Lietuvoje mažėja savižudybių, pėsčiųjų mirtingumas, daugėja mirčių nuo piktybinių navikų, teigia Higienos institutas.

Šias išvadas institutas ketvirtadienį pateikė išanalizavęs Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius ir jų pokytį per praėjusius ir paskutinius penkerius metus.

Pasak instituto, 2019-aisiais pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių 100 tūkstančių gyventojų mažėjo labiausiai – 25,7 procento. Iš viso pernai žuvo 63 pėstieji, 2018-aisiais jų žuvo 85, 2017-aisiais – 91. Per penkerius metus pėsčiųjų mirtingumas eismo įvykiuose sumažėjo 41,5 procento.

Vertinant bendrus savižudybių skaičius, pernai registruotos 657 savižudybės, 2018-aisiais jų buvo 683, 2017-aisiais – 748. Per pastaruosius penkerius metus tokių mirčių sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o bandymų žudytis – 40 procentų.

Dažniausios mirties priežastys Lietuvoje pernai išliko tos pačios, kaip ir daugelį metų: kraujotakos sistemos ligos (mirė 20 901 gyventojas arba beveik 54 proc. visų mirusiųjų), piktybiniai navikai (21 proc. mirusiųjų arba 8042). Institutas pažymi, kad mirtingumas nuo piktybinių navikų pernai išaugo beveik 2 procentais.

Trečioje vietoje – įvairios išorinės mirties priežastys (2 395 mirusieji, arba kiek daugiau nei 6 proc.). Iš viso pernai Lietuvoje mirė  38 281 asmuo.

Tai pat, anot Higienos instituto, per penkerius metus Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 2,7 proc., o mirtingumas dėl  išorinių priežasčių – 22,4 procento.

Iš neigiamų tendencijų, institutas pastebi, jog  nuo 2016 metų mažėjo vienų metų amžiaus vaikų skiepijimas DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo), poliomelito ir B tipo Haemophilus influenzae vakcina sumažėjo nuo 94,1 iki 92,1 procento, beveik 8 proc. išaugo ir hospitalizacijų dėl diabeto, kurių buvo galima išvengti. Pernai taip pat daugiau nei 8 proc. didėjo ir sergamumas II tipo cukriniu diabetu.