Apie Nipa virusą „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo virusologas dr. Gytis Dudas.
– Kas yra Nipos virusas?
– Nipos virusas priklauso virusų šeimai, kuri vadinasi paramiksovirusai. Iš žinomesnių jo „giminaičių“ galime paminėti tymų virusą, kiaulytę ir įvairius retesnius virusus.
Nipos virusas yra žinomas kaip ilgalaikė grėsmė, kuriai nėra deramai pasiruošta, ir dėl to šis virusas, kartu su savo artimu „giminaičiu“ Hendra virusu, yra įtraukti į Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) aštuonių prioritetinių patogenų sąrašą. Jiems skiriama per mažai dėmesio būtent dėl tos pačios priežasties, dėl kurios mes šiandien apie juos kalbame.
– Ką reiškia „per mažai dėmesio“?
– Tai pakankamai retos ir egzotiškos ligos, todėl joms nėra skiriama pakankamai išteklių tyrinėti, kaip atrodo jų ekologija gamtoje. Tuo pačiu tai yra patogenai, kurie, peršokę į žmones, sukelia įvairių komplikacijų.
Nipos viruso atveju žmonių mirtingumas yra pakankamai didelis. Tačiau tame sąraše yra ir kitų virusų, kurie labiau paveikia gyvulininkystę ir galiausiai gali paskatinti badą.
PSO sąrašas yra pakankamai platus, o Nipos virusas ten atsidūrė dėl tos pačios priežasties kaip ir Ebola – dėl pakankamai didelio žmonių mirtingumo.
– Virusas daugiausia paplitęs Indijoje ir Pietryčių Azijoje?
– Reikėtų patikslinti, kad, vertinant dabartinį protrūkį, matome milžinišką žiniasklaidos susidomėjimą, tačiau istoriškai šis protrūkis nėra kažkuo ypatingas ar neįprastas.
Nuo pat Nipos viruso atradimo apie 1990-uosius metus jo protrūkiai kartojasi praktiškai kasmet, daugiausia Pietų ir Pietryčių Azijoje. Kiekvieno protrūkio metu fiksuojamos dešimtys atvejų.
Pats faktas, kad jau porą dešimtmečių susiduriame su šiuo virusu ir pakankamai nemažais protrūkiais, kurie ilgainiui neišplinta, rodo, jog situacija nėra nauja.
Pats faktas, kad jau porą dešimtmečių susiduriame su šiuo virusu ir pakankamai nemažais protrūkiais, kurie ilgainiui neišplinta, rodo, jog situacija nėra nauja.
Šioje vietoje matome didesnį žiniasklaidos susidomėjimą ir, galbūt, šiek tiek visuomenės įsijautrinimą dėl praėjusios COVID-19 pandemijos.
– Ar Nipos virusas kada nors buvo aptiktas Europoje?
– Mano žiniomis – ne, nebent būtų buvęs vienas kitas užsikrėtęs asmuo, prieš tai keliavęs Pietų ar Pietryčių Azijoje.
– Kokie gyvūnai virusą platina?
– Kaip ir dauguma paramiksovirusų, Nipos virusas ir jo artimas „giminaitis“ Hendra virusas cirkuliuoja šikšnosparniuose. Manoma, kad konkrečiai – vaisėdžiuose šikšnosparniuose, vadinamuose skraidančiomis lapėmis. Jų arealas apima Pietų ir Pietryčių Aziją bei Australiją.
Viena iš problemų, susijusių būtent su šiomis šikšnosparnių rūšimis, yra ta, kad jos minta vaisiais ir ypač mėgsta datules. Dėl to jos dažnai įsikuria netoli žmonių, auginančių datulines palmes.
Manoma, kad vienas iš lengvesnių būdų virusui patekti į žmones yra tada, kai šikšnosparniai, valgydami datules, tuštinasi arba iš jų snukio iškrenta pusiau apvalgytos datulės. Per tokius kūno skysčius itin dažnai užsikrečia kiaulės, o vėliau per šiuos užsikrėtusius gyvūnus, jų kūno skysčius ar skerdimo metu neretai užsikrečia ir žmonės.
– Kaip paveikiama gyvūnų sveikata?
– Kiaulėms pakankamai dažnai pasireiškia kvėpavimo takų sutrikimai. Žmonės su šiais simptomais susiduria kur kas rečiau, tačiau, kaip ir su visais RNR virusais bei jų sukeltomis ligomis, simptomai dažniausiai būna gana bendriniai, t. y. karščiavimas, kaulų laužymas, raumenų skausmai.
Kaip ir su visais RNR virusais bei jų sukeltomis ligomis, simptomai dažniausiai būna gana bendriniai, t. y. karščiavimas, kaulų laužymas, raumenų skausmai.
Turbūt vienas labiausiai išskirtinių Nipos viruso bruožų yra tai, kad pagrindinis mirtingumas kyla dėl viruso sukelto encefalito.
– Kiek jau patvirtinta užsikrėtimo atvejų?
– Mūsų žiniomis, šiuo metu kalbama apie penkis užsikrėtimo atvejus. Pasak PSO, patvirtintų atvejų yra du.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius du dešimtmečius Nipos protrūkiai vyksta kasmet, šio protrūkio nelaikyčiau išskirtiniu.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)