NAUJOJI KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ TVARKA: TAUPOMA LIGONIŲ SĄSKAITA

Prieš du mėnesius įsigaliojusi "pirmojo paskyrimo" kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka sulaukia nemažai kritikos. Ji nepriimtina kai kuriems sergantiems, jos trūkumus vardija ir vaistininkų atstovai.

Mokėjo visą kainą

Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta nauja kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka įsigaliojo liepą. Prieš tai ji keletą mėnesių buvo koreguojama. Tačiau ir patobulinta tvarka pažeidžia kai kurių sergančiųjų interesus.

Pensininkė Gražina šią tvarką vadina nesąžininga tokių kaip ji pacientų atžvilgiu. Prieš du dešimtmečius kaunietei buvo diagnozuotas prolapsas – širdies struktūros patologija, dėl kurios moteris kiekvieną dieną turi gerti pulso dažnį reguliuojančius vaistus. Vaistus, kurių veiklioji medžiaga – ivabradinas, ilgą laiką šeimos gydytoja Gražinai skirdavo su paprastu receptu, už juos moteris mokėdavo visą kainą. "Pastebėjau, kad pigesnis kelių gamintojų gaminamas ivabradinas man netinka. Jis nesureguliuodavo pulso dažnio, be to, ilgiau jo pavartojus, sutriko kasos veikla. Šeimos gydytoja patarė išbandyti kito gamintojo gaminamus brangesnius vaistus su šia veikliąja medžiaga", – pašnekovės žodžiais, šie vaistai pulsą sureguliavo, kasos veikla taip pat pagerėjo. Šiuos vaistus moteris vartojo porą metų. Neseniai kaunietė išėjo į pensiją. Tuo pačiu metu paūmėjo prolapso simptomai. "Gydytoja išrašė ivabradiną su kompensuojamųjų vaistų receptu. Vaistinėje sužinojau, kad su pirmą kartą man išrašytu kompensuojamųjų vaistų receptu galiu nusipirkti tik pigiausią ivabradiną, kuris anksčiau man netiko, sukėlė stiprų šalutinį poveikį. Jo atsisakiau. Už brangesnį vaistą teko mokėti visą kainą – 16 eurų už pakuotę, kurios užteks mėnesiui. Man, pensininkei, tai yra labai brangu, juolab kad tai yra ne vieninteliai vaistai, kuriuos vartoju, – tokią tvarką Gražina vadino nesąžininga. – Jei man netinka pigesnis vaistas, kodėl su kompensuojamųjų vaistų pasu negaliu nusipirkti brangesnio vaisto su priemoka? Tegul ta priemoka man būna didesnė, bet manau, kad dalinė vaisto kompensacija turėtų būti skiriama ir man. Nesąžininga, kai valstybė taupo tokių žmonių kaip aš sąskaita."

Nesąžininga, kai valstybė taupo tokių žmonių kaip aš sąskaita.

Vaistininkai dirba įsitempę

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Dangutė Mikutienė teigia, kad panašių pacientų nusiskundimų vaistininkai sulaukia gana dažnai. "Naujoji kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka yra socialiai nejautri ir neteisinga. Mes tam nepritariame ir savo poziciją šiuo klausimu išsakėme. Vienokia ar kitokia forma žmogus, atsisakęs pigiausio vaisto, vis tiek turėtų gauti kompensaciją. Mūsų valstybės žmonės nėra turtingi. Ir jei pigiausias vaistas netinka, būna situacijų, kai akivaizdu, kad žmogus paskutinius pinigus skaičiuoja, pirkdamas tą brangesnį vaistą visa kaina", – sakė vaistinių atstovė.

