STANO – APIE PER VĖLAI LIETUVĄ PASIEKIANČIUS VAISTUS NUO VĖŽIO: ŠLYKŠTI LIETUVIŠKA BIUROKRATIJA

Kol naujausi vėžiui gydyti skirti vaistai pasiekia Lietuvą, neretai praeina ir keleri metai. Pastaruoju metu procesai dar labiau stringa. Tiek gydytojai, tiek ir asociacijos piktinasi, kad dėl naujos vertinimo sistemos kai kurie pacientai gydymo taip ir nesulaukia. O vaistus vertinančios institucijos tikina, kad dirbti sparčiau ne negali, nes neturi tinkamų vertintojų, praneša LNK.

Vaistai pasiekia per vėlai

Nuo to laiko, kai dainininkas Stano išgirdo gąsdinančią vėžio diagnozę, praėjo ne vieni metai. Jis įveikė ligą, gavęs moderniausią gydymą, tačiau ne visiems vėžiu sergantiems pacientams taip pasiseka.

„Kalba eina apie biurokratiją, apie šlykščią mūsų lietuvišką biurokratiją. Gi galima juos visus išdaužyti, išspardyti – aš kalbu ne apie fizinį smurtą, bet apie moralinį – ir kažkokiu būdu juos priversti suktis“, – rėžė atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Panašią situaciją mato ir Nacionalinis vėžio institutas. Gydytojai skundžiasi, kad Europoje registruoti vaistai Lietuvą neretai pasiekia tik po kelerių metų.

„Toks vaizdas, kad mes skrendame – kaip sakoma, skrendi lėktuve ir skirsdamas pildai degalus. Vaistų reikia čia ir dabar, o mes dabar tik analizuojame, kodėl neveikia sistema ir vėl iš naujo kursime tą sistemą“, – komentavo gydytoja onkologė chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė.

Vaistų reikia čia ir dabar, o mes dabar tik analizuojame, kodėl neveikia sistema.

Asociacijos beda pirštu į netinkamą 2019 metais priimtą įstatymą. Nauji vaistai vertinami griežčiau, o tinkamų specialistų trūksta.

„Nuo 2020 metų yra pateikta daugiau negu 74 paraiškos, o vaistų įvertinta viso labo tik dvylika. Tuo tarpu, kalbant apie 2019, 2018 metus, vaistų būdavo įvertinama apie 50“, – tikino asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Vaistų vertintojai pripažino, kad sistema nėra ideali, tačiau tikino, kad pagreitinti procesų neįmanoma.

„Būtų idealu, jei būtų įmanoma Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje, tik užregistravus vaistinius preparatus, iš karto juos kompensuoti ir pradėti jais gydyti pacientus per labai trumpus terminus“, – sakė Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja Rugilė Pilvinienė.

Blogiausia – ateityje

Stano diagnozė – limfoma, kraujo vėžys. Atlikėjas sakė, kad tai tikrai nėra baisiausia vėžio forma, išgydoma net ir esant ketvirtai stadijai, tačiau sergantiems kitomis vėžio formomis gydymas neretai būna kur kas sudėtingesnis. Pavyzdžiui, trigubas neigiamas krūties vėžys Europoje jau kuris laikas sėkmingai gydomas inovatyviais vaistais, o Lietuvoje jų vis dar laukiama.

„Po kelerių metų mes turėsime šį naujos kartos vaistą? Nė viena moteris, šiuo metu žiūrinti žinias, nesulauks jo. Čia ir yra ta absurdo viršūnė, mano galva. Man pasisekė, aš su tuo nesusidūriau, bet aš matau situaciją“, – teigė Stano.

Krūties vėžys, piktybinis odos vėžys – gydytoja vardijo ligas, kurių gydymui naujausių vaistų vis dar neturi.

Neturime, kuo gydyti ligonius. Mes tebeturime tikrai prastus tiek vėžio sergamumo, tiek mirtingumo rezultatus.

„Neturime, kuo gydyti ligonius. Mes tebeturime tikrai prastus tiek vėžio sergamumo, tiek mirtingumo rezultatus, o kai kurių net prasčiausius“, – kalbėjo B. Brasiūnienė.

Anot asociacijų, vaistų vėžiui gydyti Lietuvoje yra daug ir skirtingų rūšių, tačiau pritrūksta būtent naujausių.

„Šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba vertina 2020 metais liepos mėnesį pateiktas paraiškas, kai turi įvertinti per 90 dienų. Vėlavimas yra daugiau negu pusantrų metų“, – šnekėjo I. Drėgvienė.

Vaistus vertinančios institucijos ginasi, kad procesus stabdo ir profesionalų trūkumas.

„Deja, mes susiduriame su tokia situacija, kai specialistus tenka prisitraukti, juos patiems ar pasitelkiant kitų šalių specialistus apmokyti. Nes specialistai, kurie vertintų sveikatos technologijų informaciją, Lietuvoje yra nerengiami“, – tvirtino R. Pilvinienė.

Tačiau gydytojai baiminasi, kad blogiausia dar ateityje. Anot jų, vaistai turi būti geriau prieinami, nes augant sergančiųjų skaičiams, gelbėti gyvybes bus tik sunkiau.

„Jau dabar skelbiama, kad per ateinančius 20 metų vėžio sergamumas padidės 20 proc. – nuo 2,8 mln. iki 3,4 mln.“, – apgailestavo B. Brasiūnienė.

2016–2019 metais Lietuvoje buvo prieinama dešimt iš daugiau nei 40 Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų.