Kai kuriems atopiniu dermatitu sergantiems ligoniams gyvenimas prilygsta pragarui – dėl alinančio niežėjimo ir skausmo jie negali ne tik dirbti, bet ir užsiimti elementariausiais darbais, miegoti. Dabar šiems žmonėms sužibo viltis – Lietuvoje atsirado nauja biologinė terapija, kurią kompensuoja ligonių kasos.

Negalėjo miegoti

Kauniečiui Sigitui (vardas pakeistas – aut.) dabar 25-eri. Nuo mažų dienų jis serga atopiniu dermatitu. Iki 16-os metų liga buvo nesunki, vienas kitas bėrimas, tačiau vėliau pradėjo sunkėti, kol galiausiai apėmė didžiąją kūno dalį.

Sigitas dėl ligos negalėjo daryti beveik nieko, ką darė jo bendraamžiai, – sportuoti, maudytis, vasarą vaikščioti su trumpikėmis. „Nors iš manęs niekas nesišaipė, tačiau pačiam buvo nemalonu rodyti kūną, todėl visuomet dėvėjau uždarus drabužius“, – sako vaikinas.

Liga tai paūmėdavo, tai nuslūgdavo, tas paūmėjimo laikotarpiais Sigitas negalėdavo net tik mokytis, bet ir miegoti. „Labiausiai kankindavo ne niežulys, o skausmas. Kai atsiverdavo šlapiuojančios žaizdos, imdavo lipti prie drabužių, „plėšti“ odą“, – prisimena.

Vaikinas išbandė visus įmanomus gydymo būdus, tačiau niekas nepadėjo, o nuo imunitetą slopinančiųjų veidą išberdavo baisi herpeso infekcija. Todėl pastaruosius penkerius metus jis beveik niekuo nesigydė. Neseniai gydytoja jam pranešė, kad yra naujų vaistų – biologinė terapija. Prieš dvi savaites pirmą kartą buvo suleisti vaistai, ir Sigitas iš karto pajuto pagerėjimą.

Nors iš manęs niekas nesišaipė, tačiau pačiam buvo nemalonu rodyti kūną, todėl visuomet dėvėjau uždarus drabužius.

„Per kelias dienas užsitraukė didžiausios šlapiuojančios žaizdos ir nustojo skaudėti bei niežėti“, – teigia jis ir optimistiškai žiūri į ateitį.

Lėtinė liga

Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti odą.

„Jai atsirasti įtakos turi įgimti genetiniai ir aplinkos veiksniai: vieni iš jų gali būti alergenai, pavyzdžiui, maisto, atopinis dermatitas kūdikiams yra pirmoji maisto alergijos išraiška. Alergenai gali būti ir dulkės, ir žiedadulkės, ir įvairūs kvapai, cheminės medžiagos“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos doc. Jūratė Staikūnienė.

Kitas labai svarbus faktorius – mikrobiotos pakitimai: ligoniams odoje ima trūkti gerųjų bakterijų, bet veši tokios, kaip auksinis stafilokokas, kuris sukelia uždegimą.

Manoma, kad ligos išsivystymui svarbus ir klimatas – vasarą, kai daugiau laiko praleidžiame lauke, liga būna lengvesnė.

„Nėra visiškai aišku, kodėl susergama atopiniu dermatitu, tačiau yra keli veiksniai, kurie lemia ligos vystymąsi, – sako gydytoja. – Daliai pacientų mes nustatome tikrąją alergiją, jie serga astma, alerginiu rinitu ar dermatitu, dažnai pasireiškia alergija maistui – negali valgyti žuvies, riešutų, kenčia nuo žiedadulkių. Tačiau kas sukelia ligą kitai daliai ligonių, mes nežinome, tad sakome, kad tai yra vidinė ligos forma. Jai labai svarbūs yra genetiniai veiksniai – odos ląstelių pokyčiai. Taip pat ligą gali išprovokuoti stresas.“

Atopinis dermatitas daugeliui prasideda pirmaisiais gyvenimo metais ar iki trejų. Paskui būna pagerėjimas, ir vėl paūmėja suaugus. Suaugusieji suserga labai retai.

