MEDIKŲ BENDRUOMENĖ PERSPĖJA APIE GALIMĄ KRIZĘ

Pacientus, medikus ir gydymo įstaigas vienijančios organizacijos išreiškė didelį susirūpinimą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžios Valstybinės ligonių kasos (VLK) užmoju mažinti finansavimą daliai sveikatos priežiūros paslaugų, atsisakant sumokėti gydymo įstaigoms dalį jau šiais metais suteiktų paslaugų kainos ir planais tai taikyti ateityje.

Į tokį VLK siūlomą sprendimą pirmieji sureagavo gydymo įstaigas ir radiologijos tyrimus atliekančių gydytojų specialistų organizacijos. Bendru kreipimųsi į SAM Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija ir Lietuvos radiologų asociacija įspėjo dėl galimos krizės sveikatos apsaugos sistemoje.

Prognozuoja nuostolius

Minėtų organizacijų atstovai tvirtina, kad, jų nuomone, dėl planuojamų nepamatuotų sprendimų, kurie nutaikyti į brangius diagnostinius tyrimus (magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos) ir procedūras (inkstų dializės), gydymo įstaigos, negavusios dalies apmokėjimo už pacientams suteiktas paslaugas, gali būti priverstos nutraukti gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą mažesniuose miestuose.

Atkreipiamas dėmesys, kad dalis gyvybiškai būtinų tyrimų ir procedūrų pacientams gali tapti nebeprieinami, gali grėsti gydytojų atleidimai, o įstaigoms – milijoninės žalos už per šiuos metus atliktus, bet neapmokėtus tyrimus ir procedūras.

Anot dėl situacijos nerimaujančių specialistų, tokia padėtis susiklostė praeitą savaitę Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybos posėdyje VLK pasiūlius naują praktiką, pagal kurią gydymo įstaigoms nebebūtų apmokama dalis dializės, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos paslaugų kainos už jau šiais metais atliktus šiuos tyrimus pacientams, kaip tai buvo daroma pastarąjį laikotarpį. Be to, kaip tvirtina dėl situacijos nerimaujantys specialistai, ketinama ir ateityje už šias paslaugas mokėti mažiau, nesumokant dalies paslaugų kainos, t. y. apmokant tik sumažintą balo vertę – nesumokant visos šių paslaugų kainos.

Planuojamas permainas kritikuojančių medikų skaičiavimais, kai kurios įstaigos dėl tokių užmojų patirtų milijoninių nuostolių, o dalis jų būtų priverstos net svarstyti gydymo įstaigų padalinių šalies rajonuose uždarymą, nutraukiant šių gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą gyventojams mažesniuose miestuose.

Keičia taisykles po fakto

„Brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimas nuo 2019 m. susidėdavo iš dviejų dalių – dalis suteiktų paslaugų kainos yra sumokama kiekvieną mėnesį, o metų gale sveikatos priežiūros įstaigoms būdavo sumokama ir likusi, kas mėnesį nesumokėta, paslaugų kainos dalis. VLK išsakyta pozicija, kad ši nusistovėjusi pastaruoju metu brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo praktika yra keičiama, ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms visus metus buvo apmokama tik dalis suteiktų brangiųjų tyrimų ir procedūrų kainos, neapmokėtos dalies mokėjimo šiais metais negaus“, – dėstoma bendrame sveikatos priežiūros įstaigų ir gydytojų radiologų rašte sveikatos apsaugos ministrui.

Gydymo įstaigų atstovai mano, kad tokiu, jų tvirtinimu, nepamatuotu sprendimu yra nustatomas net atgalinis brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo galiojusios praktikos pakeitimas už jau suteiktas paslaugas pacientams.

