LIETUVOJE POPULIARĖJA VAISTAŽOLĖS. AR BUS KAS JAS AUGINS?

Vienintelei Panevėžio rajone ekologinio vaistažolių ūkio savininkei ramunėlių ir medetkų laukai – ne tik pajamų šaltinis, bet ir gyvenimo būdas.

Vaistažoles augina ekologiškai

Lietuvoje auga natūralaus maisto paklausa ir populiarėja vaistažolių arbatos, tačiau vaistažolių augintojų nedaugėja, o ir tie patys nedžiūgauja. Vaistažolininkystė nėra lengvas ir labai pelningas verslas. Be to, vaistažolių augintojams koja kiša į Lietuvą įvežamos gerokai pigesnės vaistažolės iš Lenkijos ir kitų šalių.

Panevėžio rajone vienintelė ekologinį vaistažolių ūkį turinti Audronė Kabelienė iš Naujamiesčio seniūnijos tikina, kad šiuo verslu gali užsiimti entuziastai, kuriems vaistažolių auginimas yra ir hobis.

Poniai Audronei per kelerius metus vaistažolių auginimas tapo ir gyvenimo būdu. Ji nesiskundžia, kad ekologiniam ūkiui keliami dideli reikalavimai.

Moters filosofija tokia – jeigu tokiems ūkiams skiriama parama,  jie privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Tiesa, ūkininkei kiek apmaudu, kad dėl griežtų reikalavimų jai nepavyko įsirengti tokios džiovyklos, kokios norėjo, bet tai nepaskatino jos nurauti auginamas ramunėles bei medetkas ir lauką apsodinti bulvėmis.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai teigia, kad Lietuvoje palankios sąlygos auginti vaistažoles ir ši žemės ūkio šaka turi perspektyvų.

A.Kabelienė, kaip ir dauguma mūsų šalies vaistažolių augintojų, tokias prognozes vertina santūriai ir stebi rinką.

„Gali išplėsti vaistažolių plotus, prisiauginti daugiau, tačiau turi žinoti, kur realizuosi ir ar nepatirsi nuostolių. Vaistažolės – tai ne grūdinės kultūros“,– kalbėjo ūkininkė,kurios šeima augina ir pastariasias.

Medetkas renka rankomis

A.Kabelienės vaistažolių ūkis nedidelis –30 arų medetkų ir 1,7 hektaro ramunėlių. Ramunėles ji surinko birželį, medetkos irgi jau džiovykloje. Laikoma, kad pačios geriausios vaistažolės –  surinktos iki Joninių. Ponia Audra tam pritaria, bet pastebi, kad gamta kartais ne visada leidžia  laikytis šios liaudies išminties.

Ūkininkė laukuose paliko nedidelius  vaistažolių plotelius sėklai. Ramunėlėms nuimti ji  naudoja specialų prietaisą, o medetkų žiedus skina rankomis, nes jos lipnios.

Džiovykloje, kurioje įrengti specialūs ventiliuojami aruodai, tvyro malonus ramunėlių kvapas.Nenuostabu, kad čia užėjusiesiems iš karto kyla noras atsigerti ramunėlių arbatos.

Aruodai, kai į juos supylė nuimtas vaistažoles, buvo pilnutėliai,o dabar juose vaistažolių kone perpus mažiau.

Pasak A.Kabelienės, iš 100 gramų žalių ramunėlių išdžiovinus lieka apie 10 gramų. Tad nuėmus derlių ji turi didžiulius kalnus vaistažolių, o kai šios išdžiūsta, lieka 10 kartų mažiau.

Kasmet ūkininkė išdžiovina maždaug po 200 kilogramų ramunėlių ir medetkų.

Moteris sako, kad šiemet, nors orai vaistažolėms tarsi ir buvo palankūs, vaistažolių žiedai mažesni.

A.Kabelienė ramunėlių ir medetkų pati nepakuoja ir neparduoda, o priduoda supirkėjui.

„Turi nuolatinį supirkėją. Jeigu tokio nebūtų, veikiausiai neauginčiau visai. Pačiai džiovinti ir pardavinėti neišeina. Tektų samdyti žmonių, kaštai, ko gero, būtų didesni nei pajamos“,– kalbėjo ji.

Prieš kurį laiką užsidegusi įrengti modernią džiovyklą, vaistažolių augintoja idėjos atsisakė įvertinusi investicijas. Ji paskaičiavo, kad įrengti džiovyklą pagal visus keliamus reikalavimus prireiks daugybės pinigų, o perspektyvos, kada investicijos atsipirks, labai neaiškios.

Netenkina supirkimo kainos

A.Kabelienė sako, kad dabartinė vaistažolių rinka nėra palanki Lietuvos vaistinių augalų augintojams.

„Man neapsimoka supirkėjams atiduoti vaistažolių tokiomis kainomis, kuriomis jie jas perka iš Lenkijos ar kitų šalių augintojų“, – aiškino ji.

Pavyzdžiui, Švenčionių vaistažolių fabrikas šiemet už kilogramą ramunėlių siūlė 13, medetkų – 10 litų. A.Kabelienė neatskleidžia, kiek už kilogramą vaistažolių jai mokėjo supirkėjas, tačiau neslepia, kad gauna gerokai brangiau.

Moteris sako galinti garantuoti  savo vaistažolių kokybę. Kad gautų ekologinio ūkio sertifikatą, jai teko kelerius metus tam ruoštis. Kasmet jos ūkis sulaukia tikrintojų iš viešosios įstaigos „Ekoagro“ – ekologinių ūkių sertifikuotojo.

Kita vertus, ūkininkė įsitikinusi, kad žolininkas visų pirma turi būti sąžiningas sau.

„Vaistažolė – toks augalas, kad jį turi auginti su meile. Antraip nieko neišeis“, – sakė ji.

Ketinantiesiems pamėginti verstis vaistažolių auginimu A.Kabelienė pataria pradėti nuo nedidelių plotų.

Už vaistažoles yra skiriama 343 litų už hektarą pagrindinė išmoka. Augintojai, turintys sertifikuotus ekologinius ūkius, gauna ir vadinamąsias ekologines išmokas – beveik 1700 litų už hektarą.

Ūkininkė apgailestauja, kad svaresnė parama vaistažolių augintojus pasiekė kiek pavėluotai.

Pasak jos, didelis susidomėjimas vaistažolių auginimu buvo kilęs prieš gerus 10 metų. Tuomet ūkininkai entuziastingai kibo į vaistažolių auginimo mokslus,bet laikui bėgant daugelis nuleido rankas, nes nesulaukė valdžios palaikymo.

Veiklą nutraukė ir prieš kelerius metus susikūrusi vaistažolių augintojų asociacija „Apiflora“. Lietuvoje vaistažolių augintojai dažniausiai augina ramunėles, medetkas, čiobrelius, valerijonus, ežiuoles, melisas, šalavijus, pipirmėtes.

„Ekoagros“ duomenimis, šalyje yra 22 sertifikuoti ūkiai, renkantys natūraliai laukuose augančias vaistažoles.