Keturkojų glostymas – galingas būdas sveikti | KaunoDiena.lt

KETURKOJŲ GLOSTYMAS – GALINGAS BŪDAS SVEIKTI

Turbūt kiekvienas vaikystėje patyrė momentą, kai visa širdimi norėjo šuniuko. Užaugę kai kurie mūsų šią svajonę įgyvendina, kiti – pamiršta, bet vaizdinys, kad glostant šunį patiriama laimė, ne tik lieka pasąmonėje, bet ir yra labai galingas, net gali padėti sveikti. Tuo neabejoja šunų terapiją taikantys kaniterapeutai.

Devynmetis Rokas klinikoje „Ypatingi žmonės“ Vilniuje jaučiasi kaip namie, bet šį kartą jis atvyko susitikti ne su jau pažįstamais terapeutais ir kitais gydytojais – „savų“ sąrašą netrukus turėtų papildyti ir šuo – ketverių metų labradoro retriverio veislės kalytė Kija, kuri dalyvauja klinikoje neseniai pradėtuose kaniterapijos arba šunų terapijos užsiėmimuose. Kijos šeimininkė Joana Grygutis – viena iš vos kelių kaniterapeutų, turinčių teisę dirbti ir su negalią turinčiais vaikais.

Psichologė ir kaniterapeutė pabrėžia, kad gydo gydytojai, o ne šunys, bet tinkamai parengti ir sertifikuoti keturkojai terapijoje puikiai pasitarnauja kaip motyvatoriai ir įkvėpėjai, padedantys sergančiajam atlikti reikiamus, tačiau nemalonius, fizinį diskomfortą keliančius, o kartais – ir labai skausmingus veiksmus ar pratimus.

Tinkamai parengti ir sertifikuoti keturkojai terapijoje puikiai pasitarnauja kaip motyvatoriai ir įkvėpėjai, padedantys sergančiajam atlikti reikiamus, tačiau nemalonius, fizinį diskomfortą keliančius, o kartais – ir labai skausmingus veiksmus ar pratimus.

„Visą laiką norėjau tuos gyvūnus turėti namuose, o kaniterapija susidomėjau atsitiktinai. Įsigijus šunį, pradėjome ieškoti kažkokios prasmingos veiklos ir asmeninė patirtis šiek tiek lėmė tai, kad atradau kaniterapiją. Susidomėjau tuo net nežinodama, kaip tai vadinama. Iš pradžių, tiesiog galvojau, kad tai turėtų būti kažkokia terapija su šunimi“, – pasakoja J. Grygutis.

Suradusi kinologų draugiją, kuri kaip tik tuo metu pradėjo rengti kaniterapeutus, Joana tapo viena pirmųjų šios srities specialistų Lietuvoje. Šiandien ji ir jos augintinė bendradarbiauja su keliomis klinikomis ir neretai sulaukia komplimentų.

Kaniterapeutė J. Grygutis pasakoja, kad darbui su negalią turinčiais žmonėmis parengtus terapinius šunis Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tokiems šunims keliami specifiniai reikalavimai – jie turi būti paklusnūs, ramūs, nebaugštūs ir išmokyti elgtis daugelyje neįprastų situacijų, kad nerodytų nei agresijos, nei nerimo. Kartu su šunimis specialius kursus lanko, o galiausiai ir egzaminus laiko ir jų šeimininkai vedliai.

Įvairūs tyrimai rodo, kad kaniterapija daro teigiamą poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai ir socialiniams gebėjimams. Tiesa, Lietuvoje iki šiol įteisinta tik viena terapijos su gyvūnais rūšis – terapija su delfinais, o aktyvūs raginimai priimti kaniterapijai reglamentuoti būtinus teisės aktus vis dar neišgirsti.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Brone

Turiu namie mažytė toiterjerų pakelyje kiek ji man atneša džiaugsmo kokia ji meili ir išlikimą jeigu ne ji turbūt seniai išprotėjusi būčiau Iš kur pas tokį mažą gyvūnėlį tiek daug protelio yra Niekas taip manęs nesupranta kaip ji Kas man nutiktų tik ji mane supranta

SUSIJUSIOS NAUJIENOS