MOKYTOJUI – GRAŽIAUSI ŽODŽIAI: APIE PRIPAŽINIMĄ MEDICINOJE IR MEILĘ MOTOCIKLAMS

Rytoj – keturios savaitės, kai Anapilin iškeliavo profesorius habilituotas daktaras Vacys Sadauskas. Jo buvusių mokinių ir kolegų surengtoje atminimo popietėje paneigtas mitas, kad didžiausia pagarba išreiškiama tik po mirties.

Nepripažino rusiško tėvavardžio

Profesorius V.Sadauskas vasario 13 d. Anapilin išėjo iš Kauno klinikų, kur praleido daugiau nei keturis dešimtmečius: iš pradžių studijuodamas akušeriją ir ginekologiją, po to dirbdamas dabartinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gydomojo fakulteto dekanu, prorektoriumi mokslo reikalams, Akušerijos ir ginekologijos katedros vedėju.

Šiandien katedra vadinama Klinika, o jos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė, suorganizavusi Mokytojo atminimo popietę, paskutiniąsias jo gyvenimo dienas lankiusi jį Kardiologijos intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje ir pasiūliusi pagalbą, išgirdo pajuokavimą: "Neprisižadėk, nes reikės kasdien man padėti ir labai daug." Deja, tų dienų tebuvo nedaug...

Mokslininkas ir pedagogas, praktikas, virtuoziškai operavęs, inicijavęs perinatologiją kaip atskirą medicinos šaką, reiklus vadovas ir Lietuvos patriotas. Tokia V.Sadausko charakteristika akcentuota popietėje, į kurią susirinko daug iškilių gydytojų – akušerių ir ginekologų, kitų specialybių medikų iš Kauno ir Vilniaus.

"Profesorius reikalaudavo, kad jo vardas ir tėvavardis, kaip buvo įprasta sovietmečiu, būtų rašomas ne Stasys Mikolovič, o Stasys Mikolo. Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę profesorius Pasaulio akušerių ir ginekologų draugijos prezidentui iškart pristatė visus dokumentus, kad mūsų šalies draugija, kuriai jis vadovavo 20 metų, būtų įteisinta kaip atskiros šalies ir priimta į tarptautinę bendriją", – pabrėžė profesorė R.J.Nadišauskienė, tai sužinojusi būtent iš Pasaulio draugijos prezidento.

V.Sadauskas buvo pasaulio pilietis. Gydytojas Vytautas Klimas prisiminė, kaip viename kongrese profesorius kategoriškai atsisakė jam rodomo dėmesio, kurį pagarbiai, bet buityje išreiškė vienos šalies akademikas ir sveikatos viceministras.

Ne padėti, o netrukdyti

"Ilgai dirbau su profesoriumi V.Sadausku. Jis buvo labai imlus naujovėms, jam vadovaujant mano pacientei pirmą kartą Lietuvoje užrašyta vaisiaus elektrokardiograma. Po to dar ilgai teko laukti, kad būtų užrašomi vaisiaus širdies tonai", – prisiminė habilituota mokslų daktarė Dalia Baliutavičienė.

Anot jos, naujus metodus Kauno klinikose, akušerijos ir ginekologijos srityje buvo galima įgyvendinti tik V.Sadausko, dalyvaudavusio pasauliniuose kongresuose, dėka.

"Kartą ir aš dalyvavau konferencijoje, vykusioje Sakartvele, ir mačiau, kaip aukštai vertinamas mūsų profesorius", – docentė D.Baliutavičienė prisiminė ir tai, kaip į Kauną važiavo kolegos iš Rusijos ir kitų Sovietų Sąjungos šalių dėl Akušerijos ir ginekologijos korpuso statybų, nes tokio objekto niekur kitur nebuvo.

Profesorius V.Sadauskas buvo drąsus novatorius: inicijavo Seksualinės sveikatos ir šeimos planavimo asociaciją, ilgai jai vadovavo.

Vadovavęs ne vienam doktorantui rengiant mokslinį darbą, profesorės Laimos Maleckienės atmintyje V.Sadauskas išliko kaip eruditas. Profesorė mena mokytojo žodžius, kad geras mokslinio darbo vadovas neturi padėti, turi tik netrukdyti.

"Vadinasi, viską turėjome padaryti patys. Per penkerius doktorantūros metus daug ką aptardavome, bet daugiausia kalbėdavomės apie gyvenimą. Atmintyje liko jo išminties perlų", – atsiminimais dalijosi L.Maleckienė ir paminėjo dar vieną Mokytojo savybę – džentelmeniškumą, kuriuo, anot profesorės, dabartinė stiprioji lytis nepasižymi.

Buriuotojas ir motociklininkas

Dėl visų šių savybių profesorius V.Sadauskas buvo žinomas visų, kuriems reikėjo akušerio ginekologo konsultacijos. Jis skatino saugoti sveikatą, iš jo buvo galima mokytis, kaip tai daryti: į Klinikas ir iš jų į miesto centrą, kur gyveno, eidavo pėsčiomis. Net ir šalčiausią žiemą būdavo be šaliko.

Kauno klinikinės ligoninės P.Mažylio gimdymo namų vadovas medicinos daktaras Tomas Biržietis mena profesoriaus nuoskaudą, kai jam buvo iškeltas ultimatumas: medicina arba motociklas.

"Buvome sodo kaimynai, mačiau, kaip jis mėgo buriuoti, ir net burlente. Paskutinį kartą kalbėjomės telefonu rugsėjo mėnesį. Klausė, kodėl nebegauna "Ave vita" savaitraščio. Jam reikėjo naujienų, išmanė daug sričių. Žinių bagažas tikrai buvo didelis", – su didžiule pagarba apie V.Sadauską kalbėjo LSMU Chirurgijos klinikos vadovas profesorius Algimantas Tamelis.

Pasirodo, V.Sadauskas buriavo būdamas net ir 86-erių. O kur dar motociklai!

Kauno klinikinės ligoninės P.Mažylio gimdymo namų vadovas medicinos daktaras Tomas Biržietis mena profesoriaus nuoskaudą, kai jam buvo iškeltas ultimatumas: medicina arba motociklas. Aktyvia sportine veikla V.Sadauskas garsėjo visoje Sovietų Sąjungoje, buvo įvairių varžybų nugalėtojas.

Profesorė Gražina Drąsutienė iš Vilniaus universiteto klinikų, atvykusi į popietę, prisiminė fragmentą iš kelionės į Švediją. Tada profesorius jai sakė: "Jei rūkyčiau, gerčiau, būtų lengviau su jaunimu bendrauti." Jis mėgo kavą, o ją išgėręs puodelį visuomet išsiplaudavo pats, net būdamas vadovu.

Šokėjas ir romantikas

Profesorius labai mėgo šokti. Sakydavo, kad tai prilygsta sportui, kas labai sveika po ilgo sėdimo renginio, konferencijos.

Profesorė Vida Marija Čigriejienė, iš V.Sadausko perėmusi Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo postą, prisiminė Mokytoją kaip žavų vyrą.

"Stuomeningas, aukštas, nuolat besišypsantis. Mes, studentės, kviesdavome jį į kas savaitę Mėlynojoje salėje rengiamus šokius. Buvo labai geras šokėjas", – V.M.Čigriejienė žinojo ir tai, kad V.Sadauskas savo žmonai kas rytą dovanodavo raudoną rožę.

Profesorė Rosita Aniulienė pridūrė: "Net tuomet, kai V.Sadauskui buvo bene 76-eri, po tarptautinių seminarų šokdavome iki ryto. Net užsieniečiai tuo stebėdavosi. Profesorius labai išgyveno, kai ėmė trikti klausa."

V.Sadauskas mėgo poeziją. Gydytoja Ona Šervenikienė iki šiol žavisi, kaip ją, eilinę gydytoją, jos vadovas aplankė po operacijos.

"Jis buvo labai humaniškas", – gydytoja savo mintis apie V.Sadauską išreiškė jam skirtuose poezijos posmuose.

Pro memoria

V.Sadauskas gimė 1924 m. lapkričio 29 d. Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone. Mokėsi Kauno Pažaislio Šv.Kazimiero kongregacijos pradinėje mokykloje, Kauno "Aušros" berniukų gimnazijoje. 1944–1948 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete, įgijo gydytojo specialybę. Apgynė biomedicinos mokslų kandidato (1958 m.), daktaro (1966 m.) laipsnius. Buvo suteikta aukščiausia gydytojo akušerio ir ginekologo kvalifikacija.

Dirbo Kruonio gimdymo namų vedėju, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiuoju gydytoju, Kauno respublikinės ligoninės gydytoju ordinatoriumi, Kauno srities Sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoju, Kauno kraujo perpylimo stoties vyriausiuoju gydytoju. 1960–1965 m. – Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Gydomojo fakulteto dekanas, 1965–1977 m. – prorektorius mokslo reikalams.

1966–1990 m. – Akušerijos ir ginekologijos katedros vedėjas. Nuo 1990 m. – Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorius. 1993–1997 m. – Lietuvos vyriausiasis akušeris ginekologas.

V.Sadauskas yra 2 išradimų, 3 vadovėlių autorius, 2 monografijų bendraautoris, paskelbė daugiau kaip 520 įvairių darbų lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Pirmininkavo, dalyvavo įvairiose konferencijose, skaitė pranešimus 30-yje pasaulio šalių. Buvo 4 tarptautinių akušerių ginekologų draugijų narys, 1966–1994 m. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pirmininkas. Yra 3 mokslinių draugijų garbės prezidentas, A.Šveicerio pasaulio medicinos akademijos tikrasis narys, apdovanotas aukso medaliu, buvo Lietuvos nerūkančiųjų sąjungos prezidentas.

V.Sadauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslininko, Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.