KEPENŲ SURIEBĖJIMO PADARINIAI – 2 MLN. MIRČIŲ KASMET
- Kauno.diena.lt inf. 1
Kepenys – savaime atsinaujinantis organas, tačiau jų ligos kasmet nusineša apie 2 mln. gyvybių pasaulyje. Alkoholis, riebus maistas, neracionalus vaistų vartojimas, įvairūs sveikatos sutrikimai neretai priverčia sveikas kepenis dirbti sunkiau filtruojant kraują ir toksinus, todėl kepenų pažeidimai sunkėja, o organizmas pamažu nuodijamas.
Nejaučia simptomų
Kaip išsivysto kepenų ligos ir kaip jas pastebėti kuo anksčiau, kol yra galimybė pasveikti?
Kepenys atlieka daugiau kaip 500 sudėtingų, tačiau žmogui gyvybiškai svarbių funkcijų, todėl jų pažeidimai sveikatai gali turėti sunkių padarinių. Vienas dažniausių kepenų pažeidimų yra šio organo suriebėjimas. Nors visuomenėje paplitęs mitas, kad ši būklė kankina tik alkoholio vartojimo sutrikimų turinčius asmenis, kepenys gali suriebėti ne tik nuo svaigalų.
Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pasakoja, kad sveikose kepenų ląstelėse turi būti mažai riebalų arba jų nebūti visiškai. Vos daugiau nei 5 proc. riebalų, sukauptų kepenų ląstelėse, yra per daug ir jau gali sukelti kepenų suriebėjimą, vadinamą steatoze.
„Steatozė yra pirmoji nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, vadinamosios su metaboline disfunkcija susijusių suriebėjusių kepenų ligos (MASLD), stadija. Šioje stadijoje kepenų ląstelėse jau kaupiasi riebalai, tačiau uždegimo ar randų dar nėra. Dažnai šioje stadijoje žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl labai sunku įtarti, kad kepenys riebios. Daugeliui žmonių kepenų suriebėjimas neprogresuoja, o laikantis sveikos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, riebalų perteklių kepenų ląstelėse galima gerokai sumažinti“, – paaiškina specialistė.
Kepenų ligų rizika
Vis dėlto mokslininkai mano, kad apie 20 proc. lengvą kepenų suriebėjimą turinčių žmonių susirgs nealkoholiniu steatohepatitu – antrąja nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos stadija. Ši būklė išsivysto, kai, be riebalų kaupimosi kepenų ląstelėse, vyksta ir uždegimo procesai. Statistika rodo, kad taip atsitinka net 5 proc. žmonių visame pasaulyje.
„Uždegimas išsivysto, kai kepenys atkuria pažeistus audinius. Kai tokių audinių padaugėja, kepenys ilgainiui gali stengtis labai greitai atkurti pažeidimus, o uždegimas – likti tik kaip randas. Pats surandėjusio audinio atsiradimas, medikams geriau žinomas kaip fibrozė, – jau trečioji nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos stadija. Vadinasi, kepenyse ir kraujagyslėse aplink jas formuojasi nuolatinis randinis audinys, kuris išliks visą likusį gyvenimą. Kepenys gali atsinaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei jose lieka bent 25 proc. sveikų ląstelių“, – pabrėžia E. Marciuškienė.
Jos teigimu, šiame etape kepenys vis dar gali funkcionuoti gana gerai, o atsiradusį uždegimą galima gydyti ar netgi pašalinti, taip užkertant kelią ligai progresuoti. Tačiau tam būtina ankstyva diagnozė ir gydymas laiku. Anot specialistės, kepenų ligų rizika padidėja sergant nutukimu, antrojo tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, rūkant ir turint kitų žalingų įpročių. Apie prastėjančią kepenų būklę gali signalizuoti didelis nuovargis, svorio mažėjimas, bendras silpnumas.
Jei pastebima laiku
„Deja, jei, laikui bėgant, randinis audinys didėja ir pakeičia per daug normalaus kepenų audinio, pažeidžiama ir pati kepenų funkcija. Tai gali sukelti kepenų cirozę – negrįžtamai pasikeitusių kepenų būklę, aukščiausią nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos stadiją. Šiame etape kepenys nustoja tinkamai veikti, pradeda ryškėti geltos simptomai, tokie kaip pageltusi oda ir akių baltymai, pykinimas, silpnumas, odos niežėjimas, bukas skausmas apatinėje dešinėje šonkaulių pusėje“, – sako gydytoja.
Nors kepenų cirozės randų audinį sunku pašalinti, tolesnis progresavimas gali būti sustabdytas, jei laiku panaikinami kepenis žeidžiantys veiksniai, laikomasi sveikos gyvensenos taisyklių, atsisakoma žalingų įpročių. Anot E. Marciuškienės, labai svarbu, kad pacientą su esama kepenų būkle supažindinę specialistai patartų, kaip keisti gyvenimo būdą, kad šis kuo mažiau žalotų organizmą.
„Deja, visi kepenų suriebėjimo etapai susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies infarktas ir insultas, išsivystymo rizika. Sveiko svorio palaikymas, maisto, kuriame yra daug pridėtinio cukraus, apribojimas, sveika ir įvairi mityba, nerūkymas, alkoholio ribojimas ar atsisakymas ir reguliari mankšta – visa tai padės kepenims tinkamai funkcionuoti. Šalia to, gyvenant greitu tempu, mėgaujantis greituoju maistu, rūkant ar vartojant alkoholį, patartina prevenciškai atlikti ir išsamius kepenų tyrimus – tiek kraujo, tiek instrumentinius – bent kartą per metus. Kepenų pažeidimą gali parodyti atliekami fermentų (AST, ALT, GGT, šarminės fosfatazės) tyrimai. Kepenų funkcijos sutrikimą parodo albumino ir krešėjimo tyrimai. Fibrozę – ELF tyrimas“, – priduria gydytoja.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.0 komentarai -
0 komentarai -
0 komentarai
ttt