Vaistai, kompresai, neretai ir naktiniai skambučiai gydytojui – kiekvienas tėvas padarytų viską, kad tik jų vaikas pasijustų geriau. Gydytojas Alvydas Unikauskas ir LSMU Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas pasakoja apie svarbiausius žingsnius, kuriuos kiekvienas privalo atlikti vaikui karščiuojant, ir apie tai, kokias pagrindines klaidas, esant tokiai situacijai, daro tėvai.

Karščiavimas yra infekcijos simptomas, o ne liga, pirmiausia akcentuoja prof. R. Kėvalas. Dėl tam tikrų anatominių ir fiziologinių ypatumų vaikai serga dažniau nei suaugusieji. Ypač sergamumas padažnėja vaikui pradėjus lankyti darželį. Jei vaikas dėl kiekvieno viruso serga labai sunkiai, kartais tenka priimti sprendimą nebeleisti vaiko į darželį.

Prof. R. Kėvalo teigimu, pati temperatūra nėra vaikui pavojinga – pavojinga yra liga, kuri sukelia temperatūrą. Profesorius pabrėžia, kad labai svarbūs amžiaus periodai. Yra dvi kritinės amžiaus grupės – iki trijų mėnesių ir iki šešių mėnesių. Karščiuojantys šio amžiaus vaikai laikomi sergantys sunkia bakterine infekcija ir jiems nereikėtų savavališkai skirti vaistų. Šiuo atveju vaikus turėtų apžiūrėti gydytojas.

Temperatūrą reikia mažinti:

– kai 3–6 mėnesių vaikui temperatūra pakyla iki 39 laipsnių;

– jei vaikas jaunesnis nei 3 mėnesių.

Vyresniems vaikams karščiavimas nėra pavojingas, išskyrus tuos atvejus, kai temperatūra pasiekia 40 ir daugiau laipsnių. Esant 41,7 laipsnių temperatūrai gali atsirasti pažeidimų vaikų smegenyse. Tačiau, pasak prof. R. Kėvalo, tai atsitinka labai retais atvejais.

Visgi karščiavimas yra laikomas naudingu, nes žmogaus kūne vyksta procesai, kurių metu organizmas yra apsaugomas nuo bakterijų ir virusų puolimo. Karščiavimo metu atsiranda nepalanki terpė virusams ir bakterijoms gyventi bei daugintis.

Išsamiau apie karščiavimo naudą ir kas vyksta organizme, kai be reikalo mažiname temperatūrą, – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.