MIGRENA – DIEVO BAUSMĖ MOTERIMS UŽ IEVOS VAIDMENĮ?
Būna situacijų, kad vaistai nepadeda, o jų perdozavimas sukelia dar vieną ligą, todėl sergantys migrena prašo supratimo ir tolerancijos.
Serga ir gydytojai neurologai
Kas yra galvos skausmas, žino kiekvienas. Dažnam užtenka pailsėti ar išgerti skausmą malšinančią tabletę, ir jis praeina.
Jeigu tai nepadeda, o skausmas tęsiasi valandų valandas, netgi dvi tris paras, tai yra rimta liga. Gali būti, kad tai – migrena. Vadinti ją poniška liga neišmintinga: pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui ar kvapui, netgi regėjimo, jutimo, kalbos ar judėjimo sutrikimas yra simptomai, kuriuos ištverti tikrai nelengva.
Gydytojos neurologės profesorė Diana Obelienienė iš Kauno klinikų, Jurgita Vainauskienė, dirbanti "Kardiolitos" klinikoje, puikiai žino, ką tai reiškia, nes pačios serga šia liga. Teigiama, kad gydytojus kankinančios ligos neretai paskatina juos rinktis atitinkamą specializaciją.
"Kai man pacientai sako: nesuprantate, ką aš kenčiu, koks stiprus tai skausmas, man belieka palinguoti galva", – liūdnai nusišypso J.Vainauskienė ir priduria, kad gydyti save ar artimuosius – nemenkas iššūkis.
Profesorė D.Obelienienė migreną sau diagnozavo tapusi gydytoja neurologe.
Ievos ir adomai
Gydytojas neurologas, Kauno klinikų Neurologijos skyriaus vadovas profesorius Antanas Vaitkus juokaudamas sako, kad migrena yra Dievo bausmė moterims už Ievos vaidmenį, bet kenčia ir kas šeštas Adomas.
Specifinių vaistų migrenos priepuoliui gydyti negali vartoti sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrę miokardo infarktą, insultą.
Visuomenės sveikatos specialistas Paulius Stravinskas mena, kad buvo vienuolikos metų, kai sužinojo, kad jam – migrena.
"Net ir gydytojams sunku buvo patikėti šia diagnoze, iš pradžių jie galvojo, kad tai – traumos padarinys, nes būdamas dvejų metų nukritau ant galvos iš dviaukštės lovos", – pasakoja P.Stravinskas.
Jis patyrė tipinius migrenos požymius ir tai, kad išsivėmus lengviau, galima toliau gyventi.
"Sužinojau, kad savaime skausmas, pykinimas nepraeina, vaistai yra neišvengiami, nors tėvų požiūris į juos buvo skeptiškas", – P.Stravinskas įsitikino, kad priepuoliui prasidedant neišgėrus vaistų – dar blogiau, skausmas dar stipresnis, užsitęsia ilgiau.
Jau penkeri metai vyras kalendoriuje registruoja patiriamą galvos skausmą ir jo intensyvumą. Susumavus paaiškėjo, kad per metus jam galvą skauda pusantro mėnesio.
"Tikiu, kad yra žmonių, kurių statistika baisesnė, bet pusantro mėnesio, iškritę iš gyvenimo, yra labai daug", – apgailestauja P.Stravinskas.
Tarsi nekviestas svečias
"Migrena – tai liga, kuri trukdo normaliam gyvenimui, džiaugtis juo, ir ne tik sergantiems, bet ir jų artimiesiems. Tai nekviestas svečias, kuris įsiveržia, kai tu turi išeiti. Mokytojas, kuris perspėja, kai ką neteisingai darau", – taip migreną apibūdina ligoniai.
P.Stravinskas pakomentuoja: "Migrena yra mokytojas, nes dabar jau žinome, kad dažniausiai ją išprovokuoja stresas, netinkama mityba ar jos režimo nesilaikymas, pernelyg intensyvus fizinis krūvis ir panašiai. Vadinasi, liga moko gyventi."
Ir priduria, kad šiais laikais, kai visi nuolat skubame, bėgame, ir staiga mus sustabdo – paguldo dienai ar kelioms, yra sunku. Laiko sirgti nėra, juolab tokia liga kaip migrena: nepatyrę jos sukelto galvos skausmo net negali suprasti, koks jis stiprus, kodėl neįmanoma jo ištverti darbe, kodėl būtina užsidaryti, atsigulti, kartais netgi gerti raminamuosius vaistus.
"Kai dirbi komandoje, kai nuo tavęs priklauso kitų žmonių veikla – priepuolis apsunkina ir ligonio, ir jo kolegų rezultatus. Džiugu, jei jie ir darbdaviai supranta, kad tai nėra paprastas galvos skausmas, jis nepraeis staiga išgėrus vaistų", – aiškina P.Stravinskas.
Ne nuosprendis, bet neišgydoma
Gydytoja J.Vainauskienė guodžia, kad migrena nėra nuosprendis, nors ji kol kas tikrai neišgydoma, o tik kontroliuojama liga.
"Galima tikėtis, kad gydantis yra pasiekiamos ilgos remisijos. Tam tikruose gyvenimo etapuose gali keistis migrenos dažnis, po menopauzės moterims ji silpnėja ar net visai išnyksta. Su metais ji kartais gali ir transformuotis, kaip, pavyzdžiui, likti vien tik migrenos aura: blykčiojimas akyse, veido, liežuvio, rankų tirpimas, kalbos sutrikimas, bet galvos nebeskauda", – tiek tepaguodžia kitus ir save gydytoja J.Vainauskienė.
Auksinio migrenos gydymo standarto, kaip kitų ligų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, nėra. Migrena gydoma skirtingai, individualizuotai. Vyrai serga rečiau nei moterys ir dažnai jie galvoja, kad galvą skauda dėl apsinuodijimo ar pervargimo. Dėl to jiems ilgai nenustatoma teisinga diagnozė, vyrai apskritai mažiau linkę gydytis.
Vilniaus Santaros klinikų gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė sako, kad tipiniam pacientui diagnozuoti migreną nesunku, vos uždavus kelis klausimus.
"Kelintas galvos skausmo priepuolis, kelių rūšių skausmas, jei vienos – kokia priepuolių trukmė ir kas lydi skausmą", – tai, ko klausia, pasakoja mokslų daktarė K.Ryliškienė.
Jei priepuolis užtrunka nuo keturių iki 72 valandų, jį lydi tipiniai reiškiniai – jautrumas garsui, šviesai, pykinimas, vėmimas, vengimas bet kokios fizinės ar protinės veiklos, tai specifiniai simptomai, kurie migreną išskiria iš kitų ligų. Sudėtingesniais atvejais gali būti ir išskirtinių požymių, todėl skiriant gydymą, akcentuoja neurologė, pacientas personalizuojamas, pateikiama daug daugiau klausimų, surenkama labai daug informacijos.
Gydymas vis dar nelengvas
Lietuvoje yra įregistruoti šešeri specifiniai vaistai migrenos priepuoliams gydyti. Jie skiriasi vieni nuo kitų poveikio greičiu, trukme, stiprumu, netoleravimo reiškiniais. Gydymu vaistais patenkintas vos kas trečias neurologų pacientas.
"Tenka labai ilgai laukti, kol suveiks vaistai. Jie nenumalšina viso skausmo, malšina ne visada, skausmas sugrįžta, patiriama per daug nepageidaujamų reiškinių", – gydytoja K.Ryliškienė vardija studijų metu užfiksuotus ligonių atsakymus apie vaistų poveikį.
Ir patvirtina, kad netgi geriausi vaistai per dvi valandas visiškai panaikina skausmą tik ne daugiau kaip 40 ligonių iš 100. Per gausus ir ilgalaikis vaistų vartojimas gali išprovokuoti būtent jų sukeltą galvos skausmą.
"Vadinasi, 100 proc. efektyvumo vaistų migrenos priepuoliui nutraukti šiandien dar neturime", – apibendrina mokslų daktarė K.Ryliškienė.
Itin sunkiai valdomi rytiniai priepuoliai, nes ligoniai miegodami nejaučia pirmųjų simptomų ir pavėluotai išgeria vaistus. Tuomet skausmui malšinti prireikia vaistų kombinacijų, įvairiomis, net ir žvakučių, formomis.
"Daug pacientų iš tikrųjų vėluoja gerti vaistus, vartoja per mažas jų dozes, bijo kartoti, kombinuoti ar iš viso neturi gydymo plano", – priduria gydytoja J.Vainauskienė.
Specifinių vaistų migrenos priepuoliui gydyti negali vartoti sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrę miokardo infarktą, insultą. Pastaroji liga migrenos su aura metu yra itin reta komplikacija, bet jos rizika padidėja jaunoms moterims, kurios rūko ir vartoja kontraceptines tabletes.
Specifiniai vaistai migrenos priepuoliui gydyti kompensuojami 100 proc., tačiau tik patys pigiausi, generiniai.
"Pirmą kartą juos išrašo gydytojas neurologas, vėliau – šeimos gydytojas", – gydytoja K.Ryliškienė pabrėžia, kad neretai pacientai greičiau sužino vaistų skyrimo naujoves, nei šeimos gydytojai, todėl nereikia piktintis pastaraisiais, jei pacientus siunčia pas specialistus, ir paaiškinti jiems, kas pasikeitė.
Prevencija sudėtinga
Neseniai Lietuvoje atsirado vaistų, skirtų migrenos profilaktikai. Tai antikūnai migrenos išskiriamam peptidui blokuoti.
Deja, šie vaistai nekompensuojami. Profesorė D.Obelienienė paguodžia, kad vaistų galima gauti pigiau dalyvaujantiems migrenos prevencijos programoje. Tereikia kreiptis į vieną iš dviejų galvos skausmo centrų, veikiančių Kauno klinikose ir Vilniaus Santaros klinikose, gydytoją. Jis įvertina vaistų skyrimo galimybes pagal indikacijas.
