KAS PADEDA SUMAŽINTI VIRUSINIŲ INFEKCIJŲ RIZIKĄ?
- Kauno.diena.lt inf. 0
Rudens pradžia lepino šiluma, tačiau atvėsus orui, mažėjant natūralios šviesos, artėja virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas. Šeimos gydytoja Lina Matutienė dalijasi patarimais, ką būtų galima padaryti jau dabar, kad sumažintume riziką sirgti peršalimo ligomis, tarp jų gripu ir COVID-19.
Imuninės sistemos treniruotė
Gydytoja primena, kad peršalimo ligų sezonas yra normalus imuninės sistemos treniruotės laikotarpis. Kai organizmas natūraliai susiduria su virusais, formuojasi imunitetas. „Pavyzdžiui, vaikams iki trejų metų per metus normalu sirgti nuo 2 iki 12 kartų. Augant susirgimų skaičius mažėja. Vaikams (4–7 metų) per metus normalu sirgti 6 kartus, paaugliams – 2–3 kartus, suaugusiems – 1–2 kartus per metus“, – teigė gydytoja.
Dažnai vaikams ar suaugusiesiems sergant gali kilti nepatogumų, sutrikti darbo, mokymosi ar kasdienės veiklos režimas. Nuolatinės virusinės infekcijos ne tik paveikia bendrą savijautą, bet ir gali būti iššūkis šeimai. „Kai vaikas dažnai serga, tėvams natūraliai kyla nerimas, tačiau tai nebūtinai yra blogos sveikatos ženklas“, – pastebėjo šeimos gydytoja L. Matutienė. Kad išvengtume šių nepatogumų, gydytoja dalijasi patarimais, kaip sumažinti dažnų virusinių infekcijų riziką.
Vitamino D koncentracija
Pasitikrinkite vitamino D koncentraciją kraujyje. Vitaminas D svarbus gerai imuninės sistemos veiklai. Jis padeda palaikyti imuninių ląstelių funkciją ir imuninės sistemos pusiausvyrą. Žinoma, kad žmonės, kurių organizmui trūksta vitamino D, yra labiau linkę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Taigi, jei vasarą mažai buvote saulėje, jau dabar verta atlikti vitamino D tyrimą. „Pasibaigus vasarai, kai saulės šviesos mažėja, vertėtų pasidaryti vitamino D tyrimą. Tai padės nustatyti, ar reikia vartoti profilaktines, ar gydomąsias vitamino D dozes imuninei sistemai sustiprinti“, – sakė šeimos gydytoja L. Matutienė.
Tai padės nustatyti, ar reikia vartoti profilaktines, ar gydomąsias vitamino D dozes, kad sustiprintumėte imuninę sistemą.
Sezoninių skiepų svarba
Svarbu laiku pasiskiepyti nuo sezoninių ligų.
Kasmet, vėstant orams, daugėja ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, tarp jų ne tik gripo, bet ir COVID-19, kuris, anot gydytojos, niekur nedingo – stebimas didėjantis užsikrėtimų skaičius.
Siekiant sumažinti šių infekcijų riziką ir išvengti sunkių komplikacijų, naudinga jau dabar planuoti skiepus, ypač žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms (vyresniems nei 65 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir kt.). Jau šį rudenį Lietuvoje įsigalioja naujovė – 2–7 metų vaikai nuo gripo bus skiepijami nemokamai. Dėl šios galimybės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Vieni, pasiskiepiję nuo gripo, šia liga tą sezoną nesuserga, kitiems tai padeda išvengti sunkios formos ir komplikacijų. Tai svarbu ne tik vaikams, bet ir tėvams: mažiau išlaidų vaistams, mažiau reikės nedarbingumo pažymėjimų, – akcentavo gydytoja ir sakė, kad svarbu nepamiršti ir kitų skiepų. – Vaikus nuo 1 metų amžiaus galima papildomai paskiepyti nuo vėjaraupių ir erkinio encefalito. Žinoma, reikėtų tvarkingai skiepytis pagal privalomų skiepų kalendorių. Pastaruoju metu, daugėjant žmonių, atsisakančių skiepytis, ir mažėjant skiepijimo apimčiai, didėja sergamumas kokliušu ir tymais. Šios ligos prieš kurį laiką buvo praktiškai išnykusios, nes buvo aktyviai skiepijamasi. – Nėščiosioms 27–36 nėštumo savaitę rekomenduojama pasiskiepyti nuo kokliušo, kad gimęs kūdikis jau turėtų iš mamos perimtą imunitetą ir nesusirgtų.“
Higiena, patalpų vėdinimas
Vienas paprasčiausių, bet itin veiksmingų būdų sumažinti virusinių infekcijų riziką, reguliariai plauti rankas su vandeniu ir muilu, vėdinti patalpas. Šios priemonės ypač svarbios vaikų kolektyvuose, kur infekcijos plinta greičiau.
Patalpas dažniausiai pakanka vėdinti natūraliai – ryte ir vakare atidarant langus. Šaltuoju metų laikotarpiu pakanka praverti langus 10–15 minučių arba sukelti vadinamąjį smūginį vėdinimą – kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Tiesa, svarbu įvertinti oro kokybę – jei didelė tarša, to daryti nerekomenduojama.
Mažinkite stresą
„Žinoma, kad didelis ar ilgalaikis stresas turi įtakos įvairiems negalavimams atsirasti, skatina lėtinių ligų progresavimą. Nuolat patiriamas stresas silpnina imuninę sistemą, dėl to tampame imlesni ir virusinėms infekcijoms. Taigi ne tik patariama, bet ir būtina stengtis užtikrinti subalansuotą darbo ir poilsio režimą, valdyti pernelyg didelį ar užsitęsusį stresą, rasti būdų atsipalaiduoti, skirti laiko sau ir mėgstamai veiklai. Būtina atsisakyti žalingų įpročių“, – pabrėžė gydytoja L. Matutienė.
Peršalimo ligoms įprastai nereikia specifinio gydymo. Jeigu pirmosiomis dienomis jaučiami lengvi simptomai, tokie kaip sloga ar gerklės perštėjimas, juos verta gydyti simptomiškai. Tačiau kai kuriais atvejais situacija gali komplikuotis ir prireikti medikų pagalbos. Jei aukšta temperatūra laikosi 3 dienas ir ilgiau, būklė negerėja ar net sunkėja, atsiranda naujų simptomų, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems reikėtų kreiptis į gydytoją.
Be konsultacijos, tokiu atveju dažnai skiriami kraujo tyrimai, parodantys, ar peršalimas nesikomplikavo į bakterinę infekciją, kurią gydyti jau reikia antibiotikais.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
2 komentarai
-
2 komentarai
-
0 komentarai