas radikalus chirurginis gydymas. Jei ši liga progresuoja, o pacientui nustatomos paveldėtos BRCA1/2 ar ATM genų mutacijos, ateityje bus siūloma nauja sisteminio gydymo strategija PARP inhibitoriais. Klinikiniuose tyrimuose šie vaistai pasižymėjo geru klinikiniu potencialu ir mažu toksiškumu", – aiškina profesorė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos centro vadovas docentas Arūnas Želvys atkreipia dėmesį ir į besikeičiantį požiūrį į vyrus, sergančius prostatos vėžiu.

"Anksčiau, jei vyras sirgdavo prostatos vėžiu, buvo manoma, kad jo nebereikia gydyti nuo kitų ligų, dabar šiems žmonėms operuojama širdis, taikomos kitos brangios procedūros, greitai jie bus įrašyti ir į transplantuotinų ligonių sąrašus, nes tai gali jiems pailginti gyvenimą. Gydymas tampa kompleksine problema, apimančia daug sričių", – sakė specialistas.

Svarbu nedaryti kliūčių

Laikinoji NVI direktorė tvirtina, kad nors Lietuvoje karantino metu sveikatos sistemos situacija buvo labai sudėtinga ir daugelio gydymo įstaigų veikla buvo apribota, NVI dirbo visą laiką. Pacientai čia hospitalizuojami po neigiamo COVID-19 testo atsakymo. Šiuo metu NVI teikia 70–80 proc. įprastų paslaugų apimčių. Vien per tris karantino mėnesius NVI apie 1 tūkst. pacientų tęsė ar pradėjo chemoterapijos ar spindulinės terapijos gydymo kursus, dėl vėžio buvo operuoti 700 pacientų.

Vis dėlto onkologai neramiai laukia to rudens laiko, kai padidėja sergamumas infekcinėmis ligomis, o naujasis virusas dar nesitraukia.

"Norisi priminti, kad infekcinėmis kvėpavimų takų ligomis nuolat serga dalis populiacijos ir jos nėra tokios letalios ir sunkiai gydomos kaip vėžys. Manyčiau, verta išgryninti prioritetus ir daugiau dėmesio skirti onkologinėmis, kardiologinėmis, kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Būtina sukurti sąlygas saugiai teikti paslaugas ir neberiboti pacientų galimybių gauti savalaikį gydymą", – teigė S.Jarmalaitė.

Prostatos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje ir viena iš pagrindinių vyrų mirties nuo vėžio priežasčių. Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga apie 2,5 tūkst. vyrų, o pagal mirtingumą nuo šio vėžio mūsų šalis pirmauja tarp ES valstybių.