Tam, kad išgyventume, mums reikia vandens, maisto, oro ir saulės šviesos. Reikia ir prisilietimų. Tuo įsitikinusi nuo  glostymų pagijusi pirtininkė ir meditacijos mokytoja Birutė Lenktytė-Masiliauskienė.

Glosto ne tik kūną

"Prisilietimas – pati natūraliausia gydanti priemonė, greitai ir lengvai mažinanti ir fizinį, ir emocinį skausmą, padedanti pasijusti geriau, ypač kai mums to reikia", – teigia Birutė.

Ji sako, kad, esant kritinėms situacijoms, tai darome net nesusimąstydami, intuityviai, nes mūsų kūnas pats žino, kaip elgtis. Uždedame delną ant sumuštos ar skaudamos vietos, laikome ligonio, mylimojo ranką, glostome plaukus, apkabiname.

Pirtyje rengianti ceremonijas ir ritualus Birutė pastebėjo, kad kasdieniame gyvenime žmonėms, ypač šiauriečiams, labai trūksta glostymo, prisilietimo, šilto ir jaukaus fizinio kontakto. Ypač šaltuoju metu, kai kūną slepia stori drabužių sluoksniai, trūksta saulės šviesos, skundžiamės depresija, energijos, meilės stygiumi, pasaulis atrodo pilkas ir nedraugiškas.

Dažnai žmonės eina pas masažuotojus, kad jiems paglostytų ne kūną, bet sielą.

"Esminis skirtumas, ar tave liečia žmogus, kuris nori, kad tau būtų gera ir ramu, ar nori kažkokios naudos iš tavęs, stengiasi atidirbti, – pastebėjo Birutė. – Neretai jaučiu, kai techniškai masažuotojas viską daro teisingai, bet, Dieve, galvoju, o kur tu esi? Tavo rankose nieko nėra, esi kažkur pasislėpęs tarp skrandžio ir kepenų į mažą gumuliuką."

Diagnozė – opinis kolitas

Pirtimi ir meditacija Birutė susidomėjo daugiau kaip prieš dešimt metų, kai jai sušlubavo sveikata.

"Buvau pirmūnė, gera, padori mergaitė, gyvenau teisingą gyvenimą, – šyptelėjo moteris. – Bet prasidėjo imuninės sistemos problemos ir ilgą laiką vartojau vaistus. Diagnozė – opinis kolitas, organizmas pykosi su savimi ir valgė ląsteles."

Nepadėjus vaistams, likimas ją nusiuntė pas meditacinio masažo specialistę.

"Ir mano kūnas nuostabiai sureagavo į lytėjimą! – nušvito Birutė. – Netrukus susitvarkiau su savo emocijomis, susidraugavau su jomis. Mane išgydė pozityvios mintys, prisilietimai. Nepagydoma liga, kaip teigė gydytojai, dingo be vaistų."

Dabar Birutė neabejoja, kad, be pozityvių minčių, draugystės su savimi, mums labai reikia prisilietimų: neatsitiktinai savo žmonos, vyro ar mums artimo žmogaus prašome mus paglostyti, apkabinti.

Birutė eksperimentuoja prašydama, kad jos pėdas masažuotų žmonės, skirtingai nusiteikę.

"Tarkime, medicinos studentas nori padaryti įspūdį dėstytojui, o kitą pėdą masažuoja taip, tarsi po ilgos kelionės grįžusiam mylimajam. Pojūčių skirtumas – milžiniškas!" – tikina B.Lenktytė-Masiliauskienė.

Sąsajos su sveikata

Meditacijos mokytoja jau nesistebi, kad, pakvietus žmones susėsti ratu, daugelis palieka vienas nuo kito tarpus 1–1,5 m atstumu.

"Mums trūksta kontakto, artumo. O jūs įsivaizduojate depresuojantį meksikietį ar indą, kurio gyvybinė erdvė labai maža? Ir, kur nori nenori, jie liečiasi vienas su kitu? – retoriškai klausė Birutė. – Mes, šiauriečiai, – sovietinių gimdymo namų produktas, gyvename kompiuterizacijos laikais ir nuo galvos žemyn visas kūnas atrofuojasi."

Oda – didžiausias mūsų kūno ir lietimo organas, o jis beveik nenaudojamas. Daug stimulų turi ateiti į smegenis, bet jaučia trūkumą. Pas masažuotojus neretai jaučiamasi lyg ant konvejerio, ir valandos masažo neužtenka.

"Kartą buvau labai pavargusi ir norėjau masažo. Mintis materializavosi. Kolega mokėsi masažo ir jam penkioms valandoms reikėjo modelio, – prisimena Birutė. – Kai masažavo mane pirmą kartą, jaučiausi tarsi saulės išdžiovinta žemė, tačiau per antrą masažo seansą jau buvau kitoje erdvėje. Tai buvo stiprus atsipalaidavimas ir emocija."

Geros emocijos, neabejoja Birutė, susijusios su sveikata. Kai žmonės serga depresija, pernelyg daug energijos būna galvoje, bet mažai kūne, o kai esi apkabintas, išglostytas, tu spindi.

"Kaip mamos priglaudžia, apkabina, paglosto vaiką? Kaip apkabiname mylimą žmogų?" – pateikia pavyzdžių Birutė ir neabejoja, kad tam nereikia ypatingų technikų.

Galvos masažas – tradicija

Kokie praktiniai patarimai?

Apkabinkime mylimą, artimą žmogų ne akimirką, o mažiausiai 20–30 sek.

"Ši terapija veikia čia ir dabar. Tuo metu negalvokime apie barščius", – šyptelėja Birutė.

Nebijokite paglostyti galvą, prisiliesti. Jei kažkam blogai, palaikykite už rankos. Žinoma, jei žinote, kad tas žmogus neprieštaraus. Nepažįstami žmonės gali tai priimti kaip agresiją. Paklauskite, ar kolega nori apsikabinimo, ar galima jį apkabinti.

Žiūrėdami televizorių ar kažką per kompiuterį – susiglauskite, šeimoje nebijokime švelnaus fizinio kontakto.

Indijoje tradicinis yra galvos masažas. Susirenka šeima, giminės ir masažuoja vieni kitiems galvas. Tai bendravimas per prisilietimą.

Pirtyje žmogus taip pat nori prisilietimo. Pradžioje tai daro garai, po to – vantos. Ir nepažįstamasis įpranta, atsiveria.

"Negalvokite, kad prisilietimas – kažkas blogo ar nepadoraus. Prisilietimas atsiveria stebuklas. Tam nereikia jokių magiškų galių, nes tai duota kiekvienam mūsų iš prigimties, – neabejoja B.Lenktytė-Masiliauskienė. – Prisilietimas – nuostabi dovana, kuria galime dalytis vienas su kitu."