Pagal galiojančią tvarką, greitoji pas pacientą turi atvykti per 25 minutes kaime ir per 15 minučių mieste, tačiau vis dar pasitaiko vėlavimų. Be to, gyventojai neretai kviečiasi medikus ne kritiniais atvejais. 

„Tai – mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai, kurie švaistomi, o greitosios pajėgos be reikalo apkraunamos“, – sakė GMP profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė. 

Kad būtų daugiau tvarkos, peržiūrimos pacientų kategorijos ir koreguojami atvykimo laikai. 

„Dispečerinėse pradeda veikti nauji protokolai, kurie nustato pacientų būklės sunkumą ir skubios pagalbos poreikį“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė. 

Į skubius iškvietimus atsiranda rekomendacija reaguoti dar greičiau. 

„Pagal naują reglamentą, jei žmogui sustoja širdis, rekomenduojama atvykti per 10 minučių – anksčiau tokio standarto nebuvo“, – aiškino Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas Tomas Bagdonas. 

Vis dėlto greitosios atvykimo laikas priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. 

„Viskas priklauso ir nuo eismo, ypač Vilniuje“, – pastebėjo vyras. 

„Kartais vairuotojai tiesiog neišgirsta, klausosi garsios muzikos“, – pridūrė kitas vyras. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Taip pat aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais būtina skubi pagalba, pavyzdžiui, insulto ar infarkto atveju, vaikams su itin aukšta temperatūra ar kvėpavimo sutrikimais. 

„Bet pasitaiko, kad ištikus insultui greitoji neatvyksta laiku – nuveža į ligoninę, o ten dar kelias valandas lauki, kol gydytojas priims“, – skundėsi moteris. 

Tarnybos vadovybė pripažįsta, kad problema egzistuoja – greitosios kartais pačios laukia prie gydymo įstaigų, kol pacientai bus priimti. 

„Jei greitoji turėtų pirmenybę priimant pacientus, iškvietimų tik daugėtų“, – komentavo J. Keburienė. 

Vis dėlto teigiama, kad kritinių atvejų pacientai nelaukia, o nauja sistema turėtų padėti išspręsti problemas. 

„Viskas priklauso nuo dispečerio kompetencijos – jis turės išsiaiškinti, kokia žaizda, kaip kraujuoja, kokio dydžio“, – aiškino J. Keburienė.  

„Antros kategorijos iškvietimams – kai nėra tiesioginės grėsmės gyvybei – reagavimo laikas ilginamas iki 60 minučių. Vis dėlto net ir tokiais atvejais situacija gali staiga pablogėti, todėl reaguoti būtina“, – teigė T. Bagdonas. 

Kalbama ir apie dar vieną naują kategoriją – neskubius iškvietimus, kai greitosios gali tekti laukti ir daugiau nei penkias valandas. 

Su tokiu biudžetu, koks numatytas Panevėžio filialui, gresia žmonių genocidas – greitoji tiesiog neatvažiuos, nes nebeturėsime kuro.

„Pavyzdžiui, jei pacientui įkando šuniukas, tokiais atvejais numatytas iki 6 valandų reagavimo laikas. Tačiau tokių iškvietimų yra mažai“, – sakė T. Bagdonas. 

Visgi, nors sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato naują tvarką, realybėje kai kur greitoji gali išvis neatvykti. Taip perspėja Panevėžio filialo vadovė. 

„Su tokiu biudžetu, koks numatytas Panevėžio filialui, gresia žmonių genocidas – greitoji tiesiog neatvažiuos, nes nebeturėsime kuro“, – sakė ji. 

Ji taip pat tvirtino, kad iki reorganizacijos įstaiga buvo finansiškai stabili, tačiau šiemet filialui skirta milijonu eurų mažiau nei pernai. 

„Kovą būsime nemokūs – nebeturėsime iš ko mokėti algų“, – įspėjo Panevėžio filialo vadovė. 

Augant bendram tarnybos finansavimui, atsirado ir deficitas. Šiems metams greitajai medicinos pagalbai skirta 120 mln. eurų – pernai buvo 111 mln. eurų, tačiau dabar susidarė milijoninės skolos. 

„Iki 2023 m. liepos greitoji dirbo be minuso – buvo ir apranga, ir automobiliai, ir brigadų pakako. Dabar – trūksta visko“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

Tarnyba tikslina – praėjusių metų realus metinis deficitas siekė beveik 3,5–4 mln. eurų. 

„Iš kur atsirado tas minusas – 7 ar 18 milijonų? Kodėl jis toks didelis?“ – kėlė klausimą L. Šukytė-Korsakė. 

Tam, kad būtų aiškumas, numatytas auditas. 

Tarnybos vadovas sako, kad deficitas susijęs su minimalios algos augimu. 

Audito išvadų laukiama po trijų mėnesių.