ORO UOSTUOSE KELEIVIŲ SKAIČIUS AUGA, DEFIBRILIATORIŲ IŠLIEKA TIEK PAT
Medikai pabrėžia: naudojant automatinį širdies defibriliatorių, galimybės atgaivinti mirštantįjį tam tikrais atvejais žymiai išauga. Tačiau kol kas viešosiose vietose Lietuvoje šių aparatų nėra daug.
Vilniaus oro uoste jų yra du, tačiau, kai prieš trejus metus profesorių Leonidą Donskį oro uosto prieigose ištiko širdies smūgis, nė vienas jų nebuvo panaudotas.
Ekspertai rekomenduoja automatinius išorinius defibriliatorius įrengti, visų pirma, tose viešosiose vietose, kur renkasi daugiausia žmonių: oro uostuose, autobusų ir geležinkelio stotyse, koncertų salėse, arenose. Neabejojama, kad oro uostuose yra daug judėjimo, taip pat – ir didesnio streso lygmens zona. Ar šalies oro uostuose kas nors pasikeitė nuo tada, kai 2016 m. L.Donskį, beveik įžengusį į vieno iš jų teritoriją, ištiko staigi mirtis, o defibriliatorius taip ir nebuvo panaudotas? Tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno bei Palangos – valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas sako, kad tam tikrų veiksmų buvo imtasi.
– Kiek defibriliatorių yra pagrindiniuose trijuose Lietuvos oro uostuose? Kokiose zonose jie yra?
– Visų šalies oro uosto viduje keleiviams automatiniai širdies defibriliatoriai yra lengvai pasiekiami, juos rasti nesudėtinga, nes jie yra specialiai pažymėti tiek įrengimo vietose, tiek bendruose oro uostų planuose. Aparatai yra įrengti šalia aviacijos saugumo patikros postų ir tose vietoje, kur vienu metu renkasi didžiausias srautas keleivių. Kauno ir Palangos oro uostuose yra po vieną greitai pasiekiamą defibriliatorių, Vilniaus oro uoste yra įrengtas dar ir antrasis, papildomas defibriliatorius ne Šengeno sektoriuje, iškart už pasų kontrolės postų.
– Ar šie defibriliatoriai nors kartą buvo panaudoti?
– Nesame užfiksavę.
– Ar po L.Donskio mirties 2016 m., kai jam sustojo širdis visai šalia oro uosto teritorijos, tačiau oro uoste esantis defibriliatorius nebuvo panaudotas, oro uoste kas nors pasikeitė, t.y., atsirado daugiau defibriliatorių, daugiau žmonių buvo apmokyti jais naudotis?
– Visi įmonės darbuotojai dalyvauja pirmosios pagalbos teikimo mokymuose, juos veda licencijuoti medicinos srities darbuotojai. Naudojimasis defibriliatoriumi yra šių mokymų programos dalis. Mokymai vykdomi periodiškai visiems visų oro uostų filialų ir administracijos darbuotojams, siekiant, kad visi turėtų reikiamų žinių ir įgūdžių, siekiama, kad šie gebėjimai būtų periodiškai tikrinami. Žinių atnaujinimas ir pakartojimas yra vykdomas dažniau nei numato įstatymai.
– Ar defibriliatoriai, esantys šiuose oro uostuose, yra saugomi užrakinti ir juos gali paimti tik žmogus, turintis raktą?
– Defibriliatoriai nėra tik oro uostų darbuotojams skirta įranga, tai viešai prieinami aparatai, jie neužrakinti, ir, įvykus nelaimei, jais gali naudotis ir padėti visi.
– Keleivių srautai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose auga?
– Aptarnauti keleiviai per 2018 m.: Vilniaus oro uoste – 4,9 mln., Kauno – 1 mln., Palangos – 0,3 mln. Per 2019 m. 9 mėnesius Lietuvos oro uostuose viso skrido 4,9 mln. keleivių, įvyko 46,9 tūkst. skrydžių. Lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, pagerinti visi aviaciniai rodikliai – keleivių skaičius išaugo 3 proc., skrydžių skaičius didėjo 1 proc. Pasaulinės aviacijos tendencijos rodo, kad keleivių oro transportu srautai auga kasmet, tokia pat tendencija turėtų išlikti kitais metais.
– Ar augant keleivių srautams planuojate įsigyti ir daugiau defibriliatorių?
– Defibriliatorių skaičius augs. Iki 2022 m. tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostai plėsis, bus rekonstruojami ir statomi nauji keleivių terminalai, vadinasi, ir defibriliatorių skaičius turės augti, tačiau kiek konkrečiai, priklausys nuo ekspertų rekomendacijų. Šiuo metu Palangos oro uoste turimo defibriliatoriaus užtenka, todėl didinti skaičiaus bent artimiausiu metu neturime planų.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
4 komentarai -
DMN inf.4 komentarai -
1 komentarai
Anonimas