Farmacininkai turi žymėti visus atvejus, kai pacientas atsisako kompensuojamojo vaisto pagal "pirmojo paskyrimo" tvarką. Pašnekovės žodžiais, "pirmojo paskyrimo" vaisto žmonės atsisako dėl įvairių priežasčių: "Būna, kad žmogus nori jam įprasto vaisto ar kiti jam tiesiog netinka. Ypač tai susiję su aukštu kraujospūdžiu ir kai kuriomis specifinėmis ligomis. Tačiau nei žmogus, nei mes neturime kito pasirinkimo: pirmą kartą paskyrus medikamentą su kompensuojamųjų vaistų pasu mes jam galime parduoti tik pigiausią vaistą su recepte nurodyta veikliąja medžiaga."

Pasak D.Mikutienės, įsigaliojus naujajai kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarkai, vaistininkai sulaukia labai daug nusiskundimų iš klientų. "Vaistininkai kaip sugertukai turi sugerti žmonių nuotaikas, emocijas bet kokių pasikeitimų, susijusių su vaistais, klausimais. Tačiau dabar jie dirba labai įsitempę", – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Tomo Raginos nuotr.

Pigiausių vaistų trūksta

Kita problema, su kuria susiduria su kompensuojamųjų vaistų pasais į vaistines skubantys sergantys žmonės – tai, kad trūksta nemažai pavadinimų vaistų, tarp jų – ir pigiausių, kuriuos vaistininkai privalo parduoti vadovaudamiesi "pirmojo paskyrimo" tvarka. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, praėjusią savaitę buvo sutrikęs keturiolikos pavadinimų pigiausių kompensuojamųjų vaistų tiekimas į Lietuvos vaistines. Trijų iš jų tiekimą planuojama atnaujinti tik spalį. "Vienu metu trūko net apie 200 pozicijų vaistų. Mes ne kartą rašėme, teikėme siūlymus SAM, kad būtų keliami įpareigojimai vaistų gamintojams, kurių produkcija įtraukiama į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Turėtų būti užtikrinama, kad tie vaistai nuolatos būtų rinkoje, o ne taip, kaip dabar, kai gamintojai pasiūlo mažiausią kainą, išparduoda vaistų likučius, tačiau tų likučių Lietuvai neužtenka, – tuomet, pasak LVA pirmininkės, keičiamas kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir kainynas. – Tada atsiranda kažkoks kitas vaistas, kurio vėl po kiek laiko pritrūksta. Tai reikėtų griežčiau reglamentuoti – visos derybinės galios yra SAM rankose. Ir ministerija, derėdamasi su gamintojais dėl jų vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, turi nustatyti aiškią tvarką, kad tų vaistų rinkoje kurį laiką netrūktų. O kai vaistas iškrenta iš kainyno, gamintojai privalėtų susirinkti jo likučius iš vaistinių."

Naujoji kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka yra socialiai nejautri ir neteisinga.

Vaistinės privalo turėti pakankamą kiekį kompensuojamųjų vaistų, tačiau kai kainynas dažnai kaitaliojamas ir vaistų likučių farmacijos kompanijos nesusirenka, pašnekovės žodžiais, vaistinės lieka įspeistos į kampą. LVA siūlė ministerijai nustatyti tvarką, kad vaistų kainynai būtų skelbiami bent prieš pusę metų, kad vaistininkai iš anksto tą sąrašą žinotų ir spėtų pasiruošti – užsisakyti vaistus – tačiau į šiuos pasiūlymus ministerija neatsižvelgė.

Skatina konkurenciją?

SAM Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Anželika Oraitė teigė, kad "pirmojo paskyrimo" tvarka Lietuvoje įteisinta siekiant mažinti pacientų išlaidas vaistams, skatinti generinių vaistų (originalių vaistų analogų, dažniausiai – pigesnių už originalius) vartojimą bei didinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie, tarpusavyje konkuruodami, siūlytų mažesnes kainas.

Teigiama, kad ši tvarka įtvirtinta remiantis kitų Europos šalių gerąja praktika. "Prievolė išduoti pigiausią vaistą pacientui, kai gydytojas pirmą kartą jam paskiria tam tikrą medikamentą, atitinka kitų valstybių praktiką, pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, nepriklausomai kokiu (bendriniu ar konkrečiu) pavadinimu išrašytas vaistas, vaistinė turi išduoti generinį vaistą", – vardijo skyriaus vedėja.

