PACIENTAI SU BAIME LAUKIA POKYČIŲ: NEAIŠKU, KUO GYDYSIS NUO SAUSIO

Pacientai su nerimu laukia naujųjų metų, nes tuomet įsigalioja naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuriame vaistų nuolat mažėja, ypač dabar, kai visa Europa susiduria su vaistų tiekimo problemomis. Pacientai, ypač sergantys lėtinėmis ligomis, bet kokius pakeitimus išgyvena sunkai – tiek finansiškai, tiek ir kalbant apie poveikį sveikatai. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria pacientai, LNK reportaže buvo kalbamasi su pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininke Vida Augustiniene.

– Su kokiais iššūkiais susiduria pacientai?

– Pasitaiko atvejų, kai trūksta vaistų, bet dažniausiai žmonės nusivilia, kai išeina naujas kainynas ir nebelieka kokių 200–300 vaistų. To pasikeitimo žmonės vėl laukia su nerimu, nes nebūtinai yra taip, kad žmogus serga tik viena liga. Jis gali sirgti ir keliomis ligomis ir jam reikia kelių vaistų rūšių. Vaistai turi tikti ne tik tai konkrečiai ligai, bet turi derėti ir tarpusavyje. Kartais atsitinka taip, kad nors ir veiklioji medžiaga yra ta pati, bet vaisto sudėtinės dalys kuo nors skiriasi ir žmogui gali netikti.

– Kaip tokiu atveju elgiasi pacientai, kai nebelieka jų vaistų sąraše?

– Tie žmonės, kurie turi galimybę vaistus įsigyti už savo pinigus, nenorėdami sugriauti per ilgą laiką pasiektos tinkamos savijautos derinant vaistus, jie nenori jų keisti ir yra priversti pirktis vaistus už pilną kainą, negauna kompensacijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. O tie žmonės, kurie neišgali nusipirkti, vyresniojo amžiaus žmonės, mažas pensijas gaunantieji priversti gydymą keisti ir rinktis tą vaistą, kuris tuo metu yra likęs sąraše.

Priimant sprendimą į mūsų pasiūlymus neatsižvelgta. Tikslas, kad išgirstų ir spręstų problemą.

– Kreipėtės į Sveikatos komitetą. Ko prašėte ir ar į tai buvo atsižvelgta?

– Mes prašėme ieškoti sprendimų, kad vaistai nebūtų išbraukinėjami iš kainyno. Jie galėtų įtraukti naujų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga, tačiau neišbraukti tų, kurie yra. Žinoma, valdininkų nuomonė yra kita. Jie mano, kad taupo lėšas. Žinoma, kaip netaupys, jei žmogus neima to vaisto, kuris yra kainyne, o perkasi už savo lėšas. Taip ir sutaupoma.

– Kas neturi lėšų, jie ieškosi naujo vaisto arba nukenčia jų gydymo procesas, tiesa?

– Jeigu žmogui koks nors vaistas netiks, jis gali atsidurti ir gydymo įstaigoje. Tada, manau, valstybei bus didesnės išlaidos.

– Kokie dar iššūkiai?

– Paskutiniu metu jaučiamas vaistų trūkumas, nes turbūt sutrikęs tiekimas iš užsienio šalių ir dažnai būna, kad kai kuriose vaistinėse nebūna tam tikrų vaistų. Kaip suprantu, kiekvienas tinklas vaistus gauna iš skirtingų didmenininkų. Jeigu nueini į vieną vaistinę ir tau pasako, kad pas juos to vaisto nėra sandėlyje, tai jeigu žmogus gyvena didesniuose miestuose, jis gali nueiti į kito tinklo vaistinę ir galbūt ten bus. Tačiau ką daryti žmonėms, kurie gyvena rajonuose, kur galbūt jų miestelyje yra tik viena vaistinė, vienas tinklas? Pavyzdžiui, nuvažiavo moteris nusipirkti vaistų nuo diabeto, o vaistinė pasakė, kad jo neturi. Nors pagal įstatymus vaistinė turi užsakyti, bet jie pasakė, kad vaistus užsakinės už dviejų savaičių. Tai ką daryti, jei žmogus kur nors kitur nesusiranda? Tai reiškia, kad jis tas dvi savaites vaistų nevartos. Vėl problema ir vėl sveikata blogėja. Toks uždaras ratas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie jūsų lūkesčiai, prašymai?

– Priimdami sprendimus tiek Seimas, tiek Sveikatos reikalų komitetas turėtų atsižvelgti į visų pasiūlymus. Nors mes rašėme pasiūlymus, buvo sudaryta galimybė ir Sveikatos komitete išsakyti, kas mus neramina. Rūpesčius išsakėme, kalbėjo ir įvairios medikų organizacijos, šeimos gydytojų, vaistų gamintojų, vaistinių asociacijų atstovai, visi buvome išklausyti, tačiau priimant sprendimą į mūsų pasiūlymus neatsižvelgta. Tikslas, kad išgirstų ir spręstų problemą.