„Sveikatos priežiūros įstaigos kiekvienais metais gauna žodinį VLK atstovų patvirtinimą, kad viršsutartinės atliktos paslaugos, brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugų nesumokėta kainos dalis (dėl kintamo balo mažesnės nei 1 euro vertės) metų pabaigoje bus apmokėta, jei bus surinktas PSD fondo (PSDF) biudžetas. Pagal VLK pristatytus duomenis, PSDF biudžeto 2024 m. prognozuojamas plano viršijimas sudarys per 155 mln. eurų (+4 proc.). Tai rodo, kad yra pakankamų finansinių galimybių sumokėti (kompensuoti) per visus 2024 m. atliktų brangiųjų tyrimų balo vertės sumažėjimą, t. y. sumokėti visą šių tyrimų atlikimo kainą. Be to, arti 0,5 mlrd. eurų padėta į PSDF biudžeto rezervą, kuriame pinigai kasmet nuvertėja, ir kurių dalį būtų galima skirti minėtoms paslaugoms apmokėti“, – tokius savo skaičiavimus pateikia gydymo įstaigų atstovai.

Augs eilės

Anot jų, susidaro paradoksali padėtis, nes gydymo įstaigos visus metus teikė paslaugas ir turėjo pagrįstą lūkestį, kaip ir pastaruosius kelerius metus, kad per metus gaudamos tik dalį šių paslaugų apmokėjimo, likusią, neapmokėtą, dalį gaus metų gale, kaip tai buvo daroma pastaruosius ketverius metus.

„Neapmokėjus nesumokėtos brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugų kainos dalies, sveikatos priežiūros įstaigos negalėtų padengti patirtų kaštų ir susidurtų su sunkia finansine našta, dėl kurios šias paslaugas teikiančios įstaigos negalėtų didinti, o gal net būtų priverstos mažinti šias paslaugas teikiantiems medikams darbo užmokestį, dėl to kiltų reali dalies gydytojų emigravimo ar perėjimo į nuotolinių paslaugų teikimą kitų šalių medicinos įstaigoms rizika. Negana to, negaudamos dalies apmokėjimo už šias paslaugas, įstaigos būtų priverstos mažinti valstybės kompensuojamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugų teikimo apimtį. Tai savo ruožtu žymiai pablogintų šių valstybės kompensuojamų paslaugų prieinamumą pacientams, eilės šioms paslaugoms neabejotinai dar labiau išaugtų. Tai reikštų šimtus ar net tūkstančius uždelstų diagnozių ar net mirčių atvejų“, – perspėjama atsakingoms institucijoms išsiųstame rašte.

Norint pagerinti paslaugų prieinamumą ir jų kokybę, reikia atsisakyti su sveika logika prasilenkiančios slankiojančio balo apmokėjimo, tik kas ketvirtos konsultacijos apmokėjimo praktikos.

Įžvelgia išbalansavimą

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos radiologų asociacija prieš keletą dienų oficialiai kreipėsi į SAM skubos tvarka inicijuoti bendrą susitikimą dėl galimų grėsmių sveikatos apsaugos sistemai. Tokį patį prašymą pateikė minėtam ligonių kasų siūlymui nepritariančios organizacijos, vienijančios pacientus ir medikus.

Raginama nepritarti VLK siūlymams ir nepatvirtinti jų pagrindu parengto PSD tarybos nutarimo, kuriame nesuplanuotos lėšos 2024 m. sveikatos priežiūros įstaigose atliktiems brangiesiems tyrimams ir procedūroms apmokėti, kompensuojant nesumokėtas lėšas dėl taikyto mažesnės nei 1 euro kintamo balo vertės ir numatyti PSDF rezervo lėšų dalies skyrimą visiems 2024 m. sveikatos priežiūros įstaigose atliktiems brangiesiems tyrimams ir procedūroms apmokėti visa kaina.

Rašte tvirtinama, kad tokie neaptarti ir nepamatuoti sprendimai gali neigiamai paveikti visą sveikatos sektorių – gydymo įstaigoms nesumokėjus dalies lėšų už jau suteiktas paslaugas, šios bus priverstos mažinti darbo užmokestį medikams ir mažinti valstybės kompensuojamų dializės, magnetinio rezonanso tomografijos ir kompiuterinės tomografijos paslaugų apimtį gyventojams. Eilės šioms paslaugoms ilgės, jų prieinamumas prastės ir dėl to labiausiai nukentės pacientai.

