Košė – sveikas ir naudingas patiekalas ir juo mėgautis verta ne tik rytais. Apskritai kruopos, kurios dažniausiai ir siejamos su įvairiomis košėmis, yra ne tik maistingas, vertingas, bet ir labai lengvai virškinamas maistas.

Ne veltui maisto piramidėje grūdiniai produktai apatine, pačia svarbiausia mitybos pakopa, dalijasi su daržovėmis ir vaisiais. Jų rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną.

Įrodyta, kad reguliariai vartojant viso grūdo kruopas mažėja tikimybė susirgti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, storosios žarnos vėžiu. Valgant kruopas gerinama žarnyno veikla bei bendra savijauta. Įvairios košės yra puikus pasirinkimas rytą. Jose esantys angliavandeniai suteikia energijos, jos lengvai virškinamos ir turi daug vitaminų, mikroelementų, maistinių medžiagų.

Tačiau ne visos kruopos yra vienodai naudingos sveikatai. Specialistai rekomenduoja rinktis kuo mažiau apdorotas, neskaldytas kruopas, kurios yra viso grūdo. Perdirbtos, poliruotos, pavyzdžiui, manai, neturi tokios maistinės vertės.

Dažniausiai kruopos siejamos su košėmis, bet jų panaudojimas yra gana platus. Pasitelkus išradingumą iš jų galima gaminti net ir pagrindinį patiekalą arba rinktis kaip garnyrą, naudoti sriuboms bei salotoms.

Kurios kruopos naudingiausios?

Grikiai. Viena iš naudingiausių kruopų, puikiai tinka norintiesiems sulieknėti. Grikių labai gera baltymų sudėtis, todėl jais galima pakeisti mėsą. Šiose kruopose gausu B grupės vitaminų, būtinų gerai nervų sistemos veiklai. Taip pat daug mangano, cinko, vario, folio rūgšties. Kepintas grikių kruopas reikėtų rinktis šviesesnės spalvos, nes tokiose išlikę daugiau naudingų medžiagų. Jų virti nebūtina, pakanka per naktį išmirkyti. Nekepintos grikių kruopos yra šviesios spalvos.

Ryžių branduolį sudaro angliavandeniai, o didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų yra apvalkale. Baltieji ryžiai mažai vertingi, tačiau ruduosiuose gausu fosforo, cinko, magnio, mangano, B grupės vitaminų. Maistui rinktis taip pat rekomenduojama ilgagrūdžius ryžius.

Avižose gausu skaidulinių medžiagų, todėl jos teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Avižose taip pat daug baltymų, magnio, cinko, geležies, B grupės vitaminų. Beta gliukanai ne tik mažina cholesterolio ir gliukozės kiekį, bet ir didina organizmo imuninės sistemos atsparumą bakterijoms bei virusams.

Manų kruopos gaunamos iš sumaltų aukščiausios rūšies kviečių. Dėl didelio kaloringumo ir lengvo virškinimo manų košės gali būti naudingos išsekusiesiems, sveikstantiesiems po sunkios ligos, labai mažo svorio vaikams. Tokios košės netinka norintiesiems sulieknėti.

Sorų kruopos maistui naudojamos nušlifuotos. Jos lengvai virškinamos, turi itin daug magnio, būtino raumenų ir nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemų normaliai veiklai.

Kvietinės kruopos dažniausiai pagamintos iš šlifuotų kietųjų kviečių. Jų sudėtyje itin daug krakmolo, taip pat mineralinių medžiagų – magnio, fosforo, kalio.

Miežinės kruopos – tai suskaldyti miežiai. Jų sudėtyje daug angliavandenių, bet nedaug baltymų. Nemažai seleno, vario, magnio, fosforo.

Perlinės kruopos gaunamos nušlifavus miežių branduolius, todėl yra netinkamos netoleruojantiesiems gliuteno. Jos – seleno, magnio šaltinis. Dėl didelio skaidulų kiekio – 100 g yra daugiau nei pusė dienos skaidulų poreikio, tinka linkusiems į vidurių užkietėjimą.