Šiems žmonėms dažniausiai išberiamos tam tikros vietos: veidas, kaklas ir lenkiamieji galūnių paviršiai – alkūnės, pakinkliai, riešai. Kūdikiams, priešingai – ilgieji galūnių paviršiai.

„Bėrimų vietos dažnai mums nurodo, kad gali būti atopinis dermatitas“, – teigia docentė.

Keli tipai

Atopinis dermatitas skirstomas į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.

„Ligos tipą nustatome pagal išplitimą – kiek odos išberta, kokio intensyvumo bėrimas, ar yra paraudimas, šlapiavimas, ar susidaro papulės, ir žmogus jas nusikaso, tuomet susidaro šlapiuojančios žaizdos, paskui – šašai. Mes vertiname ir odos lėtinius pokyčius – ar oda sukietėja, susiraukšlėja. Taip pat tai, kokią įtaką liga daro žmogaus gyvenimui, koks niežėjimo intensyvumas. Yra žmonių, kurie jo netoleruoja, jie negali miegoti, nuolat kasosi, sako, kad „varo iš proto“. Ypač sunku kūdikiams – jie nemiega, nemiega ir visa šeima, nes reikia laikyti rankutes, kad nesikasytų“, – sako doc. J. Staikūnienė.

Jei liga lengva, gali būti kelios sausos dėmelės, jas patepus drėkinamuoju kremu, būklė gerėja, tačiau yra žmonių, kuriems šlapiuojančiomis žaizdomis nusėtas visas kūnas. Šie žmonės ne tik negražiai atrodo ir turi slėptis nuo aplinkinių, bet ir negali miegoti, nepakenčia karščio, mat, kai prakaituoja, dar labiau niežti. Kai pažeidžiama oda, prasideda infekcijos, ir ne tik auksinis stafilokokas, bet ir herpeso virusas, kuri gali pažeisti didžiulius kūno plotus. Tai vadinama herpetine egzema. Arba kūną nusėja virusinės kilmės karpos.

Gydymo revoliucija

„Visų pirma reikia išsiaiškinti ligą provokuojančius veiksnius. Gali būti, kad juos pašalinus, liga praeis savaime. Pavyzdžiui, kūdikiams pagerėja, kai nebegauna alergiją jiems keliančio maisto“, – teigia gydytoja.

Reikėtų drėkinti odą ir nepamiršti, kad tai pirmasis gydymo žingsnis. Paskui skiriami tepamieji uždegimą malšinantys vaistai – hormonai arba imunitetą moduliuojantys. Jeigu visi šie būdai nepadeda, o žmogus serga vidutinio sunkumo arba sunkiu atopiniu dermatitu, tuomet gydytojai svarsto, ar jam skirti sisteminę terapiją – imuninę sistemą slopinančių vaistų. Jeigu nepadeda ir šis gydymas, gydytojai sprendžia, ar skirti biologinę terapiją – deja, kol kas tik suaugusiems pacientams.

Biologinė terapija – tai nauji vaistai, kurie kitaip nei iki šiol naudoti, slopina ne visą imuninę sistemą, o tik tam tikrą jos grandį, kuri ir įtakoja ligos vystymąsi, taip stabdydama ligos pasireiškimą.

„Mums dažnai tenka nusivilti, nes sisteminė terapija ne visuomet duoda tokių rezultatų, kokių norėtume, vaistai nėra pakankamai veiksmingi, arba pacientai prastai toleruoja gydymą. Biologinė terapija prilygsta revoliucijai. Po kelių injekcijų dingsta bėrimai, ir žmonės gali normaliai gyventi“, – teigia J. Staikūnienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ši terapija šiuo metu skiriama tik sunkiu atopiniu dermatitu sergantiems suaugusiems pacientams. Tam, kad būtų skirta biologinė terapija, ligonis turi išbandyti visus minėtus gydymo būdus. Jei jie nepadeda, tik tada skiriama ši terapija.

Ligoniai dėl naujojo gydymo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo pas alergologą arba dermatovenerologą. Šis gydytojas, pastebėjęs, kad ligonis serga vidutine arba sunkia liga, pasiųs jį į tretinio lygio gydymo įstaigą, kurios specialistai turi teisę skirti biologinę terapiją, kurią kompensuoja ligonių kasos.