Grėsmės pacientams

Jautriu laišku dėl prognozuojamų neigiamų padarinių sureagavo ir Lietuvos pacientų organizacijas vienijanti Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (LPOAT) ir onkologinėmis ligomis sergančių pacientų asociacija (POLA).

LPOAT pirmininkė Vida Augustinienė neslėpė, kad dėl tokių planuojamų pokyčių sumažės būtinų paslaugų prieinamumas. Jos nuomone, VLK sprendimai turėtų būti peržiūrėti.

„Šios paslaugos yra valstybės kompensuojamos ir pacientams teikiamos nemokamai. Tačiau ir dabar daliai šių paslaugų yra ilgos eilės. Jeigu būtų priimtas sprendimas nesumokėti gydymo įstaigoms pinigų už jau suteiktas paslaugas šių metų gale, o ateityje išvis nemokėti neapmokėto balo skirtumo, savaime suprantama, kad įstaigos privalės taupyti ir suteiks mažiau valstybės apmokamų šių paslaugų, o pacientai bus priversti mokėti visą šių paslaugų kainą“, – dėstoma pacientų nuomonę perteikiančiame laiške SAM ministrui ir jai pavaldžiai VLK.

Pacientų organizacijos priminė, kad ligonių kasos nesumoka už kiekvieną paciento vizitą pas gydytoją specialistą įstaigoms, o tik kas ketvirtą, jei jis kreipiasi dėl tos pačios ligos.

„Tokia kas ketvirtos paslaugos apmokėjimo praktika verčia gydymo įstaigas taupyti, neskirti tyrimų, nes ligonių kasos joms nesumoka tiek, kiek privalėtų. Todėl, norint pagerinti paslaugų prieinamumą ir jų kokybę, reikia atsisakyti su sveika logika prasilenkiančios slankiojančio balo apmokėjimo, tik kas ketvirtos konsultacijos apmokėjimo praktikos“, – rašoma atsakingiems SAM valdininkams.

Paima iš vienų, bet kam?

„Kauno dienai“ komentuodamas medikų bendruomenės ir pacientų organizacijų išsakytą kritiką ir perspėjimus dėl galimos krizės, sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas pabrėžė pasitikintis VLK vadovų patikinimais, kad viskas bus gerai.

Stebina: nepaisydamas medikų bendruomenės įspėjimų, ministras A. Pečkauskas pabrėžė pasitikintis VLK vadovų patikinimais. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Vertinant poveikį gydymo įstaigoms, buvau užtikrintas VLK vadovų, kad balo pokytis sudarys vos 0,6 proc. visų 2024 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirtų PSDF lėšų, tad turės tik nežymų poveikį gydymo įstaigų veiklai“, – vylėsi ministras.

„Sistema nekeičiama – slankiojančio balo vertė kinta pagal PSDF finansines galimybes jau 20 metų.

Jau kuris laikas atvirai deklaruojama, kad skatinamos tokios paslaugos kaip dienos chirurgija, dienos stacionaras, ambulatorinės konsultacijos, prioritetinės stacionaro paslaugos, kompensuojamieji vaistai ir kitos. Jos ne tik visiškai apmokamos, bet ir 100 proc. apmokamos ir viršijančios sutartis paslaugos, taip skatinant gydymo įstaigas teikti efektyvesnes ir geresnį rezultatą duodančias sveikatos paslaugas. Geroji žinia gydymo įstaigoms, kad tam papildomai skirta 145 mln. eurų iš PSDF rezervo – lėšos bus skiriamos kompensuoti už 2024 m. suteiktas skubios pagalbos paslaugas, dalį virškvotinių stacionarinių, skirta papildomų lėšų darbo užmokesčio augimui ir naujiems vaistams greičiau kompensuoti. Kitos paslaugos, tarp jų ir brangieji tyrimai, finansuojami pagal likusias PSDF finansines galimybes.

