Norite pasveikti? Keiskite gyvenseną | KaunoDiena.lt

NORITE PASVEIKTI? KEISKITE GYVENSENĄ

  • 2

Vakarų pasaulyje siaučia lėtinių neinfekcinių ligų epidemija. Jomis serga vis jaunesni žmonės. "Daugėja trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių, sveikstančių po insulto", – pastebi gydytoja Jovita Jočienė.

Ar gydymas be vaistų nėra mitas?

"Vaistai tik kovoja su padariniais. Simptomų nuslopinimas ir gyvenimo trukmės pailginimas didina sergančiųjų skaičių. Mokslininkai jau seniai sutaria, kad reikalingas visiškai kitoks požiūris į sveikatą ir jos apsaugą", – sako gana naujos medicinos srities – gyvensenos medicinos – atstovė Aistė Kučinskienė.

Gyvensenos medicinos terminas sukurtas ir plačiai vartojamas JAV jau apie 15 metų. Europoje gyvensenos medicina žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Lietuva tarp lyderių: pirmieji ES įteisinome gyvensenos medicinos pareigybę bei parengėme studijų programas – Lietuvos sveikatos mokslų universitete galima įgyti gyvensenos medicinos magistro laipsnį.

"Tai tikras proveržis medicinos srityje, – vertina A.Kučinskienė. – Tai nauja, biomedicininiais moksliniais įrodymais pagrįsta medicinos sritis, kuri į ligų atsiradimą, jų prevenciją ir gydymą žiūri kaip į procesą, kurį galima valdyti, koreguojant ydingą gyvenimo būdą."

Aplinka keičiasi greičiau, nei mūsų organizmas sugeba prisitaikyti, todėl kartais tenka mokytis gyventi iš naujo.

Pasak specialistės, atlikti tyrimai rodo, kad lėtinių ligų vystymąsi galima ne tik sustabdyti, bet ir pasukti ligų eigą savaiminio pasveikimo linkme. Įrodyta, kad net turint genetinį polinkį susirgti lėtinėmis ligomis, galima jų išvengti.

Išmokti gyventi kitaip

"Vis daugiau jaunų žmonių kenčia nuo pervargimo. Ir aš kalbu daugiau apie psichinį išsekimą nei fizinį, – pasakoja J.Jočienė. – Spartus gyvenimo tempas, griežti reikalavimai sau, nemokėjimas atsipalaiduoti, dar nevisavertė mityba bei sėdimas gyvenimo būdas... Išbalansuojame organizmą ir sudarome idealias sąlygas ligoms vystytis."

Pasijutę blogai, lietuviai vis dažniau skuba savaitgaliui į sanatorijas. Nors, pasak gydytojos, tai vis geriau nei nieko, norint atgauti fizines ir psichines jėgas reikėtų dviejų savaičių ar bent dešimties dienų. O siekiant ilgalaikių rezultatų – iš esmės pakeisti gyvenimo būdą.

"Saugoti sveikatą, o susirgus sustabdyti ligą ir pasukti jos eigą atgal galima sąmoningai pasirinkus sveiką gyvenseną, – sako gyvensenos medicinos specialistė A.Kučinskienė. – Tačiau tai nėra lengva. Aplinka keičiasi greičiau, nei mūsų organizmas sugeba prisitaikyti, todėl kartais tenka mokytis gyventi iš naujo."

Mitybos svarba

Pirmieji tokie mokymai vyko Druskininkuose pernai. Čia praktinius seminarus vedė žymiausi gyvensenos specialistai iš JAV ir Kanados. Programoje dalyvavę pacientai buvo testuojami prieš ir po dešimties gyvensenos medicinos kurso dienų.

"Rezultatai akivaizdūs: bendras cholesterolio kiekis sumažėjo 14 proc. pacientų, o blogojo cholesterolio kiekis – net 18 proc., 6 proc. krito gliukozės kiekis kraujyje ir mažėjo kraujo spaudimas. Pacientų gyvenimo kokybės vertinimas pagal SF-36 skalę pagerėjo 26 proc.", – vardija A.Kučinskienė.

Šiemet panašus mokymų kursas paskutinį gegužės dešimtadienį  organizuojamas Palangoje. Juose dalyvaus grupė Lietuvos mokslininkų, paskaitas skaitys ir praktinius seminarus ves žinoma mitybos specialistė iš Vokietijos Lijana Krause.

"Pastarojo meto tyrimai rodo, kad vartojant šviežią augalinės kilmės maistą, tinkamą dėmesį skiriant fiziniam aktyvumui, suderinus darbo ir poilsio rėžimą, galima stipriai pagerinti sveikatą, o sergančius lėtinėmis ligomis sustabdyti ar net atsukti ligos eigą", – tvirtina A.Kučinskienė.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Ozys&Ozesnis

Voienas komikas is dviracio ziniu jau pakeite , dabar guli po zeme kaip sveikas

mindee

burokas ir buvo sveikos gyvevsn gerbekjas tai kodel mire 63m o pjjokas kaimynas kur geria kas savt istines vaiksto 67m tai paiskinkit moksl kas tas sveiko gyvm budas pries genus.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS