NARKOTIKUS VARTOJA KAS PENKTAS PAAUGLYS, NES TĖVAI APIE KVAIŠALUS SU VAIKAIS NEKALBA?

Kas penktas paauglys Lietuvoje yra išbandęs narkotikus ar raminamuosius vaistus. Net trečdalis Lietuvos moksleivių dar ir nepalankiai vertina savo psichologinę gerovę mokykloje. Paaiškėjo, kad pandemijos metu ne tik padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų. Plačiau šia tema LNK žurnalistas kalbėjosi su Seimo nariu, vaikų psichiatru Linu Slušniu.

– Dažnai jaunuoliai galvoja, kad taip vadinamos „žolės“ parūkymas yra geriau nei įprastas tabakas – esą beveik nekenksminga, nepriprantama, o kartais galbūt ir naudinga. Iš kur visa tai? Tai tiesiog interneto paistalai ar kriminalinio pasaulio marketingas?

Yra vienintelė problema – paprastai po „žolės“ patraukia link kitų narkotikų.

– Ir marketingas, ir internetiniai paistalai, ir iš dalies... Aš negaliu meluoti. Turiu pasakyti, kad nuo tabako, alkoholio pasaulyje daugiausia miršta žmonių. Nuo „žolės“  dėl įvairiausių sutrikimų tikrai tiek žmonių nemiršta. Klausimas – ar ji mažiau kenksminga, ar jos mažiau vartojama? Gali susidaryti iliuzija, kad „žolė“ kaip ir mažiau kenksminga, nes iš tiesų ji daro mažiau nuostolių gyvybei. Yra vienintelė problema – paprastai po „žolės“ patraukia link kitų narkotikų. Ir „žolė“ pati savaime nėra dar vienas visai nekaltas reiškinys, kadangi vis dėlto žmones varo į depresiją. O jei dar pridėsime tą vadinamą „trendinį“ dalyką, kurį jau pastebi net ir šeimos gydytojai, yra vadinama „chimkė“ – žolė, mirkyta galai žino kokiuose chemikaluose – kad labiau „užvežtų“. Kalbama net apie tai, kad ten yra mirkoma su kažkokiu barbitūratų mišiniu. Praktiškai turime nebe šiaip „žolę“, bet tai yra cheminis preparatas, kuris nuodija žmogaus organizmą.

– Atlikti tyrimai rodo šokiruojančią statistiką. Kas penktas paauglys Lietuvoje yra išbandęs narkotikų ar raminamųjų vaistų. Bet tai yra tik tiek, kad prisipažino, kad yra vartoję kvaišalų ar vaistų. Tikrieji skaičiai juk gali būti nepalyginamai didesni?

– 20 proc. yra tas skaičius, kuris, tikiu, kad yra panašus. Pasaulyje yra panašiai: apie 20 proc., JAV (kai kuriose valstijose) apie 25 proc. Visur svyruoja apie penktadalį. Galbūt pasislinkę į Rusiją gautume kitokius duomenis, jei jie būtų tikri. Turiu pasakyti dar vieną dalyką. Labai stipriai dėmesį kreipiame į jaunimą. Bet jei paimtume suaugusių žmonių vartojimą, kiek jų vartoja įvairius migdomuosius vaistus ir kokiais terminais...Mes vėlgi esame lyderiai. Tai reiškia, kad Lietuva vartoja migdomųjų be galo daug. Reiškia, kad spintelėse pas močiutes, tėvelius tų vaistų – gyvas galas ir jie, ko gero, lengvai pasiekiami. Dar yra namų savigydos būdas, kai mama („man padėjo“) savo paaugliui duoda tą „vaistuką“. Nes jai padėjo nusiraminti, užmigti. Duoda ketvirtį tabletės. Ir prasideda – ketvirtis, o paskui jau jis pats pradeda ieškoti tablečių ir jas vartoti. Tarp suaugusių bėda –  išrašinėjame per daug, vartojame per daug. Tada automatiškai nutiesiamas takelis tiesiogiai į vaikus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kodėl vaikas ryžtasi pabandyti vartoti kvaišalus? Smalsumas, aplinkos spaudimas? O gal mes, tėvai, esame ne viską padarę, kad taip neatsitiktų?

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik vienas iš dešimties vaikų yra kalbėjęsis su tėvais apie žalingus įpročius, psichotropines medžiagas. 

– Iš tiesų detalių yra daug. Visame pasaulyje jau dabar yra metodikos, visi rašo, ir mes esame parengę metodiką, kurioje sakoma: „tėveliai, kalbėkitės ir pasikalbėkite“. Didžiausią įtaką vaikų pasirinkimo į vieną ar kitą pusę turi vis dėlto tėvai. Mokyklos gali turėti programas, mokyklos pradeda vis daugiau turėti įtakos per įvairiausius nuoseklius mokymus, kompetencijų ugdymus. Bet tėvai turi didžiausią įtaką. Tą sako Amerikoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai. Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik vienas iš dešimties vaikų yra kalbėjęsis su tėvais apie žalingus įpročius, psichotropines medžiagas. Klausimas: dėl ko taip vyksta? Tikriausiai vieniems vyksta tai dėl to, kad tėvai nežino, ką kalbėti.

– Gal jie neturi patirties?

– Neturi ir patirties. Kas galėtų pasakyti, kas yra „chimkė“? Net aš nelabai žinau. Pagal duomenis, kuriuos turiu, ji dar yra ir skirtinga.  O narkotikų yra daug. Dar vienas dalykas – labai sunku kalbėtis tėvams, kurie patys tuos dalykus vartoja. Kaip gali kalbėti tėvas apie kažkokias cigaretes arba „žolės“ (ne)rūkymą, jeigu pusę jaunystės jis pats prarūkė „žolę“.