Mažesnis brangiųjų tyrimų balo įvertis buvo pasirinktas kaip geresnė alternatyva, kuri leidžia apmokėti gydymo įstaigoms už suteiktus tyrimus. Jei būtų palikta buvusi balo vertė, dėl PSDF lėšų trūkumo už dalį viršsutartinių tyrimų gydymo įstaigoms nebūtų sumokėta“, – rašoma „Kauno dienai“ atsiųstame ministro A.Pečkausko paaiškinime.

Patvirtino: eilės augs

„Kauno diena“ paprašė VLK išsakyti planuojamus pokyčius pagrindžiančius argumentus.

VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimas:

„Brangiems tyrimams ir procedūroms skiriama apie 3 proc. PSDF lėšų: 2022 m. jiems buvo skirta 96 mln. eurų, 2023 m. – 117 mln. eurų, 2024 m. – 121 mln. eurų. Šių paslaugų finansavimą numatoma didinti beveik 6 mln. eurų ir ateinančiais metais. Dėl šių paslaugų teikimo su sveikatos priežiūros įstaigomis (viešosiomis ir privačiomis) sudaromos sutartys, numatant preliminarias sumas, tačiau neribojant, kiek ir kokių paslaugų įstaiga gali suteikti per metus. Kad gyventojams būtų patogiau ir jie galėtų laisvai pasirinkti įstaigą, kur gauti šias paslaugas, o įstaigoms už paslaugas būtų apmokėta ir racionaliai būtų panaudotos PSDF lėšos, nuo 2004 m. yra taikomas kintamo balo apmokėjimo modelis. Dėl kintamo balo apmokėjimo modelio susidarantis skirtumas 2024 m. bus 15,3 mln. eurų. Tai sudarys apie 0,6 proc. visų 2024 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirtų PSDF lėšų ar šalies sveikatos priežiūros įstaigų metinių pajamų. Šį pajamų skirtumą įstaigos yra įskaičiavusios į savo veiklos planus, todėl jis nesukels rimtų finansinių sunkumų ar darbuotojų išlaikymo problemų. Visų brangiųjų tyrimų ir procedūrų prieinamumas yra labai geras. Jei kelios įstaigos imtų kiek mažiau teikti šių paslaugų, kai kur galėtų susidaryti 2–3 savaičių eilės, kurios nesutrikdytų gydymo proceso. Kelios viešosios įstaigos informavo, kad turi įrangos panaudojimo rezervų (ilgesnis darbo laikas, darbas savaitgaliais) ir galėtų prireikus suteikti trūkstamas paslaugas pagal esamą apmokėjimo modelį. Profesionalumas ir skaidrumas yra labai svarbūs partnerių pasitikėjimui ir bendradarbiavimui išlaikyti. Kol kas pasiūlymų keisti apmokėjimo modelį nebuvo, tačiau esame atviri savo sutarčių partneriams, galime aptarti įvairius apmokėjimo modelius, kurie skatintų pacientams teikti patogias paslaugas, teisingai atlygintų įstaigoms už atliktą darbą, sudarytų sąlygas atnaujinti brangią įrangą, išlaikyti profesionalius darbuotojus, neskatintų perteklinių tyrimų skyrimo.“

Nepritaria iš esmės

SAM ir VLK siūlomiems sprendimams iš esmės nepritarė šios organizacijos: Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Privačių dializės įstaigų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos radiologų asociacija, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ir kitos visuomeninės organizacijos.

Redakcijos žiniomis, šią problemą dar praeitą savaitę iškėlusios organizacijos taip ir nesulaukė sveikatos apsaugos ministro kvietimo susitikti, o paskutines darbo dienas skaičiuojantis ministras A. Pečkauskas lapkričio 26 d. savo parašu patvirtino chaosą sėjantį įsakymą, taip ne tik palikdamas dar vieną dovanėlę ateinančiai SAM vadovybei, bet ir sėkmingai atsikratęs atsakomybės už destrukciją.