Latvijoje pirmojo paskyrimo taisyklė buvo nustatyta 2012 m. ir tai, SAM duomenimis, Latvijai padėjo pigiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc., tai esą tapo stipria konkurencijos paskata tarp vaistų gamintojų.

Pasak A.Oraitės, kvestionuojantieji "pirmojo paskyrimo" tvarką abejones neretai grindžia nepasitikėjimu generiniais vaistais. Tačiau ji pabrėžė, kad Europos Sąjungoje vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimai tiek generiniams, tiek referenciniams vaistams (generinių vaistų pradininkams – red. past.) yra vienodi, o atitiktis šiems reikalavimams įvertinama registruojant vaistą.

Paprašyta pakomentuoti kaunietės Gražinos atvejį, kai moteris pagal "pirmojo paskyrimo" tvarką negalėjo įsigyti jai tinkančio kompensuojamojo vaisto, SAM atstovė tikino, kad "pirmojo paskyrimo" vaistų išdavimo tvarkos apraše yra numatyti ir panašūs į šį atvejai. "Pažymėtina, kad pacientas nepraranda teisės į vaisto kompensaciją, nes šiuo metu galiojanti tvarka užtikrina, kad tais atvejais, kai pacientui vartojant konkretų vaistą pasireiškia nepageidaujama reakcija, jis gali kreiptis į gydantį gydytoją, kuris, išsiaiškinęs priežastis, paskirs tolimesnį gydymą. Jei bus nustatytos medicininės priežastys, dėl kurių paciento gydymui tinka tik tam tikras konkretus vaistas, gydytojas gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu gali išrašyti vaistą prekiniu pavadinimu. Tokiu atveju "pirmojo paskyrimo" tvarka nebus taikoma, o vaistininkas paskirto konkretaus vaisto pakeisti analogišku kito gamintojo vaistu negalės", – sakė A.Oraitė.

Ji pirminė, kad "pirmojo paskyrimo" tvarka taikoma tik tais atvejais, kai kompensuojamasis vaistas išrašomas pirmą kartą ar po dvylikos mėnesių pertraukos pakartotinai. Tęsiant nepertraukiamą gydymą ir pakartotinai išrašant to paties bendrinio pavadinimo kompensuojamąjį vaistą, "pirmojo paskyrimo" tvarka netaikoma ir pacientai gali rinktis tą kompensuojamąjį vaistą, kuris jam priimtiniausias.

Vis dėlto valdininkė neatmetė tokios galimybės, kad "pirmojo paskyrimo" kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka bus dar kartą tobulinama.

SAM duomenimis, 2019 m. liepą iš viso pagal elektroninius kompensuojamųjų vaistų receptus su žyma "pirmasis paskyrimas" buvo išrašyta beveik 154 tūkst. kompensuojamųjų vaistų. Per tą patį laiką užfiksuoti 757 atvejai, kai pagal elektroninius receptus su žyma "pirmasis paskyrimas" vietoj pigiausio kompensuojamojo vaisto buvo išduotas nekompensuojamasis vaistas.

"Pacientai labiau linkę rinktis tuos vaistus, kurių gamintojai rinkai pasiūlo mažesnę kainą. Tai rodo ir kitų šalių praktika. Pavyzdžiui, Suomijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad tik vienas iš 10 pacientų atsisako įsigyti pigiausius vaistus", – tvirtino Farmacinės veiklos skyriaus vedėja.

Į klausimą, kodėl neužtikrinamas sklandus vaistinių aprūpinimas pigiausiais kompensuojamaisiais vaistais, A.Oraitė atsakė: "Tais atvejais, kai nustatoma, kad pigiausio kompensuojamojo vaisto rinkoje nėra, jis yra įtraukiamas į sąrašą – tokiu atveju pagal elektroninį receptą su žyma "pirmasis paskyrimas" vaistinėje pacientui bus išduodamas kitas iš eilės ekonomiškiausias kompensuojamasis vaistas."