"Norint sulaukti tikėtino efekto, šiuos vaistus reikėtų vartoti mažiausiai tris mėnesius. Patogu, kad pakanka vienos injekcijos per mėnesį", – teigia profesorė D.Obelienienė.
Nepatyrę migrenos sukelto galvos skausmo net negali suprasti, koks jis stiprus, kodėl neįmanoma jo ištverti darbe, kodėl būtina užsidaryti, atsigulti.
Transkutaninė neurostimuliacija yra dar vienas galimas migrenos prevencijos metodas ir gali būti tinkamas kai kuriems pacientams. Botulino toksino injekcijos pagal labai griežtą protokolą gali būti efektyvios lėtinei migrenai gydyti, kai galvą skauda penkiolika dienų per mėnesį ir daugiau, bet šią diagnozę turėtų patvirtinti gydytojas specialistas", – migrenos profilaktikos specifiką aiškina gydytoja neurologė K.Ryliškienė.
Reikalauja poniško režimo
Įtarti, kad tuoj prasidės migrenos priepuolis, ir pasiruošti jį stabdyti, kontroliuoti, yra sunku. Ligoniams siūloma vengti dirgiklių: streso, pervargimo, emocinės įtampos, patariama laikytis mitybos režimo.
Įdomu tai, kad migrena nebijo katastrofų, karų – tai netgi mobilizuoja, o dažniausiai ligą skatina kasdienis skubėjimas, stresas ir aukšti reikalavimai sau.
"Sergantiems migrena nepatariama dirbti naktimis, rinktis lakūno, chirurgo ar panašią įtampos reikalaujančią profesiją, nes tai provokuoja ligą. Ji nori poniško režimo", – primena profesorius A.Vaitkus.
Įrodytas migrenos ryšys su menstruacijomis, nėštumu: kūdikio besilaukiant migrenos priepuolių sumažėja, jie sušvelnėja. Viena trijų vaikų mama, serganti migrena, priėjo prie išvados, kad vienintelis šios ligos gydymo būdas – nėštumai. Beje, tai poligenetinė liga.
"Mano močiutė ir mama sirgo migrena, sergu aš ir jau mano sūnui yra migrenos su aura priepuolių", – prisipažino jauna gydytoja J.Vainauskienė.
Anot jos, anksčiau buvo manyta, kad sūris, raudonasis vynas, aštrus maistas – tiesioginiai ligos provokatoriai, bet dabar manoma, kad šių produktų poreikis galbūt atsiranda artėjant priepuoliui. Sergantiems netinka badavimas ir dideli gliukozės svyravimai, greitai skaidomi angliavandeniai. Sportas – tik vidutinio intensyvumo, adekvatūs krūviai.
"Joga, pilatesas, kalanetika yra palanku. Yra pacientų, kurie, suderinus krūvius ir vaistus, gali sportuoti. Manualinė terapija, akupunktūra ligos neišgydys, nebent padės sumažinti raumenų įtampą", – nemedikamentines profilaktikos priemones, iš jų ir magnio preparatus, vardija gydytoja K.Ryliškienė.
Jėga – vienybėje
Pacientų organizacijos yra jėga, kuri padeda spręsti susikaupusias ligų gydymo problemas, keistis informacija, skleisti naujoves.
Visuomenės sveikatos specialistas P.Stravinskas, pats sirgdamas migrena, buvo iniciatorius steigti organizaciją, kuri aktyviai rūpintųsi visų sergančių ir visuomenės švietimu, būtų stiprus balsas ginant ligonių interesus.
Kaune susirinkę gydytojai neurologai ir jų pacientai aptarė migrenos gydymo problemas, ieškojo būdų, kaip jas sušvelninti.
"Atstovauti sergantiems, vienyti ir teikti pagalbą jiems ir jų artimiesiems, organizuoti ligonių švietimą, konsultavimą, bendradarbiauti su valstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurios vienija pacientus, teikti jiems metodinę pagalbą, spręsti problemas", – tikslus, kam reikalinga Migrena sergančiųjų asociacija, vardija jos prezidentas P.Stravinskas.
Jis pagyrė kauniečius, gausiai susirinkusius į seminarą migrenos tema ir pabrėžė, kad asociacijos nariais gali tapti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie vykdo sveikatinimo veiklą. Svarbiausias asociacijos organas – visuotinis narių susirinkimas, asocijos vadovas ir valdyba. Jau sukurta interneto svetainė sergumigrena.lt, pradėtas dialogas su Europos migrenos ir galvos skausmo aljansu, siekiant tapti jo nariu.
Kuo daugiau aktyvių narių – tuo lengviau skleisti visuomenei žinią, kas yra migrena ir kaip su ja gyventi.
"Iniciatyvūs žmonės, ligonių asociacijos turi galią ir yra girdimos, todėl gali pakovoti už savo teises, socialines garantijas, vaistų kompensavimą ir teigiamą kitų problemų sprendimą", – apibendrino profesorius A.Vaitkus.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.3 komentarai -
DMN inf.1 komentarai -
DMN inf.1 komentarai
Lena