Į Kauno klinikas atskubėjo automobiliai, pilni sunkiai sužalotų karių. Traumos įvairiausios, vienų būklė kritinė, kitų – stabili, tačiau gresia nukraujavimas. Pagalbos reikia visiems vienu metu ir ne vienai dešimčiai žmonių. Visa laimė – tai ne realybė, o pratybos Kauno klinikose, kaip būtų tvarkomasi su krizine situacija karo atveju. Iš Ukrainos ligoninės ką tik grįžę medikai sakė, kad to, ką pamatė ten, nebuvo matę iki šiol.

„Lietuvoje nesame matę tų sužalojimų, kuriuos gydo Ukrainos sveikatos sistema, kalbame apie politraumas, galūnių amputacijas. Nutikus dienai X, turėtume labai daug nepagydytų karių“, – kalbėjo Kauno klinikų gydytojas anesteziologas reanimatologas Aurimas Pečkauskas.

LNK stop kadras.

Medikai sako, kad išaušus dienai X, jei tai nutiktų dabar, dauguma gydytojų jaustųsi lyg pirmą kartą apsivilkę chalatus. Svarbiausios pamokos medikams – išvydus dronų sužeistus kūnus.

„Tai neapsakoma žodžiais, patirties gydant tokius sužalojimus, galiu patvirtinti būdamas tokiose pareigose ir kaip ortopedas traumatologas su nemenku stažu, neturime“, – šnekėjo Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas Alfredas Smailys.

Dronų paliktos traumos – nepalyginamos su jokiomis kitomis, nors sudaro beveik 90 proc. visų sužalojimų.

„Galūnių nuplėšimai, kaulų sužalojimai, civilių ortopedų traumatologų žinios nedengia to lauko, kaip gydyti dronų sužalojimus“, – teigė Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas.

Iš 60 ligoninių karo atveju veiktų 22, bet kol kas – tik popieriuje, lėšų paruošimui nėra. Ministerija net vengia viešinti, kiek tai kainuotų.

„Aš taip jau net nevardinsiu, nes čia baisus skaičius, didžiulis skaičius. Kiek gydymo įstaigų reikėtų paruošti – tai yra 22, kurios galėtų suimti šiek tiek metamo iššūkio, kuris būtų dieną X. Kalbame apie šimtus milijonų“, – nurodė sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis.

Ministerija pripažįsta – trūksta lėšų net pagrindiniams poreikiams.

„Kad bazinius poreikius atlieptume, mums reikia daugiau pinigų. Turime turėti saugius rezervo sandėlius – čia yra didelis elementas. Juos turime profesionaliai išsidėlioti. Maisto atsargos, baziniai visiškai poreikiai“, – pabrėžė S. Krunkaitis.

Kol ministerija ieško lėšų, Kauno klinikos jau investavo per milijoną savo apsaugai stiprinti.

„Elektra, dujos, vanduo, medicininės dujos – įvertinome būklę, investuojam į ją, darydami ją vis labiau atsparesne“, – tvirtino Skubiosios medicinos klinikos vadovas Kęstutis Stašaitis.

K. Stašaitis pripažįsta – reikia dar dešimčių milijonų ir Klinikoms, o rūpintis kritine infrastruktūra jau pavėluota.

„Mes suprantame, kad laikas nėra mūsų sąjungininkas, veiksmus reikia daryti dabar, gal jau šiek tiek ir vėluojame“, – aiškino K. Stašaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nepasiruošę jaučiasi ir jaunieji medikai.

„Nemaža dalis medikų nesupranta, kaip tas darbas atrodys, sunku pasiruošti, kai nežinai, ko tikėtis“, – kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė.

Apie pasiruošimą kalbama metų metus, bet reikalai nejuda.

„Pasidėsime žemėlapius ir žiūrėsime, kaip geriausiu būdu, atsižvelgiant į Ukrainos padėtį, paruošti Lietuvos gydymo įstaigas“, – nurodė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Iki vasaros pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija planuoja siųsti dar dvi medikų komandas į mokymus Ukrainoje. Stažuotėse iki šiol apsilankė 16 medikų.